Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiosios dinastijos struktūra XIII a. pabaigoje – XV a. viduryje (Istorija 05 H)
Anotacija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiosios dinastijos struktūra ir jos tyrimai atsidūrė komplikuotoje padėtyje: tvirtinimai, jog dinastijos struktūra istorikams neatrodo aktuali, būtų klaidingi, tačiau nuoseklių ir visą dinastijos struktūrą apimančių tyrimų neatsirado. Ši susiklosčiusi situacija neatrodo natūrali: XIII – XV a. Lietuvos valdovai sulaukė savo biografų, kurie jiems paskyrė monografijas ir studijas, pakankamai intensyviai pastaraisiais dešimtmečiais vyko ir LDK visuomenės bei jos struktūrų tyrimai, kurių tematika įvairi: nuo aukščiausių diduomenės sluoksnių iki ribinių visuomenės grupių, taip pat paliečiami lokaliniai aspektai.
Prisiminus, jog sovietmečio istoriografija paliko ženklų valstietijos tyrimų indėlį, tenka konstatuoti, jog valdančiosios dinastijos tyrimai atsidūrė keistoje padėtyje: svarbiausieji dinastijos nariai, užėmę aukščiausias pozicijas joje, susilaukė pakankamai išsamių tyrimų, nagrinėjamos atskiros temos, tačiau didesnės apimties darbų taip ir nebuvo sulaukta; tyrinėtojų, bandančių struktūruoti dinastijos narių santykių mechanizmus ir išanalizuoti jos funkcionavimo prielaidas taip ir neatsirado. Tokio tyrimo atsiradimas turėtų užpildyti tuščią nišą istoriografijoje, sujungiant du visuomenės taškus – valdovą ir diduomenę – ir tokiu būdu prisidėtų prie dar išsamesnio LDK visuomenės ir jos elito pažinimo.Dinastijos tyrimai yra sudėtinga, daugelį valstybėje ir visuomenėje veikusių procesų, apimanti problema. Joje sunku išskirti atskirus elementus, kadangi ji apėmė tiek vidinius, tiek išorinius valstybinius ir visuomeninius santykius.
