Energy security became one of the pivotal parts of security of countries. With the increasing dependence on energy resources, changing geopolitical situation around the world different energy security policies were being introduced by different countries. Three different countries: Lithuania, Poland, and France were chosen for the deeper analysis of their energy security policies shifts after the war of Russia against Ukraine in 2022 February. Despite all selected countries being different in overall statistics: demography, geographical situation, policies, they are all members of the EU. As the geopolitical situation changed in Europe in 2022, all those EU member states had altered their energy security policies. The core problem lies in explaining on how these different countries adopted the newly adjusted energy security related policies since 2022, while facing the threat from Russia. Thus, this issue raised questions which is more influential in shaping one’s energy security policies: materialism (power included - neorealism) vs. idealistic factors (constructivism) in shaping countries’ responses to the shifting geopolitical situation in Europe. The aim of the thesis - to analyse European Union and its members: France’s, Lithuania’s, and Poland’s energy security policies shifts since 2022. To achieve this, 6 objectives were raised: 1. to provide the theoretical background and framework of Neo-Realism and Constructivism; 2. to investigate the energy crisis of the European Union in 2022; 3. to examine Lithuania’s energy security policy shift since 2022; 4. to analyse Poland’s energy security policy shift since 2022; 5. To examine France’s energy security policy shift since 2022; 6. to compare all the policies shifts of the selected countries. Main conclusion: the comparison of selected countries explained the differences in the actions of governments, implemented policies and paths that each country is aiming for. Lithuania, as for being a small country, keeps on seeking cooperation within the EU and other allied countries in energy security section. Poland put focus on security against threats and ability to become self-sufficient in energy generation with different proposed projects. France had shifted its policies the least due to the lowest impact to French energy system of Russia`s war against Ukraine in 2022. Constructivism was more successful on explaining Lithuanian energy security policies, while neorealism proved being notably more useful for explaining the shifts of energy security policies of Poland and France.

The thesis explores the unpredictability and evolving landscape of the U.S foreign policy towards Ukraine and beyond through the lens of realism, at the same time focusing on partisan divisions between Democrats and Republicans, while also viewing at the divisions inside the Republican party itself between Hawks and Isolationists. Further the research looks at Trump as not a follower of a particular partisan side but making his own „Republican“ foreign policy, his unpredictability and critical view of his European allies force them to adapt and search for defensive and economic autonomy, which in the long run will benefit the European powers, while also weaken the United States role as a hegemon. Ultimately, the research looks at Trumps different standards for his allies in Europe compared to other regions, which makes it clear that for him this is not just strategic but also personal – especially when it comes to Israel. The thesis disagrees with the idea that Trumpian disruption is bad for Ukraine and argues that Bidens approach was much more sinister and unable to obtain any real results. The thesis also argues that both the Democrats and the Republicans work under the realist view of the world, however their approaches are very different as the Democrats focus on multilateralism to keep their hegemony, while Republicans support more unilateral approach. Employing a qualitative methodology, the study analyses official documents, statistics, speeches, public opinion data and scholarly works to examine U.S stances on different topics, analyze European defensive and economic reliance on the United States and understand strategic and ideological motivations behind the United States and others powers.

