Savipagalbos grupės kaip pozityviosios pagalbos metodikos modeliavimas (N institucijos atvejas)

Šiuolaikinis spartus gyvenimas pilnas nerimo, stresų ir baimių atsiliepia žmogaus fizinei, emocinei, psichologinei ir dvasinei sveikatai. Kaip nugalėti sunkumus ir kaip spręsti iškilusias problemas? Vienas iš atsakymo variantų jungtis į savipagalbos grupes. Savipagalbos, kaip pagalbos metodo šeimoms, auginančioms vaikus su proto negalia, taikymo daugiafunkciuose ir dienos centruose ir mokyklose, Lietuvoje vis dar stokojama. Šiuo magistrinio darbo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip savipagalbos grupė, kaip pagalbos veiksminga metodika galėtų būti taikoma tėvams, auginantiems vaikus su intelekto negalia. Magistrinio darbo hipotezė: savipagalbos grupė kaip pozityviosios pagalbos metodas yra viena iš veiksmingiausių metodikų (intervencija) tėvams, auginantiems vaikus su intelekto negalia. Tyrimo tikslas – išanalizuoti savipagalbos grupės kaip pozityviosios pagalbos metodikos modeliavimą (N institucijoje). Darbo uždaviniai:

1. Mokslinės ir norminės literatūros pagrindu išanalizuoti savipagalbos grupės raidą.
2. Išanalizuoti savipagalbos grupės sėkmės atvejus N šalyse.
3. Įvertinti tėvų savipagalbos grupės kaip pozityviosios pagalbos priemonių veiksmingumą.
4. Ištirti tėvų, auginančių vaikus su proto negalia, savipagalbos grupės dinamiką. Duomenų rinkimo ir analizės metodai. Veiklos tyrime dalyvaujant duomenų rinkimas vyksta, siekiant identifikuoti konkrečią problemą, numatyti, kas bus tobulinama (iki veiklos plano sudarymo), įgyvendinant veiklos planą ir reflektuojant praktikos bei požiūrio pokyčius, pokyčius sąlygojusius veiksnius (po veiklos plano įgyvendinimo). (Charalampous ir Papademetriou, 2019). Veiklos tyrimui naudojami įvairūs duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodai: interviu, stebėjimas, dienoraščiai, video-audio įrašai, klausimynai ir kt. (Ferrance, 2000). Magistrantė duomenų rinkimui naudojo: • Sutelktos grupės diskusiją; • Stebėjimą; • Pokalbius; • Struktūruotą interviu; • Savipagalbos grupės veiklų stebėjimą; • Mokytojų ir vadovų refleksijos; • Mokytojų pravestų refleksijų su mokiniais apie mokymosi sunkumus ir jų priežastis nuasmenintus, apibendrintus duomenis, kuriais su tyrėjais pasidalijo mokytojai. Duomenų analizei naudota tyrimo duomenų turinio (angl. content) analizė. Veiklos tyrimo kokybė ir validumas. Bradbury, Lewis ir Embury (2019, 25) teigia, kad veiklos tyrimo dalyvaujant kokybę užtikrina:
5. aiškiai apibrėžti tikslai;
6. partnerystė ir dalyvavimas;
7. indėlis į tyrinėjamos srities teoriją ar praktiką;
8. tinkami metodai ir procesas;
9. veiksmingumas;
10. refleksyvumas;
11. reikšmingumas. Kad būtų užtikrintas veiklos tyrimo validumas, veiklos tyrimo vykdytojai laikėsi tyrimo kokybę ir validumą užtikrinančiu principu (Dosemagen ir Schwalbach, 2019). Tyrimui pasirinkta kokybinio tyrimo prieiga. Tyrimui atlikti pasirinktas struktūruotas interviu buvo skirtas savipagalbos grupės nariams, kurią sudarė septynios mamos, auginančios vaikus su proto negalia ir reguliariai lankančios savipagalbos grupės, kurią laikome sutelkta grupe, užsiėmimus. Grupės dinamika buvo stebima, įrašoma nuo 2022 metų sausio mėnesio iki 2023 metų kovo mėnesio. Atvirų klausimų analizė, jų interpretacija ir refleksijos su grupės dalyvėmis patvirtino, kad nežiūrint į sudėtingą jų vaikų situaciją, dalyvavimas savipagalbos grupėje, visoms dalyvavusioms mamoms pastiprino pasitikėjimą savimi, sustiprino jų socialinį – emocinį atsparumą ir savivertę. Tai patvirtino iškeltą magistrinio tyrimo hipotezę, kad savipagalbos grupė, kaip pozityviosios pagalbos metodika, yra veiksminga intervencija tėvams, auginantiems vaikus su intelekto negalia.

Modern fast-paced life full of anxiety, stress and fears affects humans physical, emotional, psychological and spiritual health. How to overcome difficulties and how to deal with problems that arise? One of the answers is to join self-help groups. Self-help as a method of support for families raising children with intellectual disabilities is still lacking in multifunctional centres, day-care centres and schools in Lithuania, so the aim of this master thesis is to find out how a self-help group, as an effective methodology of support, could be applied to parents raising children with intellectual disabilities. Master thesis hypothesis: self-help group as a method of positive support is one of the most effective methodologies (interventions) for parents of children with intellectual disabilities. The aim of the study is to analyse the effectiveness of the self-help group as a positive intervention modelling (in an N institution). Objectives:

1. To analyse the development of the self-help group on the basis of scientific and normative literature.
2. To analyse the success stories of self-help groups in N countries.
3. To evaluate the effectiveness of the parents self-help group as a means of positive support.
4. To study the dynamics of a self-help group for parents of children with intellectual disabilities. Methods of data collection and analysis. Using data from an action research study takes place in order to identify a specific problem, to anticipate what will be improved (prior to the development of the action plan), during the implementation of the action plan, and to reflect on changes in practices and attitudes and the factors that led to the changes (after the implementation of the action plan) (Charalampous & Papademetriou, 2019). A variety of data collection and data analysis methods are used for action research: interviews, observations, diaries, video, -audio recordings, questionnaires, etc. (Ferrance, 2000). For data collection, the master's student used: · Focused group discussion; · Observation; · Conversations; · Structured interviews; · Observation of self-help group activities; · Teachers and supervisors reflection; · Depersonalized, aggregated data shared with the researchers by teachers during reflective sessions with pupils on learning difficulties and their causes. Content analysis was used to analyse the data.Quality and validity of the action research. Bradbury, Lewis and Embury (2019, 25) claims that the quality of participatory action research is ensured by:
5. clearly defined objectives;
6. partnership and participation;
7. contribution to the theory or practice of the researched field;
8. appropriate methods and process;
9. effectiveness;
10. reflexivity;
11. relevance. To ensure the validity of the action research, the action study researchers followed the principle that ensures the quality and validity of the study (Dosemagen and Schwalbach, 2019). A qualitative research approach was chosen for the study. The structured interview chosen for the study was conducted with members of a self-help group, which consisted of seven mothers who have children with intellectual disabilities and who regularly attend the sessions of the self-help group, which we consider a focus group. The dynamics of the group were monitored and recorded from January 2022 to March 2023. The analysis of the open-ended questions, their interpretation and reflection with the group participants confirmed that, despite the difficult situation of their children, the participation in the self-help group strengthened the self-confidence of all the participating mothers, and increased their socio-emotional resilience and self-esteem. This confirmed the hypothesis of the master's thesis, that the self-help group as a positive support methodology is an effective intervention for parents of children with intellectual disabilities.