Search Datasets

Recent Additions
  • Dataset of 2-grams with frequencies extracted from Delfi.lt corpus (~ 70 million words, period: March 2014 - November 2016). Firstly corpus was split into sentences, then symbol analysis as well as analysis of intended structures made of symbols were performed. Also, dictionary of abbreviations was used in order to preserve various abbreviations. Finally, 2-grams generated, making all in all 67 million entries. Frequencies of all entries were added to the dataset as well.
  • Dataset
    Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių debatų stenogramų tekstynas nuo 1990 m. kovo mėn. 10 d.
    [Corpus of the Transcripts of the Plenary Debates of the Seimas of the Republic of Lithuania starting from March 10th, 1990]
    dataset
    Vaidas Morkevičiuss
    ;
    ;
    Giedrius Žvaliauskas
    ;
    Valentinavičius, Vytautas
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Šiame duomenų rinkinyje kaupiamos Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių debatų stenogramos. Stenogramos parsiunčiamos automatizuotu būdu iš LR Seimo portalo ir/arba paieškos įrankių (abiejų sąrašų įrašai sutikrinami ir sudaromas bendras stenogramų sąrašas (su nuorodomis į šaltinius), kuris pridėtas prie šio duomenų rinkinio). Duomenų rinkinys apima stenogramas nuo 1990 m. kovo mėn. 10 d. iki paskutinės pilnos eilinės LR Seimo sesijos. Duomenų rinkinio atnaujinimas vykdomas pasibaigus paskutinei eilinei LR Seimo sesijai. Stenogramos parsiunčiamos DOC/DOCX formatais ir transformuojamos į TXT bei CSV ir XLSX formatus: 1. Konvertavimas į TXT formatą vykdomas naudojant du įrankius: MultiDoc Converter (www.multidoc-converter.com/en/index.html) ir EmEditor (www.emeditor.com). 2. TXT formato stenogramos konvertuojamos į struktūruotus CSV ir XLSX failus naudojant R skriptus, kurie pridedami prie šio duomenų rinkinio. 3. Prie duomenų rinkinio pridėtas dokumentas, kuri aprašo CSV ir XLSX failų struktūrą.
      40
  • dataset
    Cole, Lorna
    ;
    Kleijn, David
    ;
    Dicks, Lynn
    ;
    Stout, Jane
    ;
    Potts, Simon
    ;
    Albrecht, Matthias
    ;
    Balzan, Mario
    ;
    Bartomeus, Ignasi
    ;
    Bebeli, Penelope
    ;
    Bevk, Danilo
    ;
    Biesmeijer, Jacobus
    ;
    Chlebo, Róbert
    ;
    ;
    Emmanouil, Nikolaos
    ;
    Hartfield, Chris
    ;
    Holland, John
    ;
    Holzschuh, Andrea
    ;
    Knoben, Nieke
    ;
    Kovács-Hostyánszki, Anikó
    ;
    Mandelik, Yae
    ;
    Panou, Heleni
    ;
    Paxton, Robert
    ;
    Petanidou, Theodora
    ;
    Pinheiro de Carvalho, Miguel
    ;
    Rundlöf, Maj
    ;
    Sarthou, Jean-Pierre
    ;
    Stavrinides, Menelaos
    ;
    Suso, Maria Jose
    ;
    Szentgyörgyi, Hajnalka
    ;
    Vaissière, Bernard
    ;
    Varnava, Androulla
    ;
    Vilà, Montserrat
    ;
    Zemeckis, Romualdas
    ;
    Scheper, Jeroen
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2020
    1. Agricultural intensification and associated loss of high-quality habitats are key drivers of insect pollinator declines. With the aim of decreasing the environmental impact of agriculture, the 2014 EU Common Agricultural Policy (CAP) defined a set of habitat and landscape features (Ecological Focus Areas: EFAs) farmers could select from as a requirement to receive basic farm payments. To inform the post-2020 CAP, we performed a European-scale evaluation to determine how different EFA options vary in their potential to support insect pollinators under standard and pollinator-friendly management, as well as the extent of farmer uptake. 2. A structured Delphi elicitation process engaged 22 experts from 18 European countries to evaluate EFAs options. By considering life cycle requirements of key pollinating taxa (i.e. bumble bees, solitary bees and hoverflies), each option was evaluated for its potential to provide forage, bee nesting sites and hoverfly larval resources. 