Azoto šalinimo iš drenažo vandens laboratorinis tyrimas taikant denitrifikacijos biorektorius
Anotacija
Azoto taršos mažinimui ir drenažo bei paviršinių vandenų kokybės gerinimui, Lietuvoje kuriamos naujos į drenažo sistemas integruotos biotechnologijos – denitrifikacijos bioreaktoriai. Bioreaktoriaus veikla grindžiama biocheminių procesų vyksmu, kai drenažinis vanduo nukreipiamas tekėti specialiai suformuotoje tranšėjoje, užpildytoje medžių skiedrų užpildu, siekiant sumažinti nitratinio azoto kiekį drenažo vandenyje dėl denitrifikacijos (mikrobiologiniu būdu). Disertacijos naujumas siejamas su tuo, kad pirmą kartą ištirtas spygliuočių, lapuočių ir mišrių medžių skiedrų poveikis nitratinio azoto ir kitų medžiagų (fosfatų, sulfatų) pašalinimui denitrifikacijos bioreaktoriuose. Gauti aktyvaus eksperimento rezultatai parodė, kad skirtingų fizikinių savybių medžių skiedrų užpildas bioreaktoriuose, neturi esmingų skirtumų sulaikant tirtas medžiagas, o tai ypač svarbu denitrifikacijos bioreaktorių praktinio pritaikomumo aspektu. Tyrimu nustatyta, kad vidutinis NO3-N sulaikymo efektyvumas siekia 63–70 %, PO4-P sulaikymo efektyvumas siekia 36 %. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad denitrifikacijos bioreaktorių technologija gali būti taikoma azoto taršai drenažo vandenyje mažinti.
