Search Datasets

Recent Additions
  • dataset
    Vytauto Didžiojo universitetas
    900 extracts for the corpus were collected from manuals and publications for secondary school students included in the compulsory bibliographic descriptions of the university study programs. The size of an extract varies between 200 and 300 words. The total size of the corpus is 222,795 words. The collected texts were selected on the basis of recommended and obligatory lists of works prepared by the Ministry of Education and Science. Texts for preschool age were collected according to recommendations of the Children's Literature Research and Dissemination Division of the Martynas Mažvydas National Library. A description of the sources is provided in a separate file.
      35
  • The Pedagogic Corpus of Lithuanian is a monolingual specialized corpus, prepared for learning and teaching Lithuanian in a foreign language classroom. The pedagogic corpus includes authentic Lithuanian texts, selected using such criteria as a learner relevant communicative function and genre. Spoken language as well as written language are represented in the corpus. The size of the corpus is 669,000 tokens: 111,000 tokens from texts and spoken language for A1–A2 levels, 558,000 tokens from texts and spoken language for B1–B2 levels (according to the Common European Framework of Reference for Languages). The spoken component constitutes appr. 7.5 % of the Corpus. The written subpart of the corpus (containing 620,000 tokens) includes levelled texts from coursebooks and unlevelled texts from other sources. The texts from coursebooks and other sources could be classified into 29 text types (dialogs, narratives, information, etc.) and 4 groups according to the communicative aims: informational texts, educational texts, advertising and fiction. There are two types of searches in the corpus: simple and advanced (see „Search Tips“). Simple Search allows you to find instances of a search item (word form, lemma, two words) in the whole corpus, or particular part of the corpus (spoken or written texts). After selecting the written subcorpus, you can further select the text type (coursebooks or non coursebook texts) and/or the genre of the written texts. Advanced Search allows you to use all the features of simple search and find some additional options. Since the Pedagogic Corpus is morphologically annotated, the advanced search allows you to search by grammatical features (e.g. part of speech, case, number, verb form, etc.).
      44
  • Dataset
    Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos Lietuvoje duomenys
    [European Social Survey (Round 10) Lithuanian data]
    Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Dešimtoji tyrimo banga vykdyta 32 šalyse taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 5830 namų ūkių apklausti 1659 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 43,6 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du dešimtojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“ ir „Demokratijos suvokimas ir vertinimas“ (pastarasis yra dalinis šeštosios bangos modulio pakartojimas). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, dešimtojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
      428  142
  • The Database of Lithuanian multiword expressions (MWEs) is freely accessible for online search at: https://resursai.pastovu.vdu.lt/paieska/paprastoji from 2019. It contains two-word and three-word MWEs extracted from the DELFI.lt corpus representing news texts on the various topics (https://klc.vdu.lt/pastovuSearch.html). First, 12,000 MWEs (mostly collocations, a few idioms) were included in the database. In 2022, the database was updated adding new collocations from the same corpus and filtering arbitrary collocations: out of appr. 19,000 collocations appr. 9000 are marked as arbitrary collocations, i.e., having lexical collocability restrictions. The database provides rich information about the usage of collocations: lemma, word forms, frequencies (in the DELFI.lt corpus), morphological information, syntactic relations, grammatical variants, text genres, and usage examples. Usage variation cases are also illustrated, for example, word order changes or insertions between collocation constituents.
