Lietuvių ir vokiečių verslo derybų dalyvių kalbinė sąveika
Anotacija
Remiantis sąveikos sociolingvistikos, galios ir solidarumo raiškos, kultūros ir tarpkultūriškumo raiškos bei mišrios kalbos teorijomis, disertacijoje analizuojama lietuvių ir vokiečių verslo derybų dalyvių kalbinė sąveika. Tyrimo medžiagą sudaro dešimties (5 anglų ir 5 vokiečių kalba) autentiškų verslo derybų pokalbių ištraukos (apie 15 val.). Analizė parodė, kad verslo derybose kalbiniai ir komunikaciniai įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip ir vadybiniai. Vokietijos ir Lietuvos įmonių verslo derybose dominuoja sąveikos modelis, kurį galima įvardinti kaip problemos sprendimo paieškas, kadangi derėdamiesi dalyviai orientuojasi į tam tikrą pokalbio struktūrą ir laipsnišką užduočių atlikimą. Galios ir solidarumo raiškos požiūriu pokalbiuose dominuoja susitarimas ir solidarumas, o kartais pasireiškia galios ir solidarumo dinamika. Daugeliu atvejų tarpkultūrinį sąveikos pobūdį dalyviai išryškina demonstruodami savos ir kitos kultūros žinias. Lietuviai dažniau nei vokiečiai išreiškia savo kultūrinę priklausomybę. Tiek kultūros konteksto užuominos, tiek kodų kaita (mišri kalba) pasitelkiama strategiškai siekiant pokalbio tikslų. Atvejai, kai derybose dalyvauja neprofesionalūs vertėjai, parodė, kad kartais mėgėjiškas vertimas gali apsunkinti derybų eigą. Remiantis kalbinės sąveikos analizės rezultatais, disertacijoje pateikiamos rekomendacijos aukštosioms mokyklos ir verslo įmonėms.
Raktiniai žodžiai: verslo derybos, autentiški pokalbiai, sąveikos sociolingvistika, kalbinės sąveikos atvejo analizė, galia ir solidarumas, kultūros konteksto užuominos, kodų kaita.
