Kvieskienė, Giedrė
Item type:ETD, [A prototype for developing social-emotional intelligence in pre-school children through the implementation of social pedagogy methods]bachelor thesis[2025][ETD_BAK][S007]Neverauskaitė, ErikaŠiame bakalauro darbe pristatoma ir plačiai nagrinėjama socialinės pedagogikos metodikų taikymo svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio socialinio intelekto ugdymui. Emocinio intelekto (EI) ir socialinės pedagogikos metodikų sąjunga yra itin svarbi vaiko socializacijoje bei integracijoje į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, kurioje vaikai aktyviai ugdosi emocijų atpažinimo, valdymo, empatijos raiškos ir socialinių įgūdžių gebėjimus, o jie yra esminė socialinės ir emocinės raidos proceso dalis. Tyrimo tikslas – sukurti socialinio emocinio intelekto ugdymo prototipą, įgalinant socialinės pedagogikos metodikas ir įvertinti jo poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinio-emocinio intelekto ugdymo prototipas. Tyrimo uždaviniai:
- Teoriškai išanalizuoti emocinio intelekto ir socialinės pedagogikos metodikų svarbą ikimokyklinio amžiaus vaikų EI ugdyme.
- Įvertinti švietimo pagalbos specialistų nuomonę apie ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelektų ugdymo svarbą.
- Sukurti ikimokyklinio amžiau vaikams emocinio intelekto ugdymo prototipą, pasitelkiant socialinės pedagogikos metodikas.
- Ištirti emocinio ugdymo prototipo poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tyrimo metodai:
- Teorinė mokslinės literatūros ir norminės dokumentų analizė.
- Stebėjimas, pokalbiai, empirinis tyrimas: emocinio intelekto ugdymo prototipo kūrimas, bandymas ir įvertinimas ikimokyklinio amžiaus vaikų grupei.
- Kiekybinis tyrimas – ikimokyklinių ugdymo švietimo pagalbos specialistų (socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, psichologas) apklausa apie emocinio-socialinio intelekto ugdymo svarbą. Tyrimo dalyviai. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos mišri 3-5 metų ikimokyklinio amžiaus vaikų grupė; ikimokyklinio ugdymo švietimo pagalbos specialistai. Tyrimo rezultatai. Kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidė švietimo pagalbos specialistų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelekto ugdymo bei kuriamų socialiniam emociniam ugdymui ugdyti prototipų svarbą. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog sukurtas socialinio emocinio intelekto ugdymo prototipas, kuris grindžiamas socialinės pedagogikos metodikomis, darė teigiamą pokytį ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų atpažinimo, valdymo, empatijos, socialinių įgūdžių bei atsakingo sprendimų priėmimo įgūdžiams. Raktiniai žodžiai: socialinis emocinis intelektas, socialinė pedagogika, vaiko emocinė gerovė, socialinė adaptacija.
51 Item type:ETD, [Development of conflict resolution skills in pre-school children through play-based activities]bachelor thesis[2025][ETD_BAK][S007]Žaltauskaitė, KarolinaTyrimo problema. Kaip žaidybinės veiklos gali būti tikslingai taikomos ikimokyklinio amžiaus vaikų konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymui? Tyrimo tikslas – Atskleisti, kaip žaidyba prisideda prie ikimokyklinio amžiaus vaikų konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymo. Tyrimo uždaviniai:
- Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir norminius dokumentus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų konfliktų sprendimo ypatumus ir jų ugdymo reikšmę.
- Atskleisti žaidybinės veiklos svarbą vaikų socialinių įgūdžių, įskaitant konfliktų sprendimą, formavime.
- Pateikti praktines rekomendacijas pedagogams, siekiant efektyvesnio konfliktų sprendimo įgūdžių lavinimo per žaidybines veiklas. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė. • Pedagogų pusiau struktūruotas interviu. • Veiklos tyrimas. • Empirinių duomenų analizė. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 16 vaikų, 3-5 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai: 1) Konfliktai tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų dažniausiai kyla dėl žaislų nepasidalijimo, fizinio agresyvumo ar taisyklių nesilaikymo, o jų sprendimo būdai įprastai būna spontaniški, emocionalūs ar impulsyvūs, dažnu atveju lydimi fizinių veiksmų, todėl yra būtinas suaugusiųjų įsikišimas. 2) Žaidybinės veiklos dažnai nėra taikomos kaip kryptinga priemonė konfliktinėse situacijose, tačiau vertinamos kaip bene svarbiausių ugdymo(si) formų ankstyvojo amžiaus vaikų socialiniams gebėjimų lavinimui. 3) Naratyviniai ir komandiniai žaidimai padeda vaikams mokytis tartis, derėtis, reikšti emocijas, bendradarbiauti it spręsti iškilusius nesutarimus, tačiau jų taikymą pedagoginėje praktikoje riboja negebėjimas išlaikyti vaikų dėmesio, emocijų raiška bei žaidimų turinio kūrimas. 4) Efektyviam konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymui yra būtina sisteminga žaidybinių veiklų integracija į ugdymo(si) procesą, pedagogų metodinis pasirengimas bei aktyvus tėvų įtraukimas.
33 Item type:ETD, [Interaction between teaching assistants and teachers in the education of pupils with special education needs]master thesis[2025][ETD_MGR][S007]Bareikytė, DominykaTikslas – išanalizuoti mokinio padėjėjo sąveiką su mokytoju, ugdant specialiųjų poreikių turinčius mokinius pradinėje mokykloje.
Uždaviniai:- Išanalizuoti teorinę ir norminę literatūrą, tyrimų rezultatus ir apie mokytojo ir mokinio padėjėjo sąveikos teorinius aspektus.
- Apibrėžti mokinio padėjėjo funkcijas ir atsakomybes mokykloje.
- Ištirti mokytojo ir mokinio padėjėjo bendradarbiavimo aspektus praktikoje.
Tyrimo metodika: Šis tyrimas buvo atliekamas remiantis mišriu tyrimo metodu – literatūros
analize, kokybiniu tyrimu, atvejo analize.
Tyrimo dalyviai: mokytojai ir mokinio padėjėjai. Darbo išvados: • Išanalizavus teorinę ir norminę literatūra mokytojams konstatuojama, kad visų šalių ir mokinio (mokytojo) padėjėjams ar mokymosi asistentams kyla panašių bendradarbiavimo trikdžių, kurie sąlygojami, kad yra netiksliai apibrėžtos mokinio padėjėjo funkcijos.
• Mokytojo ir mokinio padėjėjo sąveika yra esminis veiksnys, lemiantis mokinių mokymosi patirtį ir ugdymo kokybę. • Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog šiandienos mokykloje mokytojas ir mokinio padėjėjas yra vienas iš svarbiausių junginių klasėje, jų sąveika ir bendras tikslo siekimas gali atnešti pokyčių ir naudos dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiu mokiniu.
58 Item type:ETD, [Modelling non-urgent communication to resolve conflicting situations in the inclusive school]master thesis[2024][ETD_MGR][S007]Bacevičius, PovilasMagistro darbe analizuojamos įtraukios mokyklos nesmurtinės komunikacijos (NVC) teorinės prielaidos; kitų mokslininkų ir tyrėjų mokslinės literatūros ir sėkmės atvejų analizės pagrindu nagrinėjami konfliktų sprendimo sėkmės atvejai skirtingose ugdymo institucijose; Nagrinėjami sėkmingi NVC atvejai, sprendžiant konfliktines situacijas; Remiantis tyrimo rezultatais, kuriamas „N“ mokyklos NVC modelis, padedantį spręsti konfliktus. Išsikeltas magistrinio darbo tikslas: sukurti „N“ įtraukios mokyklos NVC hipotetinį modelį, sprendžiant konfliktus mokykloje. Darbo objektas – nesmurtinės komunikacijos modeliavimas sprendžiant konfliktus įtraukioje mokykloje. Magistriniame darbe keliamas probleminis klausimas: koks tinkamiausias būdas konstruktyviai spręsti kylančias problemas ir konfliktus įtraukioje mokykloje? Pasitelkti šie darbo metodai: teoriniai: mokslinės literatūros, internetinių šaltinių, teisės ir norminių dokumentų, sėkmės atvejų analizė; Empiriniai: empiriniam tyrimui buvo pasirinkti kokybiniai tyrimo metodai – neformalūs pokalbiai su NVC įtraukiose mokyklose dirbančiais ekspertais, švietimo inovatoriais pusiau struktūruotas interviu iš ekspertų, kurie naudoja savo darbo praktikoje NVC kaip konfliktinių situacijų sprendimo būdą įtraukiose mokyklose privačių arba pusiau privačių mokyklų sektoriuje Lietuvoje, pirminių šaltinių turinio (content) analizė, daugiakriterinė analizė ir jos statistinis duomenų sisteminimas ir apibendrinimas. Tyrimo rezultatuose pateikiamas NVC metodo universalumas taikant grupėse kuriose yra ir mokinių su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais, taip pat pateikiamos rekomendacijos kokių pagalbinių priemonių gali prireikti taikant šį metodą. Magistrinio darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos švietimo strategams, mokyklų vadovams ir švietimo pagalbos specialistams kodėl yra naudinga taikyti NVC metodą ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kad NVC švietimo įstaigoje veiktų kaip konfliktinių situacijų sprendimo priemonė ir kaip tvirto ryšio su mokiniais mezgimo pagringas.
47 Item type:ETD, [Features of universal design environments in a multifunctional centre]master thesis[2024][ETD_MGR][S007]Vaznys, AurimasRemiantis mokslinės literatūros analize, nustatyta, kad vienas didžiausių iššūkių, tenkančių švietimo sistemai, yra atliepti kiekvieno besimokančiojo ugdymo ir ugdymosi poreikius bei padėti kiekvienam vaikui pasiekti geriausių ugdymosi rezultatų, pasitelkiant įtraukiojo ugdymo koncepciją. Universalus dizainas, kuris švietime pasireiškia tokiais faktoriais, kaip fizinė aplinka, švietimo pagalba, mokymo priemonės, pedagogų kompetencijos ir informacijos pateikimas, yra neatsiejama įtraukiojo ugdymo koncepcijos dalys ypatingai svarbi specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Tyrimo problema: Kaip specialiojo ugdymo mokykloje daugiafunkciame centre, kurioje mokosi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai, įgyvendinami universalaus dizaino principai? Tyrimo objektas: Ugdymo proceso organizavimas atliepiant universalaus dizaino principus. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti, kaip specialiųjų poreikių ugdymosi daugiafunkciame centre, mokomus ypatingus vaikus, ugdymosi procesas atitinka universalaus dizaino principus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti universalaus dizaino fenomeną ir jo raišką švietime. 2. Pristatyti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymo proceso organizavimą Lietuvoje veikiančiose specialiojo ugdymo veikiančioje specialiojo ugdymo mokykloje daugiafunkciame centre. 3. Ištirti ir įvertinti, kaip specialiojo ugdymo mokykloje daugiafunkciame centre įgyvendinami universalaus dizaino principai. Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti pasitelkta mokslinės literatūros šaltinių analizė, mišrus tyrimas, pasitelkiant kiekybinį tyrimą – anketinę apklausą bei kokybinį tyrimą – interviu. Tyrimo rezultatai. Daugiafunkciame centre fizinė aplinka tik iš dalies atitinka universalaus dizaino principus, ją kuriant trūksta profesionalumo, bendradarbiavimo su architektais, medikais, mokslininkais bei kitų specialistų pagalbos, ugdymo specialistams trūksta kvalifikacijos, įgūdžių, kompetencijos, trūksta informacijos, kaip geriausiai organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu būdu.
