Įvaizdinimo principai poezijoje: Almio Grybausko, Antano A. Jonyno, Gintaro Patacko XX a. 8-9-to dešimtmečių tekstai

  • VardasNeringa
  • PavardėButnoriūtė
  • Vadovasdoc. dr. Indrė Žakevičienė
  • Data2019-04-26
  • KryptisFilologija

Anotacija

Daktaro disertacijoje tyrinėjami įvaizdinimo principai vėlyvojo sovietmečio lietuvių poezijoje. Atvejo studijai pasirinkti XX a. 8-9-ojo deš. Almio Grybausko, Antano A. Jonyno ir Gintaro Patacko tekstai. Tyrime laikomasi požiūrio, kad teksto suvokimas įmanomas dėl aktyvaus vaizdijimo proceso (ikoniškumo) ir teksto reprezentacijos – poetinių technikų bei priemonių. Tyrinėjimo objektas siejamas: 1) su ikoniškumu ir metaforos modelio veikimu, 2) grotesko ir ekspresionizmo stilistika, 3) intertekstiniais ryšiais. Teorinį tyrimo karkasą sudaro Peirce‘o ikonos samprata, kognityvinės poetikos (Tsur), poetinio ikoniškumo (Freeman) ir metaforos (Ricoeur) teorijos. Disertacijos metodologija – hermeneutika. Tyrimo rezultatai parodė, kad vėlyvuoju sovietmečiu rašytos Grybausko, Jonyno ir Patacko poezijos realybės ikonos suvokimą stipriai lemia ne aprašymo tikslumas, o pasiūlyta individuali pažinimo logika, priklausoma tiek nuo metaforinės, tiek nuo metoniminės komunikacijos, polisemijos įvairovės, taip pat semantiniams ryšiams užmegzti svarbios cezūros. Grybausko poezija atsiskleidė kaip idėjinių nuostatų ir jų įtvirtinimo poetiniu stiliumi atvejis. Kognityvinės poetikos požiūriu, Jonyno poezija labiausiai siekia pojūčių sužadinimo efekto, skleidžiasi kaip ritminę struktūrą turintis įvykis. Patacko poezijos įvaizdinimo principus lemia sovietinės utopijos vaizdinys ir jį formuojančio diskurso kaita.

Išsamiau