Sutrikęs valgymo elgesys (SVE) yra paplitusi problema tarp jaunų suaugusiųjų, kelianti neigiamų fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių ir galinti peraugti į valgymo sutrikimus. SVE rizikos veiksniai aktyviai tyrinėjami, tačiau trūksta duomenų apie apsauginius veiksnius ir jų tarpusavio sąveiką. Atjauta sau ir pozityvus kūno vaizdas yra galimai reikšmingi apsauginiai veiksniai. Vis dėl to potencialus pozityvaus kūno vaizdo mediacinis vaidmuo sąsajoje tarp atjautos sau ir SVE dar nėra nepakankamai ištirtas. Šių mechanizmų analizė prisidėtų prie efektyvesnių SVE intervencijos strategijų kūrimo. Tyrimo tikslas — nustatyti sąsajas tarp atjautos sau, pozityvaus kūno vaizdo ir valgymo elgesio jaunųjų suaugusiųjų imtyje. Tyrime dalyvavo 194 jauno suaugusiojo amžiaus asmenys (129 moterys ir 65 vyrai), nuo 2025 m. kovo iki balandžio mėnesio. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 35 metų. Sutrikusiam valgymo elgesiui vertinti naudotas Valgymo nuostatų testas (angl. Eating Attitudes Test (EAT-26)) (Garner et al., 1982). Atjautai sau vertinti naudota Atjautos Sau Skalė (angl. The Self-Compassion Scale (SCS)) (Neff, 2003). Pozityviam kūno vaizdui vertinti naudota Kūno Pripažinimo Skalė-2 (angl. The Body Appreciation Scale-2 (BAS-2)) (Tylka & Wood-Barcalow, 2015). Tyrimu nustatyta, kad didesnė jaunų suaugusiųjų atjauta sau yra susijusi su mažiau išreikštu sutrikusiu valgymo elgesiu (mažesniu rigidišku dietos laikymusi, retesniu bulimijai ir anoreksijai būdingu elgesiu). Taip pat nustatyta, kad didesnis pozityvaus kūno vaizdo išreikštumas yra susijęs su mažiau išreikštu sutrikusiu valgymo elgesiu (visomis trimis tirtomis formomis). Nustatyta, kad jaunų suaugusiųjų labiau išreikštas pozityvus kūno vaizdas pilnai medijuoja sąsają tarp didesnės atjautos sau ir mažiau išreikšto rigidiško dietos laikymosi bei bulimijai būdingo elgesio. Pozityvaus kūno vaizdo mediacija sąsajoje tarp atjautos sau ir oralinės kontrolės (anoreksijai būdingo elgesio) nenustatyta.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti 9–12 klasių mokinių santykių su matematikos mokytojais ir akademinės motyvacijos sąsają su matematiniu nerimu. Tyrime dalyvavo 209 (106 – merginos, 95 – vaikinai, 4 – nebinarinės lyties, 3 – nenorėjo atskleisti) 9-12 klasių mokiniai. Dauguma mokosi 10 klasėje (n=70), kiti 9 (n=46), 11 (n=44) ir 12 (n=49) klasėje. Tiriamieji iš 11 skirtingų Lietuvos miestų: Jonavos, Kaišiadorių, Alytaus, Pilviškių, Klaipėdos, Dusetos, Šakių, Panevėžio, Ukmergės, Kauno ir Vilkaviškio. Tyrimui atlikti apklausa patalpinta internetinėje erdvėje – „Google“ formos. Ją sudarė demografiniai klausimai. Matematinis nerimas matuotas Matematinio nerimo vidurinėje mokykloje vertinimo skale (SAMAS – Scale for Assessing Math Anxiety in Secondary Education) (Yáñez-Marquina & Villardón-Gallego, 2017). Akademinė motyvacija matuota Akademinės motyvacijos skale - vidurinės mokyklos versija (AMS-HS 28 – Academic Motivation Scale - High School version) (Vallerand et al., 1993). Mokinio su mokytoju (-a) santykiams išmatuoti Mokinių ir mokytojų santykių skale – mokinių versija (S-TSRI – Teacher-Student Relationship Inventory - Student Version) (Ang, Ong & Li, 2020). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad merginos pasižymi didesniu matematiniu nerimu ir akademine motyvacija, nei vaikinai. Patvirtintas ryšys tarp 9-12 klasių mokinių silpnesnės amotyvacijos ir mažesnio matematinio nerimo. Stipresnė mokinių išorinė motyvacija susijusi su didesniu kasdieniniame gyvenime , vaikinų su mokymosi metu , o merginų su atsiskaitymo metu patiriamu matematiniu nerimu. Silpnesnė mokinių vidinė motyvacija susijusi su didesniu kasdieniniame gyvenime ir mokymosi metu patiriamu matematiniu nerimu. Mokinių didesnis pasitenkinimas santykiais ir mažiau pasireiškiantys konfliktai su mokytojais susiję su mažesniu kasdieniniame gyvenime patiriamu matematiniu nerimu. Merginų ir mokytojų pozityvesni santykiai su mažesniu mokymosi metu patiriamu nerimu. Didesnis mokinių pasitenkinimas santykiais ir mažiau pasireiškiantys konfliktai su mokytojais per didesnę išorinę motyvaciją susiję su didesniu kasdieniniame gyvenime patiriamu matematiniu nerimu.

The aim of this diploma paper it is to provide recommendations to the "YouTube" influencers in Georgia and Lithuania and to the brands that target those markets, based on the theoretical analysis, survey and qualitative analysis of the "YouTube" influencers. The paper consists of three main parts: theoretical, empirical and recommendations parts. The first part looks into the literature related to the influencer marketing, it‘s methods of use, the benefits that it can deliver to the brands and the effect of it towards the audience. The second part is devoted to the empirical research: a qualitative analysis of one macro influencer in the makeup industry, one Lithuanian influencer with the biggest number of followers in the country within the industry, and one Georgian influencer with the largest number of subscribers in the country within the industry. In the second chapter, there are also presented the comparisons of their work to each other and the conclusions. The third part focuses on highlighting the problematic aspects of the field of "YouTube" Influencer marketing in Georgia and in Lithuania and providing practical recommendations to the brands and the influencers.

Pastebėtina, kad tėvų įpročiai, pomėgiai turi sąsajų su vaikų mokykliniais pasiekimais, susidomėjimu skirtingomis mokymosi sritimis, įsitraukimu į mokymosi procesą. Todėl aktualu apžvelgti, koks (ne) įsitraukimo lygis turi įtaką bei kaip tai gali formuoti mokinių požiūrį į mokymąsi. Kiek tėvų požiūris, komunikacija su ugdymo įstaiga, pedagogais gali sustiprinti bei visapusiškai prisidėti prie mokymosi proceso palaikymo, mokinių skatinimo siekti aukštesnių tikslų. Tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą yra reikšmingas, kaip asmenų, kurie artimiausi vaikui, yra už jį atsakingi. Tyrimo problematiką lemia suformuluoti probleminiai klausimai: kaip sėkmingai tėvai gali įsitraukti (būti įtraukiami) į vaikų ugdymą ir ar aktyvus tėvų įsitraukimas prisideda prie mokinių mokymosi pasiekimų. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą susijęs su mokinių mokymosi pasiekimais. Tikslui pasiekti iškelti tyrimo uždaviniai: atskleisti tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymą esmę, identifikuoti veiksnius, darančius įtaką tėvų įsitraukimui į vaikų ugdymą, įvertinti tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymą sąsajas su mokinių mokymosi pasiekimais. Tyrimui atlikti naudojami mokslinės literatūros analizės ir vienos mokyklos, Rokiškio r. X gimnazijos atvejo analizės, atliekant pusiau struktūruotą interviu su mokytojais ir tėvų anketinę analizę, metodai. Atliktame tyrime tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą mokykloje, namuose, tėvų įtraukimą į vaiko ugdymą mokykloje, o taip pat bendro tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą sąsajų su vaikų pasiekimams nustatyta nebuvo. Geriausi tėvų įsitraukimo į ugdymo procesą skatinimo būdai yra bendrų renginių organizavimas, tėvų švietimas, mokytojų ir tėvų tarpusavio ryšio palaikymas ir tėvų motyvavimas. Mokytojų nuomone, būtent įsitraukimas formuoja glaudesnius mokyklos ir tėvų santykius, pagrįstus bendravimu ir bendradarbiavimu, o taip pat kuria palankią psichologinę atmosferą mokykloje ir šiltus santykius. Tėvai turi būti iniciatyvūs, aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, teikiantys pasiūlymus ir padedantys mokytojui.