86 2 Item type:ETD, [Assumptions of overcoming students’ learning difficulties]master thesis[2024][ETD_MGR][S007]Balnienė, SonataTikslas. Išanalizuoti mokinių patiriamų mokymosi sunkumų įveikos prielaidas. Uždaviniai: 1) išanalizuoti mokymosi sunkumų, kuriuos patiria vaikai, sampratą; 2) išnagrinėti mokinių mokymosi sunkumų prielaidas apibrėžties procese; 3) išanalizuoti efektyvias socialinių-ekonominių sunkumų įveikos galimybes; 4) aptarti vaiko pozityviosios socializacijos galimybes sunkumams įveikti; 5) remiantis tyrimo duomenimis, parengti mokinių patiriamų sunkumų įveikos prielaidas. Tyrimo metodika. Norminės, mokslinės, statistinės literatūros analizė, mišrus metodų tyrimas: pirminių mokyklos duomenų analizė, giluminis ir struktūruoti interviu (mokymosi analizė, duomenų rinkimas ir apibendrinimas). Tyrimo dalyviai. Mokiniai, patiriantys mokymosi sunkumų. Darbo išvados: 1) norint gerinti ugdymosi veiksmingumą, reikia išnagrinėti kiekvieno vaiko mokymosi sunkumų prielaidas; 2) nagrinėjant mokinių mokymosi sunkumus, juos grindžiame įtraukiojo ugdymo principais ir tyrimo radiniais , kuriuos ekspertai sieja su mokymosi sunkumų mažinimo pastoliais; 3) socialinis sąveikavimas su kitais asmenimis yra svarbus dėl socialinių ryšių kūrimo; mokinių ir mokytojų bendradarbiavimo gerinimas ir socio-ekonominio lygio stiprinimas kelia jų tarpusavio supratimą; 4) pozityvioji socializacija ir socialinė partnerystė, yra viena svarbiausių mokymosi sunkumų įveikos ir bendradarbiavimo gerinimo prielaida 5) pagrindinės prielaidos sunkumų įveikai: pozityvioji socializacija, komandinis specialistų bendradarbiavimas, papildomos konsultacijos ir papildomų pamokų skyrimas, finansinių išteklių paieška, bendradarbiavimo sklaida/didinimas (tinkamas dėmesys namie, visokeriopa pagalba mokykloje), reikiamų priemonių pirkimas, intervencinių pamokų/būrelių kūrimas, konsultavimo paslaugos ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, esamų išteklių naudojimas.
71 Item type:ETD, [Modelling motivation enhancement in adolescents for more effective academic success]master thesis[2024][ETD_MGR][S007]Petkus, PauliusTemos aktualumas. Visame pasaulyje dešimtmečiais vykstantys moksleivių mokymosi motyvacijos mokykloje empiriniai tyrimai ne kartą įrodė, kad ši dažniausiai sutrinka paauglystėje. 2018 m. atliktame tyrime pabrėžtas esminis mokinius įgalinančio ugdymo, kaip kertinės įtraukiojo ugdymo strategijos, skatinančios dalyvavimą, bendravimą, refleksiją, problemų sprendimą bendradarbiaujant, atsakomybės prisiėmimą ir derinimąsi su bendruomenės vertybėmis vaidmuo. Tyrime išskirti du įtraukiojo ugdymo įgalinimo principai: tiesioginis įgalinimas, apimantis teigiamą sustiprinimą, skaidrų dalijimąsi informacija ir savarankiškumo pripažinimą bei netiesioginis įgalinimas, apimantis mokytojų palaikymą, skatinimą ir sprendimų paieškos grupėse palengvinimą. Siekiant veiksmingai įgyvendinti įtraukųjį ugdymą mokyklose būtina pereiti nuo direktyvinio mokymo prie pasitikėjimu pagrįsto į mokinį orientuoto mokymosi metodo. (Galkienė, 2018). Motyvacijos pokyčiai sutrinka dėl perėjimo į mokyklą ir mokymosi aplinkos prisitaikymo prie bręstančių individų (Eccles & Wig feld, 2020). Kitaip tariant, mokiniai tobulėja fizinio ir psichologinio brendimo, ir atsparumo požiūriu, tačiau jų mokymosi aplinka neatitinka besivystančių paauglių poreikių pagal scenos aplinkos teoriją (žr. Rosenzweigą ir kt., 2019), kuri buvo integruota į įsikūrusią tikėtinos vertės teoriją (SEVT; Eccles & Wigfeld, 2020). Nors daugybė motyvacijos tipo tyrimų nuosekliai, rodo, kad motyvacijos procesų raidoje yra ugdomieji veiksniai, buvo ignoruojamas išskirtinis mokinio patirties mokykloje bruožas - mokymosi aplinka. (Kulakow & Raufelder, 2020). Svarbu spręsti šios svarbios srities klausimus edukacinių tyrimų pagalba, kartu analizuojant, ar motyvacijos stiprinimo veiksnius galima nustatyti pagal akademinio efektyvumo sklaidą mokykloje. Formuojamas tyrimo probleminis klausimas: Kokie motyvai paaugliui yra svarbiausi, kuriuos naudoja socialiniai pedagogai, siekiant juos įgalinti akademinėje pažangoje? Darbo tikslas - remiantis naujausia moksline literatūra, tyrimų statistikos analize ir atliktu empiriniu kiekybiniu tyrimu įvertinti paauglių motyvacijos stiprinimo sąsajas su akademine pažanga. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinę literatūrą pagrindžiančią paauglio motyvacijos dinamiką; 2. Išanalizuoti pedagoginės pagalbos paaugliui sėkmės atvejus; 3. Apibūdinti efektyviausius motyvacinius veiksnius moksleiviams, siekiant akademinės pažangos; 4. Remiantis tyrimo rezultatais parengti išvadas ir rekomendacijas. Tyrimo metodika: 1. Mokslinės literatūros paieška ir turinio analizė. 2. Kiekybinė apklausa. Tyrimo rezultatai. Tyrimui buvo naudotas kiekybinis metodas, tam specialiai taikant anketinės apklausos metodą, kurį respondentai atliko savarankiškai. Respondentų skaičius (vnt.) - 155. Klausimyno analizės rezultatai parodė, jog didžiausia nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija vidutinio stiprumo buvo tarp akademinių pasiekimų ir išreikšto didelio pasitikėjimo, tikrumo savo gebėjimu baigti mokslus, o tokie veiksniai kaip ateities planai, didžiavimosi savo mokykla jausmas, ir bendraamžių bei mokytojų pagarba turi silpną įtaką akademiniams pasiekimams. Tyrimo išvados. 1. Išanalizavus literatūros duomenis nustatyta, kad motyvacijos modeliavimas apima dvi skirtingas grupes. Aplinkos veiksniais yra skatinama išorinė motyvacija, o akademinių tikslų išsikėlimu, bei jų siekimu - vidinė motyvacija. Išoriniai veiksniai apima paskatas, padrąsinimus, pagalbas, intervencijas ir mokymo strategijas, skirtas įtraukti mokinius. Vidiniai veiksniai, tuo tarpu apima moksleivių asmeninės patirties analizę, ryžtą, valią ir savęs tobulinimo siekį. 2. Išanalizavus straipsnių duomenis galima teigti, kad motyvacija yra glaudžiai susijusi su akademiniais pasiekimais ir asmeniniu tobulėjimu, o tai reikštų, kad ugdymo įstaigose reikalingi tiek vidiniai, tiek išoriniai motyvacijos šaltiniai. Motyvacijos skatinimas apima individualių moksleivių poreikių patenkinimą, taip pat bendradarbiavimą ir palankios mokymosi aplinkos kūrimą. Motyvacijai teikiant pirmenybę ugdyme, moksleiviai įgalinami tapti aktyviais mokymosi proceso dalyviais, šitaip ugdant jų atsparumą ir ryžtą, reikalingą siekiant profesinės sėkmės. 3. Išanalizavus anketų duomenis galima teigti, kad nors išoriniai mokyklos aplinkos ir mokinių požiūrio veiksniai koreliuojasi su akademiniais rezultatais, šių sąsajų stiprumas skiriasi. Tyrimo analizės rezultatai parodė, jog didžiausia nustatyta koreliacija vidutinio stiprumo buvo tarp akademinių pasiekimų ir išreikšto didelio pasitikėjimo, tikrumo savo gebėjimu baigti mokslus, o tokie veiksniai kaip ateities planai, didžiavimosi savo mokykla jausmas, ir bendraamžių bei mokytojų pagarba turi silpną įtaką akademiniams pasiekimams. Minėti rezultatai atskleidė daugialypį akademinės motyvacijos bei įvertinimų pobūdį, kuriam įtakos turi individualių, socialinių ir aplinkos veiksnių deriniai.