      75
  • dataset
    Vytauto Didžiojo universitetas
    Wordlist of the Contemporary Corpus of Lithuanian language. Corpus Structure. Subcorpus Words,m Proportion: Fiction 17,08 12,3%; Non-fiction 22,09; 15,9% Documents; 13,54 9,7% Periodicals; 85,80 61,7%; Speech Corpus 0,54 0,4% --- Total 139,05 100%. Website: tekstynas.vdu.lt corpus.vdu.lt Date: 17/10/2016 Method: > cat *txt | tr ' ' '\ > ' | tr '[:upper:]' '[:lower:]' | tr -d '[:punct:]' | grep -v '[^a-z]' | grep -v "^\s*$" | sort | uniq -c | sort -rn > freq-visas.txt Reference Rimkutė E., Kovalevskaitė J., Melninkaitė V., Utka A., Vitkutė-Adžgauskienė D. 2010: Corpus of Contemporary Lithuanian Language – the Standardised Way. Proceedings of the Fourth International Conference Human Language Technologies – The Baltic Perspective, 154–160. Licence: CLARIN-LT PUB
      47
Most viewed
  • Dataset
    Europos socialinio tyrimo 9-osios bangos Lietuvoje duomenys
    [European Social Survey (Round 9) Lithuanian data]
    dataset;
    Aukštakalnytė, Rita
    ;
    ; ; ; ; ; ;
    Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EST EMTIK)
    ;
    UAB „RAIT“
    Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EST EMTIK), 2019
    Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta daugiau nei 35 Europos šalyse. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Devintoji tyrimo banga vykdyta 30 šalių taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 4190 namų ūkių apklausti 1835 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni pasiektas 59,21 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du devintojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Teisingumas ir sąžiningumas“ ir „Gyvenimo eiga“ (pastarasis yra dalinis trečiosios bangos modulio pakartojimas). Vidutiniškai tiesioginis interviu truko apie 60,4 min. (stand. nuokrypis 10,7 min.). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, devintojoje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
      367  1410
  • Dataset
    Socialinė nelygybė, valdžios veiksmingumas ir socialinė gerovė
    [Social inequality, government effectiveness and social welfare]
    dataset; ; ; ;
    Tarptautinė socialinio tyrimo programa (TSTP angl. ISSP)
    VDU mokslo valdymo sistema (VDU CRIS), 2020
    Šio projekto tikslas - atlikti subjektyvios socialinės nelygybės ir jos rizikų, socialinės gerovės nuostatų ir požiūrių, valdžios gebėjimų reaguoti į naujus iššūkius tyrimą globalios sveikatos krizės (COVID- 19 pandemijos) kontekste. Projektas pratęsė Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP- toliau) įgyvendinimą Lietuvoje, nes socialinės nelygybės tyrimo pagrindu buvo pasirinktas modifikuotas TSTP socialinės nelygybės modulis. Bendrai tai buvo penktoji TSTP socialinės nelygybės modulio apklausa, o Lietuvoje ji yra antroji. Projektas taip pat turėjo specialų nacionalinį valdžios veiksmingumo ir krizės poveikio socialinei gerovei modulį. Konceptualiai viso projekto pagrindinė ašis - socialinės nelygybės poveikis subjektyvioms nuostatoms ir elgsenai pandemijos, kaip globalios sveikatos krizės, kontekste. Pandemijos kontekste tyrimas buvo papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis individo užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita. Projekte buvo siekiama, kad nauji kintamieji matuotų ne tik Lietuvos situaciją, bet jie leistų šalies atvejį palyginti tarptautiniu mastu. Tad naujų kintamųjų atranka remėsi vykdomomis vienos didžiausių pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimų Ipsos MORI kompanijos COVID- 19 pandemijos stebėsenos studijomis daugelyje Europos ir pasaulio šalių, taip pat YouGov kompanijos analogiškais tyrimais.
      69  472
  • Dataset
    Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos Lietuvoje duomenys
    [European Social Survey (Round 10) Lithuanian data]
    Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Dešimtoji tyrimo banga vykdyta 32 šalyse taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 5830 namų ūkių apklausti 1659 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 43,6 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du dešimtojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“ ir „Demokratijos suvokimas ir vertinimas“ (pastarasis yra dalinis šeštosios bangos modulio pakartojimas). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, dešimtojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
      428  142
  • Dataset
    Mokslinio projekto „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ kokybiniai ir kiekybiniai duomenys
    [Collected qualitatative and quantitative data of the research project "Representation of Lithuanian citizens and interests in the European Parliament"]
    dataset; ;
    Lietuvos mokslo taryba
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams.
      34  176
  • Dataset
    Projekto „Lietuvos visuomenės kartų (ne)saugumo patirtys: gyvenimo trajektorijų pasirinkimo motyvai ir galimybės“ (MOSAUGA) reprezentatyvios Lietuvos 18-52 m. gyventojų apklausos duomenys
    [The data of representative 18-52 years old Lithuanians survey. Survey was done as part of scientific research project 'Experiences of (In)Security across Generations in Lithuania: Motives and Opportunities to Choose Life Trajectories' (MOSAUGA)]
    dataset; ; ;
    Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra „Vilmorus“
    ;
    Lietuvos Mokslo taryba
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Lietuvos visuomenės radikali struktūrinė transformacija iškėlė naujas individų apsisprendimo ir gyvenimo trajektorijų pasirinkimo sąlygas bei (ne)saugumo patirtis, kurioms sąlygiškai galėtų būti taikomos vėlyvosios modernybės teorijos, grindžiamos naujai interpretuojama individų veiksnumo ir struktūrinės determinacijos sąveikos samprata. Dabarties Lietuvos visuomenę sudaro kartos, kurios buvo ir yra socializuotos skirtingose socialinėse sistemose, nulėmusias savitą gyvenimo trajektorijų pasirinkimo motyvaciją, galimybes ir (ne)saugumo patirtis. Didelės apimties (3000) aktyviausios 18-52 m. amžiaus grupės duomenys suteikia galimybę analizuoti ne tik atskiras kartas, bet ir įvairių socialinių kategorijų individų pasirinkimo motyvus, sąlygas ir (ne)saugumo patirtis renkantis studijas, darbinę veiklą, šeimos kūrimą, vidinį ar išorinį mobilumą, sveiką gyvenseną ir t.t., o teoriniai ankstyvosios ir vėlyvosios modernybės modeliai (U. Beck, C. Lau A. Giddens, Z. Bauman ir kt.), leidžia nustatyti universalius bei savitus skirtingų kartų gyvenimo trajektorijų pasirinkimo ir patiriamo (ne)saugumo sąlygų tipus. Projekto tikslas: ištirti aktyviausios Lietuvos visuomenės amžiaus grupės (18–52 m.) priimamų sprendimų sąlygų bei motyvacijos ryšį su gyvenimiškų trajektorijų pasirinkimo ir prisitaikymo (ne)saugumo patirtimi. Pateikiami apklausos duomenys yra rinkti tiesioginio interviu būdu (PAPI). Lauko tyrimui buvo naudojama daugiapakopė, stratifikuota, tikimybinė atranka, užtikrinanti tyrimo reprezentatyvumą. Šio atrankos modelio tikslas – kad kiekvienas 18-52 m. Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę patekti į atranką. Atrankos modeliui parengti buvo naudojami Lietuvos Statistikos departamento duomenys: Nuolatinių gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes apskrityse ir savivaldybėse 2020 m. Pirmajame atrankos etape yra atrenkami visi didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Respondentų skaičius juose yra proporcingas tikslinės grupės gyventojų skaičiui juose. Apklausa yra vykdoma visose apskrityse, apklaustųjų skaičius jose yra proporcingas tikslinės grupės gyventojų skaičiui jose, išlaikoma, taip pat, miesto ir kaimo gyventojų proporcija jose. Antrajame atrankos etape apskrityse tikimybiškai yra atrenkami rajonai, o juose miestai ir kaimai, išlaikant miestų ir kaimų gyventojų proporcijas juose. Trečiajame atrankos etape buvo naudojamas maršrutinis metodas, kai nuo nurodyto atskaitos taško yra einama į kas 6-tą butą, kur yra atrenkamas namų ūkis. Šiame tyrime butai buvo negyvenami arba gyventojai neatidarė durų (po keturių apsilankymų) N=598 namų ūkių, o N=2287 atvejais namų ūkio gyventojai netiko pagal kvotą. Ketvirtajame atrankos etape, naudojant gimimo dienos taisyklę yra atrenkamas respondentas. Iš viso aplankyta 4634 namų ūkiai Lietuvoje pagal atrankos metodiką, iš jų galutinis imties tūris ir apklausta 3000 Lietuvos gyventojų, o atsako dažnis 65 proc.