3. EFA options varied substantially in the resources they were perceived to provide and their effectiveness varied geographically and temporally. For example, field margins provide relatively good forage throughout the season in Southern and Eastern Europe but lacked early-season forage in Northern and Western Europe. Under standard management, no single EFA option achieved high scores across resource categories and a scarcity of late season forage was perceived. 4. Experts identified substantial opportunities to improve habitat quality by adopting pollinator-friendly management. Improving management alone was, however, unlikely to ensure that all pollinator resource requirements were met. Our analyses suggest that a combination of poor management, differences in the inherent pollinator habitat quality and uptake bias towards catch crops and nitrogen-fixing crops severely limit the potential of EFAs to support pollinators in European agricultural landscapes. 5. Policy Implications. To conserve pollinators and help protect pollination services, our study highlights the need to create a variety of interconnected, well-managed habitats that complement each other in the resources they offer. To achieve this the CAP post-2020 should take a holistic view to implementation that integrates the different delivery vehicles aimed at protecting biodiversity (e.g. enhanced conditionality, eco-schemes and Agri-Environment and Climate Measures). To improve habitat quality we recommend an effective monitoring framework with target-orientated indicators and to facilitate the spatial targeting of options collaboration between land managers should be incentivised.
      77
  • Dataset
    Projekto „Lietuvos visuomenės kartų (ne)saugumo patirtys: gyvenimo trajektorijų pasirinkimo motyvai ir galimybės“ (MOSAUGA) reprezentatyvios Lietuvos 18-52 m. gyventojų apklausos duomenys
    [The data of representative 18-52 years old Lithuanians survey. Survey was done as part of scientific research project 'Experiences of (In)Security across Generations in Lithuania: Motives and Opportunities to Choose Life Trajectories' (MOSAUGA)]
    dataset ; ; ;
    Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra „Vilmorus“
    ;
    Lietuvos Mokslo taryba
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Lietuvos visuomenės radikali struktūrinė transformacija iškėlė naujas individų apsisprendimo ir gyvenimo trajektorijų pasirinkimo sąlygas bei (ne)saugumo patirtis, kurioms sąlygiškai galėtų būti taikomos vėlyvosios modernybės teorijos, grindžiamos naujai interpretuojama individų veiksnumo ir struktūrinės determinacijos sąveikos samprata. Dabarties Lietuvos visuomenę sudaro kartos, kurios buvo ir yra socializuotos skirtingose socialinėse sistemose, nulėmusias savitą gyvenimo trajektorijų pasirinkimo motyvaciją, galimybes ir (ne)saugumo patirtis. Didelės apimties (3000) aktyviausios 18-52 m. amžiaus grupės duomenys suteikia galimybę analizuoti ne tik atskiras kartas, bet ir įvairių socialinių kategorijų individų pasirinkimo motyvus, sąlygas ir (ne)saugumo patirtis renkantis studijas, darbinę veiklą, šeimos kūrimą, vidinį ar išorinį mobilumą, sveiką gyvenseną ir t.t., o teoriniai ankstyvosios ir vėlyvosios modernybės modeliai (U. Beck, C. Lau A. Giddens, Z. Bauman ir kt.), leidžia nustatyti universalius bei savitus skirtingų kartų gyvenimo trajektorijų pasirinkimo ir patiriamo (ne)saugumo sąlygų tipus. Projekto tikslas: ištirti aktyviausios Lietuvos visuomenės amžiaus grupės (18–52 m.) priimamų sprendimų sąlygų bei motyvacijos ryšį su gyvenimiškų trajektorijų pasirinkimo ir prisitaikymo (ne)saugumo patirtimi. Pateikiami apklausos duomenys yra rinkti tiesioginio interviu būdu (PAPI). Lauko tyrimui buvo naudojama daugiapakopė, stratifikuota, tikimybinė atranka, užtikrinanti tyrimo reprezentatyvumą. Šio atrankos modelio tikslas – kad kiekvienas 18-52 m. Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę patekti į atranką. Atrankos modeliui parengti buvo naudojami Lietuvos Statistikos departamento duomenys: Nuolatinių gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes apskrityse ir savivaldybėse 2020 m. Pirmajame atrankos etape yra atrenkami visi didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Respondentų skaičius juose yra proporcingas tikslinės grupės gyventojų skaičiui juose. Apklausa yra vykdoma visose apskrityse, apklaustųjų skaičius jose yra proporcingas tikslinės grupės gyventojų skaičiui jose, išlaikoma, taip pat, miesto ir kaimo gyventojų proporcija jose. Antrajame atrankos etape apskrityse tikimybiškai yra atrenkami rajonai, o juose miestai ir kaimai, išlaikant miestų ir kaimų gyventojų proporcijas juose. Trečiajame atrankos etape buvo naudojamas maršrutinis metodas, kai nuo nurodyto atskaitos taško yra einama į kas 6-tą butą, kur yra atrenkamas namų ūkis. Šiame tyrime butai buvo negyvenami arba gyventojai neatidarė durų (po keturių apsilankymų) N=598 namų ūkių, o N=2287 atvejais namų ūkio gyventojai netiko pagal kvotą. Ketvirtajame atrankos etape, naudojant gimimo dienos taisyklę yra atrenkamas respondentas. Iš viso aplankyta 4634 namų ūkiai Lietuvoje pagal atrankos metodiką, iš jų galutinis imties tūris ir apklausta 3000 Lietuvos gyventojų, o atsako dažnis 65 proc.
      11  115
  • Dataset
    Mokslinio projekto „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ kokybiniai ir kiekybiniai duomenys
    [Collected qualitatative and quantitative data of the research project "Representation of Lithuanian citizens and interests in the European Parliament"]
    dataset ; ;
    Lietuvos mokslo taryba
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams.
      25  138
Most viewed
  • Dataset
    Europos socialinio tyrimo 9-osios bangos Lietuvoje duomenys
    [European Social Survey (Round 9) Lithuanian data]
    dataset ;
    Aukštakalnytė, Rita
    ;
    ; ; ; ; ; ;
    Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EST EMTIK)
    ;
    UAB „RAIT“
    Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EST EMTIK), 2019
    Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta daugiau nei 35 Europos šalyse. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Devintoji tyrimo banga vykdyta 30 šalių taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 4190 namų ūkių apklausti 1835 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni pasiektas 59,21 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du devintojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Teisingumas ir sąžiningumas“ ir „Gyvenimo eiga“ (pastarasis yra dalinis trečiosios bangos modulio pakartojimas). Vidutiniškai tiesioginis interviu truko apie 60,4 min. (stand. nuokrypis 10,7 min.). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, devintojoje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
      186  717
  • Dataset
    Socialinė nelygybė, valdžios veiksmingumas ir socialinė gerovė
    [Social inequality, government effectiveness and social welfare]
    dataset ; ; ; ;
    Tarptautinė socialinio tyrimo programa (TSTP angl. ISSP)
    VDU mokslo valdymo sistema (VDU CRIS), 2020
    Šio projekto tikslas - atlikti subjektyvios socialinės nelygybės ir jos rizikų, socialinės gerovės nuostatų ir požiūrių, valdžios gebėjimų reaguoti į naujus iššūkius tyrimą globalios sveikatos krizės (COVID- 19 pandemijos) kontekste. Projektas pratęsė Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP- toliau) įgyvendinimą Lietuvoje, nes socialinės nelygybės tyrimo pagrindu buvo pasirinktas modifikuotas TSTP socialinės nelygybės modulis. Bendrai tai buvo penktoji TSTP socialinės nelygybės modulio apklausa, o Lietuvoje ji yra antroji. Projektas taip pat turėjo specialų nacionalinį valdžios veiksmingumo ir krizės poveikio socialinei gerovei modulį. Konceptualiai viso projekto pagrindinė ašis - socialinės nelygybės poveikis subjektyvioms nuostatoms ir elgsenai pandemijos, kaip globalios sveikatos krizės, kontekste. Pandemijos kontekste tyrimas buvo papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis individo užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita. Projekte buvo siekiama, kad nauji kintamieji matuotų ne tik Lietuvos situaciją, bet jie leistų šalies atvejį palyginti tarptautiniu mastu. Tad naujų kintamųjų atranka remėsi vykdomomis vienos didžiausių pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimų Ipsos MORI kompanijos COVID- 19 pandemijos stebėsenos studijomis daugelyje Europos ir pasaulio šalių, taip pat YouGov kompanijos analogiškais tyrimais.
      69  278
  • Dataset
    Mokslinio projekto „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ kokybiniai ir kiekybiniai duomenys
    [Collected qualitatative and quantitative data of the research project "Representation of Lithuanian citizens and interests in the European Parliament"]
    dataset ; ;
    Lietuvos mokslo taryba
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams.
      25  138
  • dataset
    Tamošiūnė, Inga
    ;
    Gelvonauskienė, Dalia
    ;
    Haimi, Perttu
    ;
    ;
    Koga, Kazunori
    ;
    Shiratani, Masaharu
    ;
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2020
    Cold atmospheric pressure (CP) plasma irradiation of seeds has been shown to promote plant growth, but the molecular basis of this phenomenon is poorly understood. In our study, optimum irradiation of common sunflower seeds using a dielectric barrier discharge CP device stimulated growth of sunflower lateral organs and roots by 9–14% compared to the control. Metagenomic analysis revealed that the structure of plant-associated bacterial assembly was greatly modified upon CP treatment and could be attributed to the antimicrobial effect of CP-generated reactive species. The treatment resulted in the domination of spore forming Mycobacterium sp. in the above-ground tissues of the seedlings. While the overall bacterial diversity in the roots was barely affected, the CP-induced shift in microbial composition is the likely basis for the observed seedling root growth stimulation and the long-term effect on lateral organ growth and could be mediated by increase in water uptake and/or direct root signaling. Low amplitude protein abundance differences were detected in the roots of the emerging seedlings that are characteristic to low intensity stress stimuli response and could be linked to the changes in plant-associated microbiome upon CP treatment
      7  125
  • Dataset
    Projekto „Lietuvos visuomenės kartų (ne)saugumo patirtys: gyvenimo trajektorijų pasirinkimo motyvai ir galimybės“ (MOSAUGA) reprezentatyvios Lietuvos 18-52 m. gyventojų apklausos duomenys
    [The data of representative 18-52 years old Lithuanians survey. Survey was done as part of scientific research project 'Experiences of (In)Security across Generations in Lithuania: Motives and Opportunities to Choose Life Trajectories' (MOSAUGA)]
    dataset ; ; ;
    Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra „Vilmorus“
    ;
    Lietuvos Mokslo taryba
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Lietuvos visuomenės radikali struktūrinė transformacija iškėlė naujas individų apsisprendimo ir gyvenimo trajektorijų pasirinkimo sąlygas bei (ne)saugumo patirtis, kurioms sąlygiškai galėtų būti taikomos vėlyvosios modernybės teorijos, grindžiamos naujai interpretuojama individų veiksnumo ir struktūrinės determinacijos sąveikos samprata. Dabarties Lietuvos visuomenę sudaro kartos, kurios buvo ir yra socializuotos skirtingose socialinėse sistemose, nulėmusias savitą gyvenimo trajektorijų pasirinkimo motyvaciją, galimybes ir (ne)saugumo patirtis. Didelės apimties (3000) aktyviausios 18-52 m. amžiaus grupės duomenys suteikia galimybę analizuoti ne tik atskiras kartas, bet ir įvairių socialinių kategorijų individų pasirinkimo motyvus, sąlygas ir (ne)saugumo patirtis renkantis studijas, darbinę veiklą, šeimos kūrimą, vidinį ar išorinį mobilumą, sveiką gyvenseną ir t.t., o teoriniai ankstyvosios ir vėlyvosios modernybės modeliai (U. Beck, C. Lau A. Giddens, Z. Bauman ir kt.), leidžia nustatyti universalius bei savitus skirtingų kartų gyvenimo trajektorijų pasirinkimo ir patiriamo (ne)saugumo sąlygų tipus. Projekto tikslas: ištirti aktyviausios Lietuvos visuomenės amžiaus grupės (18–52 m.) priimamų sprendimų sąlygų bei motyvacijos ryšį su gyvenimiškų trajektorijų pasirinkimo ir prisitaikymo (ne)saugumo patirtimi. Pateikiami apklausos duomenys yra rinkti tiesioginio interviu būdu (PAPI). Lauko tyrimui buvo naudojama daugiapakopė, stratifikuota, tikimybinė atranka, užtikrinanti tyrimo reprezentatyvumą. Šio atrankos modelio tikslas – kad kiekvienas 18-52 m. Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę patekti į atranką. Atrankos modeliui parengti buvo naudojami Lietuvos Statistikos departamento duomenys: Nuolatinių gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes apskrityse ir savivaldybėse 2020 m. Pirmajame atrankos etape yra atrenkami visi didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Respondentų skaičius juose yra proporcingas tikslinės grupės gyventojų skaičiui juose. Apklausa yra vykdoma visose apskrityse, apklaustųjų skaičius jose yra proporcingas tikslinės grupės gyventojų skaičiui jose, išlaikoma, taip pat, miesto ir kaimo gyventojų proporcija jose. Antrajame atrankos etape apskrityse tikimybiškai yra atrenkami rajonai, o juose miestai ir kaimai, išlaikant miestų ir kaimų gyventojų proporcijas juose. Trečiajame atrankos etape buvo naudojamas maršrutinis metodas, kai nuo nurodyto atskaitos taško yra einama į kas 6-tą butą, kur yra atrenkamas namų ūkis. Šiame tyrime butai buvo negyvenami arba gyventojai neatidarė durų (po keturių apsilankymų) N=598 namų ūkių, o N=2287 atvejais namų ūkio gyventojai netiko pagal kvotą. Ketvirtajame atrankos etape, naudojant gimimo dienos taisyklę yra atrenkamas respondentas. Iš viso aplankyta 4634 namų ūkiai Lietuvoje pagal atrankos metodiką, iš jų galutinis imties tūris ir apklausta 3000 Lietuvos gyventojų, o atsako dažnis 65 proc.
      11  115
Most downloaded
  • Dataset
    Europos socialinio tyrimo 9-osios bangos Lietuvoje duomenys
    [European Social Survey (Round 9) Lithuanian data]
    dataset ;
    Aukštakalnytė, Rita
    ;
    ; ; ; ; ; ;
    Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EST EMTIK)
    ;
    UAB „RAIT“
    Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EST EMTIK), 2019
    Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta daugiau nei 35 Europos šalyse. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Devintoji tyrimo banga vykdyta 30 šalių taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 4190 namų ūkių apklausti 1835 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni pasiektas 59,21 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du devintojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Teisingumas ir sąžiningumas“ ir „Gyvenimo eiga“ (pastarasis yra dalinis trečiosios bangos modulio pakartojimas). Vidutiniškai tiesioginis interviu truko apie 60,4 min. (stand. nuokrypis 10,7 min.). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, devintojoje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
      186  717
  • Dataset
    Socialinė nelygybė, valdžios veiksmingumas ir socialinė gerovė
    [Social inequality, government effectiveness and social welfare]
    dataset ; ; ; ;
    Tarptautinė socialinio tyrimo programa (TSTP angl. ISSP)
    VDU mokslo valdymo sistema (VDU CRIS), 2020
    Šio projekto tikslas - atlikti subjektyvios socialinės nelygybės ir jos rizikų, socialinės gerovės nuostatų ir požiūrių, valdžios gebėjimų reaguoti į naujus iššūkius tyrimą globalios sveikatos krizės (COVID- 19 pandemijos) kontekste. Projektas pratęsė Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP- toliau) įgyvendinimą Lietuvoje, nes socialinės nelygybės tyrimo pagrindu buvo pasirinktas modifikuotas TSTP socialinės nelygybės modulis. Bendrai tai buvo penktoji TSTP socialinės nelygybės modulio apklausa, o Lietuvoje ji yra antroji. Projektas taip pat turėjo specialų nacionalinį valdžios veiksmingumo ir krizės poveikio socialinei gerovei modulį. Konceptualiai viso projekto pagrindinė ašis - socialinės nelygybės poveikis subjektyvioms nuostatoms ir elgsenai pandemijos, kaip globalios sveikatos krizės, kontekste. Pandemijos kontekste tyrimas buvo papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis individo užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita. Projekte buvo siekiama, kad nauji kintamieji matuotų ne tik Lietuvos situaciją, bet jie leistų šalies atvejį palyginti tarptautiniu mastu. Tad naujų kintamųjų atranka remėsi vykdomomis vienos didžiausių pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimų Ipsos MORI kompanijos COVID- 19 pandemijos stebėsenos studijomis daugelyje Europos ir pasaulio šalių, taip pat YouGov kompanijos analogiškais tyrimais.
