Altorinių atvaizdų ikonografija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės benediktinų šventovėse
Anotacija
Įprastai tam tikros vienuolijos dvasingumą bei meninį savitumą esmingai atskleidžia tapybiniai ir skulptūriniai atvaizdai, permanentiškai įtaisyti bažnyčių altorių retabuluose. Disertacija skirta nagrinėti šio pobūdžio bažnytinio meno kūriniams, funkcionavusiems Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavusio benediktinų vienuolijos tinklo šventovėse. Į tyrimą įtraukiami tituliniai ir juos retabuluose papildantys, konkrečius šventuosius asmenis perteikiantys atvaizdai. Disertacijoje keliamas tyrimo tikslas – rekonstruoti šių atvaizdų visumą, ištirti išlikusių kūrinių ikonografiją ir atskleisti jos ypatybes.
Pirmoji dalis skiriama altorinių atvaizdų visumos rekonstrukcijai, kurioje išryškintas benediktinų prisitaikymo prie vietinio pamaldumo pobūdis ir palaipsniui ryškėjanti tendencija – stiprinti benediktiniškojo dvasingumo raišką per menines formas. Vėliau nagrinėjama katalikų bažnyčiai bendrų kristologinių, trinitologinių, mariologinių temų bei populiariausių tarp LDK benediktinų šios vienuolijos šventųjų atvaizdų ikonografija. Paskutinioji dalis skirta atskleisti Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios retabulams sukurto šventųjų benediktinų skulptūrų rinkinio ikonografiją ir reikšmę interjero puošybos kontekste.