85 1 Item type:ETD, [Links between working conditions and engagement among social educators]master thesis[2024][ETD_MGR][S007]Dapšė, AurelijaLigšioliniuose tyrimuose buvo nagrinėtos atskiros socialinio pedagoginio bei socialinio darbo pobūdžio charakteristikos, tačiau socialinių pedagogų sąsajos su darbuotojų įsitraukimu ištirtos nepakankamai. Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp socialinių pedagogų darbo sąlygų ir jų įsitraukimo. Buvo keliami pagrindiniai tyrimo klausimai susiję su statistiškai reikšmingais ryšiais tarp socialinių pedagogų darbo sąlygų vertinimo ir įsitraukimo bei tarp socialinių pedagogų įsitraukimo ir tęstinio įsipareigojimo darbovietei. Tyrimo objektas buvo socialinių pedagogų įsitraukimas. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa. Kiekybiniame tyrime dalyvavo skirtingo amžiaus, patirties ir kvalifikacijos 133 socialiniai pedagogai. Sąsaja tarp darbo sąlygų ir įsitraukimo socialinių pedagogų darbe buvo matuota autorės parengta internetine anketine apklausa, kuri apėmė šias kategorijas: pasitenkinimą profesiniu vaidmeniu, įsitraukimą, administracijos veiklą, komandinę atmosferą ir darbo kultūrą, įsipareigojimą bei asmeninę informaciją. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad labiau įsitraukę socialiniai pedagogai palankiau vertina savo darbo sąlygas. Taip pat nustatyta, kad aukštesnis darbuotojų įsitraukimas yra proporcingai susijęs su tęstiniu įsipareigojimu organizacijoje.
44 Item type:ETD, [Self-help groups as modelling of positive aid method (the case of institution N)]master thesis[2023][ETD_MGR][S007]Tarleckienė, RasaŠiuolaikinis spartus gyvenimas pilnas nerimo, stresų ir baimių atsiliepia žmogaus fizinei, emocinei, psichologinei ir dvasinei sveikatai. Kaip nugalėti sunkumus ir kaip spręsti iškilusias problemas? Vienas iš atsakymo variantų jungtis į savipagalbos grupes. Savipagalbos, kaip pagalbos metodo šeimoms, auginančioms vaikus su proto negalia, taikymo daugiafunkciuose ir dienos centruose ir mokyklose, Lietuvoje vis dar stokojama. Šiuo magistrinio darbo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip savipagalbos grupė, kaip pagalbos veiksminga metodika galėtų būti taikoma tėvams, auginantiems vaikus su intelekto negalia. Magistrinio darbo hipotezė: savipagalbos grupė kaip pozityviosios pagalbos metodas yra viena iš veiksmingiausių metodikų (intervencija) tėvams, auginantiems vaikus su intelekto negalia. Tyrimo tikslas – išanalizuoti savipagalbos grupės kaip pozityviosios pagalbos metodikos modeliavimą (N institucijoje). Darbo uždaviniai:
- Mokslinės ir norminės literatūros pagrindu išanalizuoti savipagalbos grupės raidą.
- Išanalizuoti savipagalbos grupės sėkmės atvejus N šalyse.
- Įvertinti tėvų savipagalbos grupės kaip pozityviosios pagalbos priemonių veiksmingumą.
