Europos Sąjungos Sanglaudos politikos poveikis naujai valstybei narei (Politikos mokslai 02 S)
Anotacija
Šiame darbe, derinant skirtingas teorines prieigas bei analizuojant Lietuvos atvejį, siekiama kompleksiškai įvertinti Europos Sąjungos sanglaudos politikos poveikį naujai valstybei narei. Pasiremiant europeizacijos teorijomis, išplėtojant konvergencijos sampratą, remiantis daugialygio valdymo koncepcija buvo parengtas metodologinis Europos Sąjungos sanglaudos politikos poveikio valstybei narei empirinio tyrimo pagrindas ir pritaikytas Lietuvos atvejui. Šiame darbe pirmą kartą siekiama nuosekliai įvertinti sanglaudos politikos poveikį, pradedant ikistojiminiu, postojiminiu bei atokiuoju laikotarpiais bei atliekama išsami konkrečių atvejų studija, aprėpianti aplinkosaugos, žemės ūkio bei bendradarbiavimo abipus sienų sritis.
Priimant domėn daugialygio valdymo koncepciją, įvertintas poveikis nacionaliniam bei subnacionaliniam valdžios lygmenims, įgyvendinant sanglaudos politikos priemones.
Empirinio tyrimo metu naujojo institucionalizmo teorinės koncepcijos taikymas bei keturių taškų kontinuumo analizės modelio pasirinkimas leido aptikti tam tikrus europinio elito grupių formavimosi subnacionaliniame lygmenyje proceso bruožus bei dėsningumus. Išvadose taip pat pažymima, kad subsidiarumo principo paisymas yra esminė sanglaudos politikos efektyvumo sąlyga. Išanalizuotų atvejų visuma patvirtina hipotezę, kad, centralizuojant valdymą bei ignoruojant subsidiarumo principą, europinių sanglaudos politikos instrumentų naudojimas veikiau didina, nei mažina atskirtį.
