Kauno miesto gyventojų fizinis aktyvumas ir jo sąsajos su individualiais ir aplinkos veiksniais
Anotacija
Mažėjantį gyventojų fizinį aktyvumą lemia šiuolaikinis sėdimas gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas darbe, COVID-19 pandemijos sukelti suvaržymai. Darnus judumas miestuose tampa neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo – ypač svarbia sveiko gyvenimo būdo ir senėjimo dedamąja. Lietuvoje trūksta įvairiapusių aktyvaus judumo ir jo sąsajas nagrinėjančių tyrimų. Šiame darbe pirmą kartą nustatant miesto gyventojų kohortos fizinį aktyvumą be subjektyviojo metodo (gyventojų apklausos, N = 1 111) naudojamas ir objektyvus metodas (išmanusis laikrodis, N = 20), tiriamos plataus veiksnių komplekso (demografinių, socioekonominių, sveikatos, gyvensenos, elgsenos, sezoninių, gyvenamosios aplinkos) sąsajos su fizinio aktyvumo rekomendacijas atitinkančiu aktyviu judumu (≥150 min./sav.). Nustatyta, kad 10,4 % Kauno miesto gyventojų pasiekė fizinio aktyvumo rekomendacijas eidami pėsčiomis ir važiuodami dviračiu. Pagal kasdien besirenkančių šias aktyvaus judumo formas miestiečius (11,4 %), Kauno miestą galima priskirti prie mažo aktyvaus judumo miestų. Rekomendacijas atitinkantis vyrų aktyvus judumas buvo susijęs su bedarbyste, automobilio nenaudojimu, sveika mityba, didesniu laisvalaikio FA, moterų – su didesniu laisvalaikio FA, mažesniu KMI ir vyresniu amžiumi. Objektyvus fizinio aktyvumo vertinimas atskleidė, kad pasiekiantys FA rekomendacijas praleisdavo mažiau laiko namų ir važiavimo mikroaplinkose, jų širdies susitraukimų dažnis ėjimo ir kitose vidaus mikroaplinkose buvo didesnis nei šių rekomendacijų nepasiekiančių. Gauti rezultatai atskleidžia būtinybę kompleksiškai atsižvelgti į skirtingas socialines grupes skatinant aktyvų judumą, tokiu būdu prisidedant prie darnaus judumo miestuose plėtros.
