Energijos ištekliai Rusijos užsienio politikoje Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu (2000-2012 m.) (Politikos mokslai 02 S)
Anotacija
Energijos ištekliai tapo užsienio politikos objektais ir užsienio politikos įrankiais valstybėms siekiant užsienio politikos tikslų. Rusija, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos erdvėje, intensyviai naudojo energijos išteklius siekdama užsienio politikos tikslų, taip pat Baltarusijoje ir Ukrainoje, nes jos buvo svarbiausiais Rusijos užsienio politikos objektais. Disertacijos tyrimo tikslas yra ištirti energijos išteklių naudojimą Rusijos užsienio politikoje Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu, nustatant išteklių panaudojimo užsienio politikoje veiksmingumą ir išsiaiškinant, ar galima fiksuoti išteklių naudojimo priklausomybę nuo vyriausybinės galios kaitos. Atliekant tyrimą taikyti strateginių dokumentų, chronologinio įvykių rinkinio sudarymo, lyginamasis ir aprašomasis analitinis metodai.
Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Rusija intensyviai taikė pozityviuosius ir negatyviuosius energetinius užsienio politikos instrumentus, kurių veiksmingumas Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo skirtingas. Taikant energetinius instrumentus Rusijai pavyko pasiekti beveik visus užsienio politikos tikslus Baltarusijoje, įskaitant integraciją Rusijos integracinėse organizacijose ir dujų tranzito sistemos valdymo perėmimą. Ukrainoje pasiekta tik 40 proc. tikslų, nebuvo pasiekti svarbiausi tikslai: integracija Rusijos integracinėse organizacijose ir neperimta dujų tranzito sistema. Augant vyriausybinei galiai Rusija intensyviau taikė negatyviuosius instrumentus. Energetinių užsienio politikos instrumentų veiksmingumas priklausė nuo Baltarusijos ir Ukrainos reikšmingųjų sprendimų priėmėjų sprendimų, kurie nebuvo griežtai nulemti infrastruktūros ir ekonominio konteksto.
