Išankstinės valios samprata privatinėje teisėje: pusiausvyros tarp viešųjų ir privačių interesų paieškos
Anotacija
Didėjanti būtinybė apsaugoti asmens teisę į autonomiją sąlygoja tinkamų teisinių priemonių kūrimą ir įgyvendinimą, dėl ko kai kuriuose kontekstuose išankstinės valios sampratos dalys jau daugelį metų sulaukia viso pasaulio mokslininkų dėmesio. Išankstinės valios tikslas – iš anksto išreikšti savo valią, kad jos būtų laikomasi ateityje, nepaisant to, ar asmens valia sutarties sudarymo ir jos taikymo metu sutampa. Asmens valios pasikeitimas gali būti susijęs su sprendimų priėmimo kompetencijos stygiumi, sveikatos būklės sąlygotu negalėjimu, priklausomybių paveiktu elgesiu ar pan. Reikia pabrėžti, kad pagrindinis išankstinės valios sampratos aspektas yra kompetentingo žmogaus valios prioritetas prieš valią, kuri yra ydinga arba negali būti išreikšta. Tai reiškia, kad asmuo gali apriboti arba uždrausti savo ydingą ateities valią, iš anksto išreikšdamas savo kompetentingą valią. Nors teisės doktrina apskritai draudžia riboti asmenų teisnumą (civilinį) arba veiksnumą, tačiau šiuo disertaciniu darbu siekiama įrodyti, kad ydingos asmens valios ribojimas, pakeičiant ją anksčiau išreikšta kompetentinga valia, yra teisiškai ir etiškai pateisinama išimtis riboti arba nepaisyti asmens valios. Todėl mokslinės literatūros, tarptautinių dokumentų ir teisės aktų analizė padėtų atskleisti ir suformuoti visapusišką, aiškesnę ir labiau apibrėžtą išankstinės valios sampratą, nustatyti taikymo sąlygas, būtinumą, iškylančias problemas, teisinius ir etinius pagrindimus. Vieningas, konceptualus išankstinės valios supratimas ir ideologinis aiškumas galėtų padėti užtikrinti veiksmingesnį išankstine valia pagrįstų teisinių priemonių įgyvendinimą.
