Technologinių inovacijų poveikio nedarbui vertinimas Europos sąjungos šalyse
Anotacija
Daktaro disertacijoje tiriamas technologinių inovacijų poveikis nedarbui. Poveikio vertinimas atliekamas pasitelkiant koreliacinę analizę ir ekonometrinį metodą – dviejų žingsnių sistemos apibendrintą momentų metodą. Taip pat pažymėtina, kad darbe įvertinamas kokybinis technologinių inovacijų poveikis skirtingoms darbuotojų kategorijoms, analizuojant nedarbą pagal skirtingą išsilavinimo lygį ir taip atspindint įgūdžiais grįstų technologinių pokyčių idėją. Tyrimui atlikti naudojamas unikalus duomenų rinkinys, apimantis 1992–2016 metų laikotarpį ir 28 Europos Sąjungos šalis. Į sudaromą modelį įtraukiami du pagrindiniai nepriklausomi kintamieji, atspindintys dvi technologinių inovacijų rūšis (produkto ir proceso), ir kontroliniai kintamieji, darantys poveikį nedarbui: nedarbo išmokos, bendrasis vidaus produktas, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ir kt. Taip pat pažymėtina, kad į atliekamą tyrimą įtraukiamas inovatyvumo aspektas – kvadratu pakeltas pagrindinis inovacijų kintamasis. Gauti tyrimo rezultatai atskleidžia, kad 2014 m. Klaus Schwab išskirtas ketvirtosios pramonės revoliucijos požymis, pasireiškiantis griovimo efektu – technologijų skatinami pokyčiai ir automatizavimas pakeis darbą kapitalu (darbuotojai bus priversti tapti bedarbiais ar pritaikyti savo įgūdžius kitur), – disertaciniame darbe analizuojamais modelio atvejais nepasiteisino.
