As a preparation for the task of designing the Principles of Good Communication Conduct, the DIACOMET project has completed a systematic collection of existing codes of ethics and guidelines for public communication. They are presented to the public in the form of a searchable online database that is integrated in the DIACOMET project website. The database currently includes 408 documents from all partner countries involved in the project. Its contents can be filtered with the help systematic keywords and full-text searches. The collection is expected to be valuable point of reference for all stakeholders with an interest in the norms and values of public communication.

64. Etainia louisella (Sircom, 1849). (Fig 61). Host-plants. Acer campestre L. in the Crimea; possibly also A. tataricum L. as in other regions. Type of distribution (chorological group). Euro-Submediterranean; the species occurs from France, Italy and Great Britain to Denmark, Crimea, and the Caucasus. Material examined. CRIMEA: 20 km SW Feodosiya, Karadag Reserve, empty leaf-mines on Acer campestre L., fieldwork card no. 5052, 25.vii.2011, leg. A. Diškus; 12 km N Alushta, Lavanda, empty leaf-mines on Acer campestre L., fieldwork card no. 5052, 09.viii.2011, leg. J. R. Stonis, A. Navickaitė & G. Varačinskas. Remarks. The species is rare in the Crimea: highly limited in distribution (occurs at higher elevations, in dense shady forests), not abundant mining.

63. Etainia sericopeza (Zeller, 1839). (Figs 60, 140). Host-plant. Acer platanoides L. in the Crimea, as in other regions. Type of distribution (chorological group). Euro-Nemoral; the species is widespread in Europe (except the southern regions), also recorded in North America (Canada: Ontario; USA: Connecticut, New York) (Wilkinson & Scoble 1979). Material examined. CRIMEA: 1♂, 2♀, 23 km S Simferopol, near Angarskij Pereval, mining larva on Acer platanoides L., fieldwork card no. 5049, 22.vii.2011, leg. A. Diškus, genitalia slide no. AN 494♂. Remarks. The species is rare in the Crimea: highly limited in distribution (occurs at higher elevations and in shady forests), not abundant mining.

62. Glaucolepis bleonella (Chretien, 1904). (Figs 137–139). Host-plants. Unknown in the Crimea; possibly Linum spp. as in other regions. Type of distribution (chorological group). Euro-Submediterranean; the species occurs from Spain and France to Greece and Crimea. Material examined. CRIMEA: 1♂, 20 km SW Feodosiya, Karadag Reserve, at light, 01.viii.1986, leg. Yu. Budashkin, genitalia slide no. AN 211♂; 2♂, the same locality, at light, 12–20.viii. 1987, leg. Yu. Budashkin, genitalia slide nos AG 105♂, AG 106♂; 1♂, the same locality, at light, 12–26.viii.2009, leg. A. Remeikis & J. R. Stonis, genitalia slide no. RA 259♂. Remarks. The species is rare in the Crimea: limited in distribution and not abundant.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta daugiau nei 35 Europos šalyse. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius.

Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje.

Devintoji tyrimo banga vykdyta 30 šalių taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 4190 namų ūkių apklausti 1835 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni pasiektas 59,21 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du devintojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Teisingumas ir sąžiningumas“ ir „Gyvenimo eiga“ (pastarasis yra dalinis trečiosios bangos modulio pakartojimas). Vidutiniškai tiesioginis interviu truko apie 60,4 min. (stand. nuokrypis 10,7 min.). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, devintojoje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Dešimtoji tyrimo banga vykdyta 32 šalyse taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 5830 namų ūkių apklausti 1659 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 43,6 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du dešimtojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“ ir „Demokratijos suvokimas ir vertinimas“ (pastarasis yra dalinis šeštosios bangos modulio pakartojimas). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, dešimtojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Šio projekto tikslas - atlikti subjektyvios socialinės nelygybės ir jos rizikų, socialinės gerovės nuostatų ir požiūrių, valdžios gebėjimų reaguoti į naujus iššūkius tyrimą globalios sveikatos krizės (COVID- 19 pandemijos) kontekste. Projektas pratęsė Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP- toliau) įgyvendinimą Lietuvoje, nes socialinės nelygybės tyrimo pagrindu buvo pasirinktas modifikuotas TSTP socialinės nelygybės modulis. Bendrai tai buvo penktoji TSTP socialinės nelygybės modulio apklausa, o Lietuvoje ji yra antroji. Projektas taip pat turėjo specialų nacionalinį valdžios veiksmingumo ir krizės poveikio socialinei gerovei modulį. Konceptualiai viso projekto pagrindinė ašis - socialinės nelygybės poveikis subjektyvioms nuostatoms ir elgsenai pandemijos, kaip globalios sveikatos krizės, kontekste. Pandemijos kontekste tyrimas buvo papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis individo užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita. Projekte buvo siekiama, kad nauji kintamieji matuotų ne tik Lietuvos situaciją, bet jie leistų šalies atvejį palyginti tarptautiniu mastu. Tad naujų kintamųjų atranka remėsi vykdomomis vienos didžiausių pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimų Ipsos MORI kompanijos COVID- 19 pandemijos stebėsenos studijomis daugelyje Europos ir pasaulio šalių, taip pat YouGov kompanijos analogiškais tyrimais.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. 11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ (pastarasis yra dalinis 7-osios bangos modulio pakartojimas) ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“. Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta daugiau nei 35 Europos šalyse. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius.

Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje.

Devintoji tyrimo banga vykdyta 30 šalių taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 4190 namų ūkių apklausti 1835 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni pasiektas 59,21 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du devintojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Teisingumas ir sąžiningumas“ ir „Gyvenimo eiga“ (pastarasis yra dalinis trečiosios bangos modulio pakartojimas). Vidutiniškai tiesioginis interviu truko apie 60,4 min. (stand. nuokrypis 10,7 min.). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, devintojoje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Dešimtoji tyrimo banga vykdyta 32 šalyse taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 5830 namų ūkių apklausti 1659 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 43,6 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du dešimtojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“ ir „Demokratijos suvokimas ir vertinimas“ (pastarasis yra dalinis šeštosios bangos modulio pakartojimas). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, dešimtojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Šio projekto tikslas - atlikti subjektyvios socialinės nelygybės ir jos rizikų, socialinės gerovės nuostatų ir požiūrių, valdžios gebėjimų reaguoti į naujus iššūkius tyrimą globalios sveikatos krizės (COVID- 19 pandemijos) kontekste. Projektas pratęsė Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP- toliau) įgyvendinimą Lietuvoje, nes socialinės nelygybės tyrimo pagrindu buvo pasirinktas modifikuotas TSTP socialinės nelygybės modulis. Bendrai tai buvo penktoji TSTP socialinės nelygybės modulio apklausa, o Lietuvoje ji yra antroji. Projektas taip pat turėjo specialų nacionalinį valdžios veiksmingumo ir krizės poveikio socialinei gerovei modulį. Konceptualiai viso projekto pagrindinė ašis - socialinės nelygybės poveikis subjektyvioms nuostatoms ir elgsenai pandemijos, kaip globalios sveikatos krizės, kontekste. Pandemijos kontekste tyrimas buvo papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis individo užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita. Projekte buvo siekiama, kad nauji kintamieji matuotų ne tik Lietuvos situaciją, bet jie leistų šalies atvejį palyginti tarptautiniu mastu. Tad naujų kintamųjų atranka remėsi vykdomomis vienos didžiausių pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimų Ipsos MORI kompanijos COVID- 19 pandemijos stebėsenos studijomis daugelyje Europos ir pasaulio šalių, taip pat YouGov kompanijos analogiškais tyrimais.

Tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams.