Lietuvininkų etninė choreografija: regioninis savitumas (Etnologija 07 H)
Anotacija
Disertacijoje analizuojama lietuvininkų etninė choreografija, užrašyta XVII-XX a. Mažosios Lietuvos teritorijoje – Klaipėdos krašte ir dalyje Karaliaučiaus krašto (dab. Kaliningrado sr.), taip pat nūdienos folkloro ir tautinio meno kolektyvų atliekami lietuvininkų etninės ir tautinės choreografijos pavyzdžiai. Disertacijos tikslas – ištirti lietuvininkų etninės choreografijos regioninius ypatumus, nustatyti veiksnius, lėmusius jos savitumą bei išanalizuoti lietuvininkų etninės choreografijos (at)kūrimo nūdienos kultūroje kryptys ir perspektyvas. Darbe taikyti lyginamasis, retrospektyvinis, rekonstrukcinis, geografinio kartografavimo, statistinis, sintezės, analitinis bei lauko tyrimo metodai. Atliktas tyrimas parodė, kad lietuvininkai pagal etninės choreografijos duomenis yra vieningo Lietuvos etnokultūrinio ploto dalis, pasižyminti savitais regioniniais bruožais tai tik lietuvininkams būdingi šokių žingsniai, susikabinimai ir šokio būdas. Juos galėjo lemti kultūrinė sąveika tarp Mažosios Lietuvos teritorijoje gyvenusių vietinių (prūsų, kuršių, lietuvių ir kt.) ir į ją atsikėlusių vokiečių gyventojų. Susidūrus skirtingoms kultūroms, susiformavo savitas lietuvininkų gyvenimo būdas. Etninė choreografija, kaip ir kalba, etninė muzika, kostiumas, tapo lietuvininkų etninio, regioninio ir kultūrinio tapatumo vienu iš požymių, esančių ir nūdienos kultūroje.
