Lietuvių ir vokiečių santykiai evangelikų liuteronų bažnyčioje 1919-1941 m.

  • VardasInga
  • PavardėPuidokienė
  • Vadovasprof. dr. Šarūnas Liekis
  • Data2019-05-10
  • KryptisIstorija ir archeologija

Anotacija

Disertacijoje nagrinėjami lietuvių ir vokiečių santykiai evangelikų liuteronų bažnyčioje 1919-1941 m. Tyrime aptariami evangelikų liuteronų istorinės raidos duomenys iki 1919 m. Apžvelgiamiamas evangelikų liuteronų bendruomenės skaitlingumas. Atskleižiamos Lietuvos evangelikų liuteronų tautinio tapatumo apraiškos. Pristatomi vokiečių ir lietuvių vaidmenys evangelikų liuteronų parapijose 1919–1941 m. Išryškinami lietuvių ir vokiečių konfliktai, parodant jų priežastis ir problemų sprendimų būdus. Įvertinama Lietuvos evangelikų liuteronų padėtis po 1940 m. Disertacijoje atskleidžiama, jog vieningos Bažnyčios susidarymo galimybės buvo komplikuotos. Iki 1925 m. Lietuvos evengelikų liuteronų Bažnyčioje daugumą sudarė ir akivaizdžiai lyderiavo Lietuvos vokiečiai. Tačiau ilgainiui išryškėjo lietuvių tautinės grupės persvara. Pozicijų kaita vyko ilgai, reikalavo Lietuvos vyriausybės ir Aukščiausios Evangelikų liuteronų bažnyčios hierarchų įsikišimo. Dialogo ir vieningo darbo stoka diskreditavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vardą. Esmine evangelikų liuteronų Bažnyčios susiskaldymo priežastimi buvo lietuvių ir vokiečių skirtingų tautinių, valstybinių ir kultūrinių aspiracijų kompleksas, nulėmęs priešingas šių tautinių grupių vizijas dėl Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios ateities. Tai įtakojo nesutarimus vartojamos kalbos, autoritetų palaikymo, valstybinės politikos, institucijų klausimais. Lietuvos evangelikai liuteronai vokiečiai XX a. 3 deš. palaikė itin glaudų ryšį su Vokietijos institucijomis, tai aštrino lietuvių ir vokiečių santykius Bažnyčios viduje bei jos santykį su Lietuvos vyriausybe. Pastaroji buvo priversta kontroliuoti Bažnyčios vidaus reikalus.

Išsamiau