      69  278
  • Dataset
    Mokslinio projekto „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ kokybiniai ir kiekybiniai duomenys
    [Collected qualitatative and quantitative data of the research project "Representation of Lithuanian citizens and interests in the European Parliament"]
    dataset ; ;
    Lietuvos mokslo taryba
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    Tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams.
      25  138
  • dataset
    Heym, Michael
    ;
    Ruíz-Peinado, Ricardo
    ;
    Del Río, Miren
    ;
    Bielak, Kamil
    ;
    Forrester, David I.
    ;
    Dirnberger, Gerald
    ;
    Barbeito, Ignacio
    ;
    ; ;
    Coll, Lluís
    ;
    Fabrika, Marek
    ;
    Drössler, Lars
    ;
    Löf, Magnus
    ;
    Sterba, Hubert
    ;
    Hurt, Václav
    ;
    Kurylak, Viktor
    ;
    Lombardi, Fabio
    ;
    Stojanović, Dejan
    ;
    Den Ouden, Jan
    ;
    Motta, Renzo
    ;
    Pach, Maciej
    ;
    Skrzyszewski, Jerzy
    ;
    Ponette, Quentin
    ;
    De Streel, Géraud
    ;
    Sramek, Vit
    ;
    Čihák, Tomáš
    ;
    Zlatanov, Tzvetan M.
    ;
    Avdagic, Admir
    ;
    Ammer, Christian
    ;
    Verheyen, Kris
    ;
    Włodzimierz, Buraczyk
    ;
    Bravo-Oviedo, Andrés
    ;
    Pretzsch, Hans
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2019
    This data set provides unique empirical data from triplets of Scots pine (Pinus sylvestris L.) and European beech (Fagus sylvatica L.) across Europe. Dendrometric variables are provided for 32 triplets, 96 plots, 7555 trees and 4695 core samples. These data contribute to our understanding of mixed stand dynamics.
      16  50
  • dataset
    Fady , Bruno
    ;
    Božič, Gregor
    ;
    Ducousso, Alexis
    ;
    Berthold, Heinze
    ;
    Eliades, Nicolas-George
    ;
    Sbay, Hassan
    ;
    Ballian, Dalibor
    ;
    Gömöry, Dušan
    ;
    Kelleher, Colin
    ;
    Ladier, Jean
    ;
    ;
    Ducci, Fulvio
    ;
    Bou Dagher Kharrat, Magda
    ;
    Markiewicz, Piotr
    ;
    Malvolti, Maria Emilia
    ;
    David-Schwartz, Rakefet
    ;
    Westergren, Marjana
    ;
    Vendramin, Giovanni G.
    ;
    Myking, Tor
    ;
    Alizoti, Evi
    ;
    Medak, Jasnica
    ;
    Kraigher, Hojka
    ;
    Aravanopoulos, Filippos A. (Phil)
    ;
    Máchová, Pavlína
    ;
    Perić, Sanja
    ;
    Mattioni, Claudia
    ;
    Fiorella, Villani
    VDU mokslo valdymo sistema VDU CRIS, 2021
    This dataset is the result of a survey conducted during the 2012-2016 COST Action FP1202 (MaP-FGR): Strengthening conservation: a key issue for adaptation of marginal/peripheral populations of forest trees to climate change in Europe. It contains the name, location and other relevant information of 577 forests that are considered as marginal of peripheral by forest experts. Information (as specified in the read-me file) includes among others: Genus, Species, Country, Name of marginal population, Latitude, Longitude, Elevation, Type of marginality, Silvicultural system, Protection status, Threat status, and genetic and phenotypic trait data availability. This dataset can be used to, e.g., test effects of marginality on biological and genetic traits, compare expert knowledge with statistics-based indicators, raise awareness of the importance of marginal populations for conservation and sustainable use.
      12  82