Efektyvi bei tinkamai suderinta komunikacija yra svarbi kiekvienos organizacijos veiklai. Globalioje organizacijos veikloje komunikacijos procesai apima organizacijos struktūrą ir organizacijos valdymo organus bei juos sujungia į vieną visumą. Komunikacija organizacijoje lemia organizacijos atliekamų veiksmų rezultatą ir poziciją globalioje konkurencinėje aplinkoje. Svarbu suprasti, kad organizacijos komunikacija yra nuosekliai vykdomas procesas, padedantis užtikrinti gerą organizacijos poziciją rinkoje bei kurti ir palaikyti jos įvaizdį. Taigi, nuoseklus ir laipsniškas komunikacijos vykdymas yra svarbus tinkamų sprendimų priėmimo procesui, planų įgyvendinimui bei idėjų realizavimui. Komunikacijos vystymas organizacijoje bei ryšio tarp vidinės ir išorinės komunikacijos įvertinimas padeda organizacijai prisitaikyti prie aplinkos ir kurti aiškų vaidmenį konkurencinėje aplinkoje. Vidinės ir išorinės komunikacijos funkcijų integracija reiškia labiau organizacinį požiūrį į organizacijos struktūrą, komandą, vertybes, stiprybes bei organizacijos atsakomybę organizacijos narių bei visuomenės atžvilgiu. Taigi, dviejų organizacijos komunikacijos, organizacijos elgsenos ir tikslų suderinimas yra stipraus organizacijos ryšio tarp organizacijos narių ir organizacijos verslo veiklos užtikrinimas. Tyrimui pasirinktas AB „Telia Lietuva“ vidinės ir išorinės komunikacijos derinimo atvejis, gerai atspindintis efektyvų vidinės ir išorinės komunikacijos suderinamumą. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti kaip sėkmingai derinti vidinę ir išorinę komunikaciją vykstant svarbiems pokyčiams organizacijoje. Darbo objektas - AB „Telia Lietuva“ vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo tikslas - Išanalizavus AB „Telia Lietuva“ vidinės ir išorinės komunikaciją įvertinti jos suderinamumą. Siekiant baigiamojo magistro darbo tikslo, išsikelti šie darbo uždaviniai: apžvelgti komunikacijos sampratą ir jos funkcijų svarbą organizacijų kultūroje, analizuojant komunikacijos poveikį organizacijų valdyme, pristatyti vidinės ir išorinės komunikacijos derinimo poveikį organizacijai vykdant svarbius organizacinius pokyčius, atlikti AB „Telia Lietuva“ komunikacijos analizę organizacijos naudojamuose socialiniuose tinkluose, atlikti internetinių naujienų portalų (Delfi.lt ir VŽ.lt) turinio analizę, kuriuose pristatoma AB „Telia Lietuva“ bendrovės veikla, analizuojant antrinius šaltinius išsiaiškinti, kaip buvo vykdoma AB „Telia Lietuva“ vidinė komunikacija susijungimo metu. Darbe naudotas turinio analizės metodas, kurio metu buvo analizuojami tiriamos organizacijos įrašai socialinių tinklų paskyrose bei naujienų portalų turinio analizė, kurios metu nustatyta kaip tiriamą organizaciją pristato šalies naujienų portalai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad AB „Telia Lietuva“ organizacijos susijungimas buvo vykdomas nuosekliai, nepriimant skubotų sprendimų, atsižvelgiant į organizacijos narių ir vartotojų interesus bei priimant abi puses tenkinančius sprendimus. Vidinės komunikacijos metu susijungimo pradžioje organizacija parodė atsakingą požiūrį darbuotojų atžvilgiu ir daug dėmesio skyrė komunikacijai su darbuotojais, jų informavimui ir klausimų bei kylančių problemų sprendimui. Taip pat išsiaiškinta, kad AB „Telia Lietuva“ pademonstravo kaip reikia sėkmingai komunikuoti pokyčius derinant vidinės ir išorinės komunikacijos principus bei nuosekliai vykdyti komunikaciją siekiant užsibrėžto tikslo. Vidinės ir išorinės komunikacijos derinimas prasideda nuo pasiruošimo ir idėjų sudėliojimo ką ir kaip norima pasiekti. Tai vyksta trimis etapais: vadovų susitarimas, bendrovės darbuotojų informavimas ir paruošimas pokyčiams ir galiausiai pokyčių pristatymas vartotojams ir auditorijoms.