- Ištirti tėvų, auginančių vaikus su proto negalia, savipagalbos grupės dinamiką. Duomenų rinkimo ir analizės metodai. Veiklos tyrime dalyvaujant duomenų rinkimas vyksta, siekiant identifikuoti konkrečią problemą, numatyti, kas bus tobulinama (iki veiklos plano sudarymo), įgyvendinant veiklos planą ir reflektuojant praktikos bei požiūrio pokyčius, pokyčius sąlygojusius veiksnius (po veiklos plano įgyvendinimo). (Charalampous ir Papademetriou, 2019). Veiklos tyrimui naudojami įvairūs duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodai: interviu, stebėjimas, dienoraščiai, video-audio įrašai, klausimynai ir kt. (Ferrance, 2000). Magistrantė duomenų rinkimui naudojo: • Sutelktos grupės diskusiją; • Stebėjimą; • Pokalbius; • Struktūruotą interviu; • Savipagalbos grupės veiklų stebėjimą; • Mokytojų ir vadovų refleksijos; • Mokytojų pravestų refleksijų su mokiniais apie mokymosi sunkumus ir jų priežastis nuasmenintus, apibendrintus duomenis, kuriais su tyrėjais pasidalijo mokytojai. Duomenų analizei naudota tyrimo duomenų turinio (angl. content) analizė. Veiklos tyrimo kokybė ir validumas. Bradbury, Lewis ir Embury (2019, 25) teigia, kad veiklos tyrimo dalyvaujant kokybę užtikrina:
- aiškiai apibrėžti tikslai;
- partnerystė ir dalyvavimas;
- indėlis į tyrinėjamos srities teoriją ar praktiką;
- tinkami metodai ir procesas;
- veiksmingumas;
- refleksyvumas;
- reikšmingumas. Kad būtų užtikrintas veiklos tyrimo validumas, veiklos tyrimo vykdytojai laikėsi tyrimo kokybę ir validumą užtikrinančiu principu (Dosemagen ir Schwalbach, 2019). Tyrimui pasirinkta kokybinio tyrimo prieiga. Tyrimui atlikti pasirinktas struktūruotas interviu buvo skirtas savipagalbos grupės nariams, kurią sudarė septynios mamos, auginančios vaikus su proto negalia ir reguliariai lankančios savipagalbos grupės, kurią laikome sutelkta grupe, užsiėmimus. Grupės dinamika buvo stebima, įrašoma nuo 2022 metų sausio mėnesio iki 2023 metų kovo mėnesio. Atvirų klausimų analizė, jų interpretacija ir refleksijos su grupės dalyvėmis patvirtino, kad nežiūrint į sudėtingą jų vaikų situaciją, dalyvavimas savipagalbos grupėje, visoms dalyvavusioms mamoms pastiprino pasitikėjimą savimi, sustiprino jų socialinį – emocinį atsparumą ir savivertę. Tai patvirtino iškeltą magistrinio tyrimo hipotezę, kad savipagalbos grupė, kaip pozityviosios pagalbos metodika, yra veiksminga intervencija tėvams, auginantiems vaikus su intelekto negalia.
79 5 Item type:ETD, [Development of universal design for learning in a primary school context towards an inclusive school culture]master thesis[2023][ETD_MGR][S007]Vaičiulytė, AkvilėNorint keisti švietimo sistemą ugdymo procese, galima taikyti universalųjį dizainą mokymuisi, kuris padeda kiekvienam mokiniui sėkmingai mokytis, neskaitant jo poreikių ir gabumų. Pasirinkdami lanksčius mokymosi metodus, mokiniai gali lengviau susipažinti su mokomąja medžiagą, įsitraukti į veiklą ir geriausiai atskleisti savo žinias. Ugdymo įstaiga – tai vieta, kurioje mokinys turi jaustis saugus, nepatirti diskriminacijos ir būti motyvuotas. Universalus dizaino mokymosi tikslas – užtikrinti lankstumą, kurį būtų galima pritaikyti kiekvienam, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko stipriąsias puses ir turimus poreikius.
42 2