Heliogeofizikinių aplinkos veiksnių poveikis išeminės širdies ligos eigai (Ekologija ir aplinkotyra 03 B)
Anotacija
Disertacijos tikslas – nustatyti ryšį tarp heliogeofizikinių veiksnių ir ūmaus koronarinio sindromo rizikos bei atokiosios prognozės po patirto ūmaus koronarinio sindromo. Šiame tyrime vertinamas heliogeofizikinių veiksnių, gyvenamosios vietos atstumo nuo miesto parko poveikis nepalankių kardiovaskulinių įvykių rizikai ir atokiajai prognozei ligoniams, patyrusiems ūmų koronarinį sindromą. Taip pat analizuotas kompleksinis geomagnetinių audrų, protonų lietaus, Saulės žybsnių poveikis stacionarizavimo dėl miokardo infarkto ir nestabilios krūtinės anginos rizikai Saulės aktyvumo mažėjimo ir kilimo laikotarpiu. Įvertintas kompleksinis heliogeofizikinių veiksnių ir gyvenamosios vietos atstumo nuo miesto parko poveikis rizikai mirti nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų. Nustatyta, kad heliogeofizikinė aplinka ligonio stacionarizavimo metu ir pirmosiomis stacionarizavimo paromis turi įtakos tolesnių nepalankių kardiovaskulinių įvykių rizikai ligoniams, patyrusiems ūmų koronarinį sindromą. Gyvenamosios vietos atstumas nuo miesto parko turi įtakos nepalankių kardiovaskulinių įvykių rizikai po patirto ūmaus koronarinio sindromo. Šis tyrimas teikia naujų duomenų apie heliogeofizikinės ir miesto aplinkos poveikį nepalankioms išeitims po ūmaus koronarinio sindromo, atsižvelgiant į ligonio sveikatos būklę stacionarizavimo metu bei gydymą stacionare. Gauti rezultatai pagilina žinias apie heliogeofizikinių veiksnių ir miestų žaliųjų erdvių poveikį kardiovaskulinių įvykių rizikai.
