Lastelių membranos pralaidumo, mažų molekulių išnašos efektyvumo ir ląstelių gyvybingumo po elektroporacijos tyrimai
Anotacija
Naudojant aukšto stiprio trumpus elektrinius impulsus galima pralaidinti ląstelių plazminę membraną. Šis procesas yra vadinamas elektroporacija ir taikomas vėžinių susirgimų gydymui. Vis dėlto tiksliai nėra žinoma, kurie ląstelėse po elektroporacijos vykstantys pakitimai yra esminiai, nulemiant ląstelių gyvybingumo mažėjimą. Gauti rezultatai rodo, kad ląstelės išlieka apgaubtos membrana net ir po itin stiprių elektrinių impulsų poveikio. Vien elektriniais laukais paveiktos ląstelės žūva per 24 valandas, tuo tarpu po bleomicino elektropernašos ląstelių žūtis trunka iki 72 valandų. Viduląstelinių medžiagų ištekėjimas, vertintas pagal kalceino ištekėjimą iš kalceinu užpildytų ląstelių, buvo efektyvesnis, kai tas pats energijos kiekis sistemai buvo suteiktas per trumpesnį laiką. Kita vertus, šios sąlygos stipriau pakenkė ir ląstelių gyvybingumui. Įvertinus viduląstelinio ATP ištekėjimą iš ląstelių nustatyta, kad ATP kiekio sumažėjimas nėra esminis veiksnys, mažinantis ląstelių gyvybingumą po elektroporacijos. Remiantis rezultatais ląstelių žūtis po elektroporacijos suskirstyta į du etapus: ankstyvąjį, vykstantį dėl negrįžtamų elektroporų susidarymo, ir vėlesnįjį, pasireiškiantį dėl antrinių procesų indukavimo ląstelėse. Apibendrinant, šios disertacijos pagalba pasiektas gilesnis supratimas apie ląstelių žūtį po poveikio elektriniais laukais. Šiais rezultatais bus remiamasi planuojant ateities tyrimus, analizuosiančius imuninio atsako formavimąsi po negrįžtamos elektroporacijos.