Jėzus Kristus apokrifinėse evangelijose: ortodoksija ir erezija ankstyvojoje krikščionybėje (Teologija 02 H)
Anotacija
Nauji archeologiniai atradimai padarė prieinamas apokrifines evangelijas, žinotas tik Bažnyčios tėvų, kurie jas tapatino su skirtingomis eretikų grupėmis. Disertacijoje nagrinėtose nekanoninėse ištarmėse, nežinomų evangelijų fragmentuose, Tomo, Marijos Magdalietės, Pilypo, Petro, judeokrikščionių bei vaikystės evangelijose aptiktas įvairialypis Jėzaus Kristaus asmens ir mokymo paveikslas, skirtingas nuo ortodoksinio požiūrio, pagrįsto kanoninėmis evangelijomis. Nuo W. Bauerio veikalo apie ortodoksiją ir ereziją ankstyviausioje krikščionybėje pasirodymo apokrifines evangelijas linkstama vertinti remiantis prielaida, jog ankstyvoji krikščionybė nebuvo vienalytė, o nuo pat pradžių egzistavo skirtingos krikščionybės trajektorijos ir skirtingos Jėzaus Kristaus asmens ir mokymo sampratos, išreikštos daugelyje evangelijų. Naujausiuose tyrinėjimuose remiamasi apokrifinių evangelijų liudijimu, o Jėzus Kristus vaizduojamas keliaujančiu filosofu, socialiniu reformuotoju, charizminiu gydytoju, liberaliu rabinu, apokaliptiniu pranašu. Apokrifinėmis evangelijomis grįsta rekonstrukcija atmeta daugelį esminių krikščioniškojo tikėjimo elementų, bet toks vaizdavimas patrauklus postmodernaus pliuralizmo pasaulyje, pripažįstančiame požiūrių įvairovę ir pabrėžiančiame asmeninės patirties svarbą. Tyrimo metu padaryta išvada, kad apokrifinių evangelijų tyrimai vertingi ne tik istorinio Jėzaus iš Nazareto ar ankstyvosios krikščionybės tyrinėjimuose. Apokrifinės evangelijos yra bendro krikščioniškojo paveldo dalis, liudijanti pirmųjų amžių teologijos raidą ir kelianti reikšmingus kristologinius klausimus.
