Daugiaperspektyvio požiūrio ugdymo raiška Lietuvos istorijos vadovėliuose (Edukologija 07 S)
Anotacija
Keičiantis ugdymo paradigmoms, pereinant nuo tradicinio prie šiuolaikinio istorijos mokymo(si), iš esmės keičiasi pats istorijos mokymo turinys ir mokymo(si) proceso organizavimas. Naujajai ugdymo paradigmai būdinga istorijos turinio įvairovė, atspindinti įvairių visuomenės grupių perspektyvas; akcentuojama diskutavimo prieštaringai vertinamų ir ginčijamų temų svarba. Tyrimo tikslas – išanalizuoti daugiaperspektyvio požiūrio raišką pagal išskirtas problemines sritis Lietuvos istorijos vadovėliuose. Daugiaperspektyvis požiūris – tai galimybė pasireikšti skirtingoms tautų, politinių režimų, socialinių, religinių ir kultūrinių grupių, taip pat individų pasaulėžiūroms, ideologinėms, politinėms bei vertybinėms nuostatoms ir patirtims – visam tam, kas lemia, kad vertinimai, kaip ši praeitis turi būti atsimenama, kas pabrėžiama ir saugoma, o kas pamirštama ir nuvertina, tarpusavyje varžosi ir generuoja istorijos naratyvų įvairovę. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad istorijos ugdymo turinio kaita yra susijusi su nuolat vykstančiu istorijos Bendrųjų programų atnaujinimu. Nepaisant globalėjančio pasaulio, mūsų mokykliniuose vadovėliuose šiandien vyrauja eurocentrizmas; vadovėliuose nerasime medžiagos apie rasinių ir kitokių mažumų, taip pat negalią turinčių žmonių, visuomenės atstumtųjų ir kitų istoriją. Konstatuotina, kad mokykliniuose vadovėliuose trūksta šaltinių, atspindinčių skirtingus požiūrius, užduočių ir klausimų, suteikiančių galimybę empatiškai „pajausti“ analizuojamo laikotarpio kontroversiškai vertinamų įvykių, asmenybių patirtis.