Socialinę riziką patiriančios šeimos yra pažeidžiamos, joms reikalinga profesionali ir kompetetinga pagalba, kurią teikia socialiniai darbuotojai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama vaiko teisų apsaugos reforma, priimami nauji teisės aktai, kurie įtvirtina naujus darbo su šeima metodus ir pagalbos šeimai būdus. Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimas iš esmės pakeitė darbą su šeimomis, socialinių paslaugų įstaigose šalia socialinių darbuotojų, kurie dirbo su šeimomis atsirado atvejo vadybininkų pareigybės. Šeimos iš socialinės rizikos šeimų virto į „atvejus“. Nepaisant pasikeitimų, šeimos, kurios turi problemų ir kurioms reikalinga pagalba, niekur nedingo. Darbo objektas – socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys. Darbo tikslas – atskleisti socialinę riziką patiriančių šeimų patirtis vertinant socialinio darbuotojo pagalbą. Darbo uždaviniai: atskleisti šeimos sampratą ir socialinę riziką patiriančių šeimų atsiradimo priežastis; apibūdinti socialinio darbo su šeima ypatumus; apibūdinti socialinę riziką patiriančioms šeimoms teikiamas socialines paslaugas Kalvarijos savivaldybėje; atskleisti socialinio darbuotojo teikiamų paslaugų vertinimą per šeimų gaunančių socialinę pagalbą patirtis. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama šeimos samprata ir funkcijos, šeimų patiriančių socialinę riziką atsiradimo priežastys ir patirtys. Antroje darbo dalyje atskleidžiami socialinio darbo su šeima aspektai, atvejo vadybos svarba, socialinio darbuotojo funkcijos ir vaidmuo teikiant pagalbą šeimai, taip pat apžvelgiamos socialinės paslaugos ir pagalba šeimai Kalvarijos savivaldybėje. Trečioje darbo dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys ir išgyvenimai bei socialinio darbuotojo pagalbos vertinimas. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija, atliktas pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrime dalyvavo 5 šeimų, kuriose lankosi socialinis darbuotojas atstovai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad socialinę riziką patiriančiose šeimose, gausu socialinių problemų tokių kaip: alkoholio vartojimas, smurtavimas, vaikų elgesio mokykloje problemos, nedarbas, pinigų stoka. Šeimų nariai yra užaugę nesaugioje, smurtinėje ar asocialioje aplinkoje, vaikystėje išgyvenę neigiamas patirtis, pasižymi žemu išsilavinimu ir menka saviverte. Socialinio darbuotojo pagalbą vertina teigiamai, tačiau nenori lankytis socialinių paslaugų centre. Socialinio darbuotojo lankymasis šeimoje suprantamas kaip savaime suprantamas dalykas, nes socialinių problemų turi ne tik pačios socialinę riziką patiriančios šeimos, bet ir artima jų aplinka. Planuoja gyventi geriau, išspręsti šeimoje esančias problemas, nurodo, kad socialinis darbuotojas užtikrina visą reikiamą pagalbą.

Darbe tyrinėti sakytiniu būdu ir populiarių leidinėlių pavidalu plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus. Analizuoti sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Išsikeltas tikslas – remiantis archyviniais, paskelbtais spaudoje ir autorės surinktais duomenimis ištirti tekstų apie sapnus savitumus bei atskleisti žmonių požiūrį į sapnus ir jų interpretavimą. Buvo nustatyta, kad sapnų aiškinimai priskirtini tikėjimų kategorijai. Sapno vaizdas su konkrečiomis reikšmėmis siejamas analogijos, priešpriešos, tapatumo, žodžių panašumo principais. Žmonės išskiria konkrečius regėtus objektus iš viso sapno ir juos aiškina: 1) atpažįsta tam tikroje kultūros aplinkoje pripažintus sapnų vaizdus, kuriems yra priskirti konkretūs mitiniai įprasminimai, 2) regėtus vaizdus susieja su kokiu nors numatomu arba jau buvusiu įvykiu remdamiesi intuicija ir / ar asmeniniu patyrimu. Sapnų aiškinimuose ir pasakojimuose apie sapnus nusakomas sapno vaizdas ir jo reikšmė. Tarp aiškinimo ir pasakojimo dalių egzistuoja „ženklo – įvykio / numanomo įvykio“ ryšys. Susapnuotas reginys nesukelia tam tikros pasekmės, bet žmogų apie ją informuoja. Požiūris į sapnus nevienodas. Dalis žmonių juos vertina racionalistiškai, o dalis tiki prognozine galia. Kai kurie sapnai paveikia sapnuotoją: jis siekia išvengti negatyvaus įvykio ir atidžiau kontroliuoja savo poelgius, laukia pozityvių permainų ar skuba įsitikinti sapne regėtų žmonių gerove. Pastaraisiais dešimtmečiais sapnai pasakojami ir interpretuojami ne tik pažintiniais, bet ir žaidybiniais tikslais.

Tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę psichologinės gerovės kitimui. Tyrime dalyvavo 26 respondentai, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei gydosi Minesotos programoje – 7 moterys bei 19 vyrų. Amžiaus vidurkis 40,73 metai. Šiame tyrime buvo naudojamas psichologinės gerovės klausimynas (Scale of psychological well-being, C. Ryff), su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos bei Kasdienės dvasinės patirties skalė (The Daily Spiritual Experence Scale, DSES). Gauti rezultatai atskleidė, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu padidėjo tiriamųjų gyvenimo tikslai, asmeninis augimas bei dvasingumas. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo tikslų, teigiamų santykių su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Taip pat gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslų padidėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį aplinkos valdymą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį asmeninį tobulėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį autonomiškumą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė, padidėjusį savęs priėmimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Taip pat buvo gauta, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydantys Minesotos programoje dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo savo aplinką. Priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslai labiau padidėjo vyrams, teigiami santykiai su kitais labiau padidėjo aukštąjį išsilavinimą turintiems tiriamiesiems, autonomiškumas padidėjo nevedusiems tiriamiesiems, respondentams su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai. Taip pat gauti rezultatai parodė, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą. Negana to, tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo nutrūkę santykiai su artimaisiais turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat respondentai kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais, kuriems dėl alkoholio vartojimo sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę nebuvo. Taip pat besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji turintys vaikų yra dvasingesni lyginant su tais, kurie vaikų neturi.

Šeima – mūsų visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo ir išsaugojimo, vertybių internalizavimo veiksnys.Tai jau nustatė šie mokslininkai: V. Aramavičiūtė, (2005); Z. Bajoriūnas, (1997); B. Bitinas, (1994); L. Jovaiša, (1995); J. V. Uzdila, (1993); K. Miškinis, (2003); L. Rupšienė, (2001). Šeima atlieka didelį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Šiuolaikinio gyvenimo modernizaciją iš esmės pakeičia susiformavusią vyresniosios ir jaunesniosios kartos etinę tradiciją, kai bręstanti asmenybė iš artimiausios mikroaplinkos išmoksta įvairių socialinių vaidmenų, įgyja patirties ir įsitvirtina visuomenėje. Pasak V. Aramavičiūtės, šis laikotarpis – dvasinės negalios, dvasinio nuosmukio, šeimos pokyčių ir auklėjimo krizė (Aramavičiūtė, 2005:9). Vykstant permainoms įvairiose gyvenimo srityse, visuomenėje vyksta vertybių transformacija ir su tuo susijusių pažiūrų, gyvenimo stiliaus, elgesio pokyčiai.Nėra abejonės, kad asmens patirtis, vertybės priklauso nuo vertybių internalizacijos laipsnio ir pobūdžio. Vertybių internalizacija sudėtingas procesas, apimantis vertybių įprasminimą, jų išgyvenimą ir asmens konkrečius veiksmus. Vykstant minėtiems procesams, vertybės virsta asmens vidiniu turiniu, determinuojančiu jo elgesį ir veiklą. Todėl atkreipiame dėmesį į šeimą, kur vertybių internalizacija vyksta individui perimant vertybes iš artimiausios socialinės aplinkos. Nuo to ir priklauso žmogaus dvasinė kaita. Todėl ypač aktualu gilintis į minėtus vidinius procesus, tiesiogiai lemiančius asmens įsitikinimus, nuostatas, vertybių internalizaciją.

Darbo tikslas – Wiki technologijos panaudojimo galimybės elektroninių dokumentų valdymui ir saugojimui. Analitinėje dalyje buvo apžvelgti siūlomi problemos sprendimo budai: dokumentų valdymo sistemos ir internetinių programų sistemos. Sistemų įvertinimui buvo atlikta apklausa. Nustatyta, kad dokumentų valdymo sistemos tinka stambioms įmonėms, apdorojančioms didelius dokumentų kiekius bei reikalaujančioms sudėtingo dokumentų valdymo, o internetinės sistemos - smulkiam verslui. Pasiūlytas universalus problemos sprendimas, kuris tinka ir stambioms, ir smulkioms įmonėms - wiki technologija. Atlikta wiki technologijos galimybių ir wiki programinės įrangos analizės. Projektinėje dalyje suprojektuota siūloma wiki sistema. Eksperimentinėje dalyje aprašytas bandomosios wiki sistemos diegimo procesas bei vartotojų atsiliepimai.