      11  167
Most downloaded
  • Dataset
    Europos socialinio tyrimo 9-osios bangos Lietuvoje duomenys
    [European Social Survey (Round 9) Lithuanian data]
    dataset;
    Aukštakalnytė, Rita
    ;
    ; ; ; ; ; ;
    Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EST EMTIK)
    ;
    UAB „RAIT“
    Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EST EMTIK), 2019
    Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta daugiau nei 35 Europos šalyse. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Devintoji tyrimo banga vykdyta 30 šalių taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 4190 namų ūkių apklausti 1835 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni pasiektas 59,21 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du devintojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Teisingumas ir sąžiningumas“ ir „Gyvenimo eiga“ (pastarasis yra dalinis trečiosios bangos modulio pakartojimas). Vidutiniškai tiesioginis interviu truko apie 60,4 min. (stand. nuokrypis 10,7 min.). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, devintojoje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
      367  1410
  • Dataset
    Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos Lietuvoje duomenys
    [European Social Survey (Round 10) Lithuanian data]
    Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Dešimtoji tyrimo banga vykdyta 32 šalyse taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 5830 namų ūkių apklausti 1659 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 43,6 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du dešimtojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“ ir „Demokratijos suvokimas ir vertinimas“ (pastarasis yra dalinis šeštosios bangos modulio pakartojimas). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, dešimtojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
      428  142
  • Dataset
    Socialinė nelygybė, valdžios veiksmingumas ir socialinė gerovė
    [Social inequality, government effectiveness and social welfare]
    dataset; ; ; ;
    Tarptautinė socialinio tyrimo programa (TSTP angl. ISSP)
    VDU mokslo valdymo sistema (VDU CRIS), 2020
    Šio projekto tikslas - atlikti subjektyvios socialinės nelygybės ir jos rizikų, socialinės gerovės nuostatų ir požiūrių, valdžios gebėjimų reaguoti į naujus iššūkius tyrimą globalios sveikatos krizės (COVID- 19 pandemijos) kontekste. Projektas pratęsė Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP- toliau) įgyvendinimą Lietuvoje, nes socialinės nelygybės tyrimo pagrindu buvo pasirinktas modifikuotas TSTP socialinės nelygybės modulis. Bendrai tai buvo penktoji TSTP socialinės nelygybės modulio apklausa, o Lietuvoje ji yra antroji. Projektas taip pat turėjo specialų nacionalinį valdžios veiksmingumo ir krizės poveikio socialinei gerovei modulį. Konceptualiai viso projekto pagrindinė ašis - socialinės nelygybės poveikis subjektyvioms nuostatoms ir elgsenai pandemijos, kaip globalios sveikatos krizės, kontekste. Pandemijos kontekste tyrimas buvo papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis individo užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita. Projekte buvo siekiama, kad nauji kintamieji matuotų ne tik Lietuvos situaciją, bet jie leistų šalies atvejį palyginti tarptautiniu mastu. Tad naujų kintamųjų atranka remėsi vykdomomis vienos didžiausių pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimų Ipsos MORI kompanijos COVID- 19 pandemijos stebėsenos studijomis daugelyje Europos ir pasaulio šalių, taip pat YouGov kompanijos analogiškais tyrimais.
      69  472
  • Dataset
    Mokslinio projekto „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ kokybiniai ir kiekybiniai duomenys
    [Collected qualitatative and quantitative data of the research project "Representation of Lithuanian citizens and interests in the European Parliament"]
    dataset; ;
    Lietuvos mokslo taryba
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams.
      34  176
  • dataset
    Fady , Bruno
    ;
    Božič, Gregor
    ;
    Ducousso, Alexis
    ;
    Berthold, Heinze
    ;
    Eliades, Nicolas-George
    ;
    Sbay, Hassan
    ;
    Ballian, Dalibor
    ;
    Gömöry, Dušan
    ;
    Kelleher, Colin
    ;
    Ladier, Jean
    ;
    ;
    Ducci, Fulvio
    ;
    Bou Dagher Kharrat, Magda
    ;
    Markiewicz, Piotr
    ;
    Malvolti, Maria Emilia
    ;
    David-Schwartz, Rakefet
    ;
    Westergren, Marjana
    ;
    Vendramin, Giovanni G.
    ;
    Myking, Tor
    ;
    Alizoti, Evi
    ;
    Medak, Jasnica
    ;
    Kraigher, Hojka
    ;
    Aravanopoulos, Filippos A. (Phil)
    ;
    Máchová, Pavlína
    ;
    Perić, Sanja
    ;
    Mattioni, Claudia
    ;
    Fiorella, Villani
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    This dataset is the result of a survey conducted during the 2012-2016 COST Action FP1202 (MaP-FGR): Strengthening conservation: a key issue for adaptation of marginal/peripheral populations of forest trees to climate change in Europe. It contains the name, location and other relevant information of 577 forests that are considered as marginal of peripheral by forest experts. Information (as specified in the read-me file) includes among others: Genus, Species, Country, Name of marginal population, Latitude, Longitude, Elevation, Type of marginality, Silvicultural system, Protection status, Threat status, and genetic and phenotypic trait data availability. This dataset can be used to, e.g., test effects of marginality on biological and genetic traits, compare expert knowledge with statistics-based indicators, raise awareness of the importance of marginal populations for conservation and sustainable use.
      18  118