Gyventojų elgsena ir jos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms Lietuvoje ES kontekste
Anotacija
2021 m. Europos Parlamentui patvirtinus Žaliąjį susitarimą, klimatui neutrali ir tvari Europa tapo pagrindinis ES klimato kaitos politikos tikslas. Elgsena daro didžiausią įtaką energijos suvartojimui namų ūkyje, lyginant su kitais veiksniais, ir ji turi statistiškai reikšmingą poveikį šio sektoriaus CO2 emisijoms. Todėl tyrimo tikslas yra išanalizuoti klimatui palankią elgseną ir jos pokyčius ES šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) bei nustatyti veiksnius, lemiančius ŠESD emisijas namų ūkio sektoriuje. Rezultatai parodė, jog tiriamuoju laikotarpiu požiūrio į klimato kaitą ir asmeninės atsakomybės lygiai statistiškai reikšmingai didėjo ES šalyse, tačiau ne visi klimatui palankios elgsenos veiksmų atlikimo pokyčiai buvo teigiami. Šildymo/vėsinimo emisijų sumažinimui darė teigiamą poveikį klimatui palankesnio energijos tiekėjo pasirinkimas, o transporto ŠESD emisijoms – požiūrio į klimato kaitą lygis. Regresinė analizė parodė, jog respondentų elektros energijos naudojimas ir jo sukeliamos ŠESD emisijos priklausė nuo elgsenos, namo tipo bei lyties, šiluminės energijos vartojimą lėmė būsto plotas ir namo tipas, o šias ŠESD emisijas – namų šildymo būdas Lietuvoje. Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas renovacijos poveikis energijos šilumai vartojimui bei renovacijos ir žaliojo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo poveikis šios energijos vartojimo sukeliamoms emisijoms. Tyrimas atskleidė, kad norint sušvelninti namų ūkio sektoriaus poveikį klimato kaitai, būtina taikyti kompleksines priemones, apimančias politikos formuotojų, valdžios institucijų (APVA paramos ir kt.) bei pačių gyventojų reikšmę (taikyti žinias kasdieninėje veikloje, performuoti savo įpročius).
