FIGURES 27–36. Details of Tischeriidae morphology. 27, 28, dorsal view of head, Coptotriche marginea (Haworth); 29–31, forewing venation (after Stonis et al. 2017); 32, habitus, Astrotischeria heliopsisella (Chambers) (after Stonis et al. 2020c); 33, same, A. trilobata Diškus & Stonis (after Stonis et al. 2018a); 34, abdomen with anal tufts, Coptotriche marginea; 35, same, A. dondavisi Stonis & Diškus (after Stonis et al. 2019b); 36, macerated abdominal pelt, Paratischeria ferruginea Diškus & Stonis (after Stonis et al. 2017)

FIGURES 17–26. Leaf mines with a nidus and exuviae of Tischeriidae. 17, South American Neotischeria conexa (after Stonis et al. 2021c); 18, East Asian Tischeria sichotensis (after Stonis et al. 2014); 19, 20, South East Asian Paratischeria hestias (after Xu et al. 2017); 21, South American Neotischeria conexa (after Stonis et al. 2021c); 22, European Tischeria decidua (after Stonis et al. 2014); 23, 24, East Asian T. ulmella (after Xu et al. 2018); 25, 26, South American Paratischeria ferruginea (after Stonis et al. 2017)

FIGURES 3–16. Biology of Tischeriidae. 3, predominance of monophagous species (after Xu et al. 2021); 4, same, following the concept of the term "monophagous" when feeders utilize a few closely related plant species within the same plant genus; 5, leaf mine, Astrotischeria truncata (after Stonis et al. 2019b); 6, same, A. ochrimaculosa; 7, same, A. parvisacculata; 8, same, A. colombiana (after Stonis et al. 2019c); 9, same, A. trilobata (after Stonis et al. 2018a); 10, same, Neotischeria neotropicana (after Diškus & Stonis 2015); 13, Tischeria ulmella, larva (after Xu et al. 2018); 14–16, same, pupa

FIGURES 1, 2. Adults of tischeriid moths in their natural resting pose with the front lifted. 1, Coptotriche marginea (Haworth), Austria, Wien, Lobau; 2, Tischeria ekebladella (Bjerkander), Niederösterreich, Austria, SSE Bad Erlach (courtesy of our colleague Peter Buchner, Austria)

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta daugiau nei 35 Europos šalyse. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius.

Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje.

Devintoji tyrimo banga vykdyta 30 šalių taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 4190 namų ūkių apklausti 1835 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni pasiektas 59,21 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du devintojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Teisingumas ir sąžiningumas“ ir „Gyvenimo eiga“ (pastarasis yra dalinis trečiosios bangos modulio pakartojimas). Vidutiniškai tiesioginis interviu truko apie 60,4 min. (stand. nuokrypis 10,7 min.). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, devintojoje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Dešimtoji tyrimo banga vykdyta 32 šalyse taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 5830 namų ūkių apklausti 1659 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 43,6 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du dešimtojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“ ir „Demokratijos suvokimas ir vertinimas“ (pastarasis yra dalinis šeštosios bangos modulio pakartojimas). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, dešimtojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Šio projekto tikslas - atlikti subjektyvios socialinės nelygybės ir jos rizikų, socialinės gerovės nuostatų ir požiūrių, valdžios gebėjimų reaguoti į naujus iššūkius tyrimą globalios sveikatos krizės (COVID- 19 pandemijos) kontekste. Projektas pratęsė Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP- toliau) įgyvendinimą Lietuvoje, nes socialinės nelygybės tyrimo pagrindu buvo pasirinktas modifikuotas TSTP socialinės nelygybės modulis. Bendrai tai buvo penktoji TSTP socialinės nelygybės modulio apklausa, o Lietuvoje ji yra antroji. Projektas taip pat turėjo specialų nacionalinį valdžios veiksmingumo ir krizės poveikio socialinei gerovei modulį. Konceptualiai viso projekto pagrindinė ašis - socialinės nelygybės poveikis subjektyvioms nuostatoms ir elgsenai pandemijos, kaip globalios sveikatos krizės, kontekste. Pandemijos kontekste tyrimas buvo papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis individo užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita. Projekte buvo siekiama, kad nauji kintamieji matuotų ne tik Lietuvos situaciją, bet jie leistų šalies atvejį palyginti tarptautiniu mastu. Tad naujų kintamųjų atranka remėsi vykdomomis vienos didžiausių pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimų Ipsos MORI kompanijos COVID- 19 pandemijos stebėsenos studijomis daugelyje Europos ir pasaulio šalių, taip pat YouGov kompanijos analogiškais tyrimais.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. 11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ (pastarasis yra dalinis 7-osios bangos modulio pakartojimas) ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“. Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta daugiau nei 35 Europos šalyse. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius.

Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje.

Devintoji tyrimo banga vykdyta 30 šalių taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 4190 namų ūkių apklausti 1835 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni pasiektas 59,21 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du devintojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Teisingumas ir sąžiningumas“ ir „Gyvenimo eiga“ (pastarasis yra dalinis trečiosios bangos modulio pakartojimas). Vidutiniškai tiesioginis interviu truko apie 60,4 min. (stand. nuokrypis 10,7 min.). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, devintojoje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, jau įgyvendinta 40 Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys: (1) stebėti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei analizuoti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis, (2) kurti ir tobulinti pažangius tarptautinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje, (3) sukurti Europos socialinių rodiklių kolekciją, apimančią ir nuostatų rodiklius. Nuo 7-osios tyrimo bangos, tyrimą finansuoja EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EST EMTIK) nariai, stebėtojai ir svečiai, atstovaujantys nacionalinėms vyriausybėms. Dalyvaujančios šalys tiesiogiai finansuoja pagrindines EST EMTIK koordinavimo išlaidas, taip pat lauko darbus ir nacionalinio koordinavimo išlaidas savo šalyje. Dešimtoji tyrimo banga vykdyta 32 šalyse taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 5830 namų ūkių apklausti 1659 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 43,6 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du dešimtojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“ ir „Demokratijos suvokimas ir vertinimas“ (pastarasis yra dalinis šeštosios bangos modulio pakartojimas). Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, dešimtojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.

Šio projekto tikslas - atlikti subjektyvios socialinės nelygybės ir jos rizikų, socialinės gerovės nuostatų ir požiūrių, valdžios gebėjimų reaguoti į naujus iššūkius tyrimą globalios sveikatos krizės (COVID- 19 pandemijos) kontekste. Projektas pratęsė Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP- toliau) įgyvendinimą Lietuvoje, nes socialinės nelygybės tyrimo pagrindu buvo pasirinktas modifikuotas TSTP socialinės nelygybės modulis. Bendrai tai buvo penktoji TSTP socialinės nelygybės modulio apklausa, o Lietuvoje ji yra antroji. Projektas taip pat turėjo specialų nacionalinį valdžios veiksmingumo ir krizės poveikio socialinei gerovei modulį. Konceptualiai viso projekto pagrindinė ašis - socialinės nelygybės poveikis subjektyvioms nuostatoms ir elgsenai pandemijos, kaip globalios sveikatos krizės, kontekste. Pandemijos kontekste tyrimas buvo papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis individo užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita. Projekte buvo siekiama, kad nauji kintamieji matuotų ne tik Lietuvos situaciją, bet jie leistų šalies atvejį palyginti tarptautiniu mastu. Tad naujų kintamųjų atranka remėsi vykdomomis vienos didžiausių pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimų Ipsos MORI kompanijos COVID- 19 pandemijos stebėsenos studijomis daugelyje Europos ir pasaulio šalių, taip pat YouGov kompanijos analogiškais tyrimais.

Tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams.