Interpretacinės dinamikos pobūdis bei kaita hermeneutikoje (Filosofija 01 H)
Anotacija
Šioje disertacijoje analizuojama interpretacinės dinamikos pobūdis bei kaita hermeneutikoje. Parodomas skirtingas interpretacinės dinamikos pobūdis nuo XIX a. romantinės hermeneutikos iki šiandienos postmoderniosios hermeneutikos, atskleidžiama hermeneutikos transformacija postmoderniajame kontekste. Ši transformacija traktuojama kaip įcentrinės interpretacinės dinamikos virsmas išcentrine. Šiuo pagrindu darbas suskirstytas į dvi dalis: I. – ,,Įcentrinė interpretacinė dinamika XIX – XX a. vokiečių hermeneutikoje“; II. – ,,Išcentrinė interpretacinės dinamikos transformacija postmoderniojoje hermeneutikoje“.
I dalyje aptariamos interpretacinės dinamikos užuomazgos romantinėje hermeneutikoje ir šios dinamikos išsiplėtojimas ontologinėje hermeneutikoje, atstovaujamoje M. Heideggerio ir H.-G. Gadamerio, analizuojant šių autorių meno bei istorijos sampratas. II dalyje parodoma interpretacinės dinamikos transformacija – virsmas išcentrine interpretacine dinamika postmoderniajame kontekste. Tai daroma analizuojant ontologinės hermeneutikos, daugiausia H.-G. Gadamerio, santykį su 1) J. Derrida dekonstrukcija; 2) R. Rorčio pragmatizmu, aptariant dekonstrukcinės hermeneutikos ir pragmatinės hermeneutikos variantus.
