Švč. Dievo Motinos ir krikščionių šventųjų paveikslai tradiciniame lietuvių folklore (Etnologija 07 H)
Anotacija
Disertacijoje analizuojami Švč. Dievo Motinos ir krikščionių šventųjų paveikslai tradiciniame lietuvių folklore. Tikslas – atskleisti Švč. Dievo Motinos ir kitų katalikų šventųjų savitumą lietuvių tradiciniame folklore. Darbe rūpi išsiaiškinti, kaip tradicinei lietuvių kultūrai atstovaujantis žmogus folkloriniuose kūriniuose atspindėjo savo supratimą apie krikščionių šventuosius, tapusius neatskiriama jo gyvenimo dalimi. Darbe taikyti aprašomasis, analitinis, interpretacinis, komparatyvistinis metodai. Atliktas tyrimas parodė, kad šventieji buvo suvokti kaip neatskiriama folklorinės lietuvių tradicijos dalis. Krikščionių šventųjų veiklos pobūdis atitiko jų paveikslus kūrusių žmonių dvasinius bei ūkinius poreikius. Švč. Mergelės Marija įsivaizduota kaip motina, užtikrinanti žmogaus globą bei gydymą, šv. Petras, įkūnijantis ambivalentiškas komiškojo triksterio savybes, tenkino juoko poreikį, o šv. Jurgis traktuotas kaip herojus bei ūkinės veiklos, susijusios su gyvuliais bei žemės derlingumu, globėjas. Kiti šventieji taipogi yra atsakingi už tam tikras gyvenimo sferas: žmogaus ūkinės bei šeimyninės gerovės užtikrinimą, saugumą, sveikatą, rūpinimąsi mirusiaisiais. Folkloro kūriniuose svarbu perteikti lemiamus šventųjų gyvenimo įvykius, turėjusius įtakos jų veiklos sferoms. Šventųjų personažai žemdirbiškoje Lietuvos kultūroje įgavo vietinės tradicijos požymių, savitų bruožų. Lietuvių folkloro kūriniuose pastebimas tiek krikščioniškosios, tiek ikikrikščioniškosios pasaulėžiūros poveikis.
