Asmenybės ir situacinių veiksnių reikšmė polinkio į priklausomybę nuo darbo motyvaciniam mechanizmui
Anotacija
Nepaisant mokslininkų entuziazmo nagrinėjant polinkį į priklausomybę nuo darbo ir pastaraisiais keliais metais išaugusio tyrimų šia tema kiekio, panašu, kas sritis turi trūkumų; mokslinė pažanga vyko santykinai lėtai. Kai kurie šių trūkumų susiję su požiūriu, taikomu ieškant atsakymo į klausimą „kodėl tampama priklausomu nuo darbo?“. Didžioji dauguma polinkio į priklausomybę nuo darbo tyrimų yra riboti taikomomis teorinėmis perspektyvomis, analizuojamais veiksniais ir tikrinamais tarpusavio ryšiais. Kitaip tariant, tyrimuose remiamasi siauromis perspektyvomis, analizuojant ribotą kiekį veiksnių, neatsižvelgiant į tai, kad polinkį į priklausomybę nuo darbo lemia daugybė priežasčių. Dėl to iki šiol trūksta įrodymų apie kompleksinius polinkiui į priklausomybę nuo darbo svarbių veiksnių tarpusavio ryšius. Disertacija siekta kompensuoti minėtus trūkumus.
Disertacijos tikslas – nustatyti asmenybės ir situacinių veiksnių reikšmę darbuotojo polinkio į priklausomybę nuo darbo motyvaciniam mechanizmui. Disertaciją sudaro dvi dalys, kurių kiekviena prisideda prie aiškesnio ir išsamesnio polinkio į priklausomybę nuo darbo supratimo. Pirmiausia atlikta kiekybinė literatūros apžvalga, kuria siekta sukonkretinti pagrindinį disertacijos reiškinį. Antra, atliktas empirinis kiekybinis tyrimas, kuriuo atskleisti sudėtingi tarpusavio ryšiai (apimantys ir mediaciją, ir moderaciją) tarp daugybinių polinkio į priklausomybę nuo darbo veiksnių (įskaitant ir individualius, ir situacinius veiksnius).
