Europos Sąjungos rytinės kaimynystės politika: viršvalstybinių ir nacionalinių veikėjų tinklaveika (Politikos mokslai 02 S)
Anotacija
Ši disertacija skiriama Europos kaimynystės tyrimui. Tyrime siekiama atsakyti į klausimą kaip ES formuoja ir įgyvendina rytinės kaimynystės politiką? Kokius būdus ES pasitelkia problemoms kaimynystėje spręsti, nebežadėdama efektyviausio instrumento (narystės perspektyvos)? Ar ES valdysenos modelio reprodukcija, kuriant tinklaveikos struktūras, gali tapti alternatyviu būdu ES įtakai kaimynystėje plėsti?
Tyrime didžiausias dėmesys skiriamas sąveikos procesui Europos Sąjungoje ir jos rytinėje kaimynystėje, identifikuojant viršvalstybinių ir nacionalinių veikėjų tarpusavio ryšius ir problematiką, sąveikos formas ir būdus.
Disertacijoje teigiama, jog formuojant ir įgyvendinant ES kaimynystės politiką įvyksta šių dviejų procesų persiliejimas, abiejuose – politikos formavimo ir įgyvendinimo – etapuose politikos išeiga ir rezultatai priklauso nuo viršvalstybinių ir nacionalinių veikėjų tinklaveikos. Ir nors svarbiausius sprendimus priima valstybės narės, tačiau viršnacionaliniai veikėjai, atitinkamai pagal jų turimus įgaliojimus, atlieka svarbias atstovavimo, vertinimo, dažnai ir politinių sprendimų priėmimo funkcijas. Politikos koncepcijos formavimas, derybų su kaimynais procesas, konkrečių veiksmų ir programų įgyvendinimas vyksta nuolatinėje sąveikoje ir dalyvaujant abiems – viršvalstybiniams ir nacionaliniams veikėjams. Šis tyrimas priskiriamas Europos studijų mokslinių tyrimų laukui, o pagal savo mokslinį objektą apima tarptautinės, europinės ir viešosios politikos mokslinių tyrimų sritis tam, jog būtų adekvačiai pateikiama praktinės politikos tendencija. Ši mokslinė disertacija priskiriama Europos Sąjungos valdysenos mokslinių tyrimų grupei.
