VDU CRIS : Explore section

Browse

Search ETD

Recent Additions

Constructivist grounded theory of the social education through recreation of young people with fewer opportunities
[Grindžiamoji mažiau galimybių turinčio jaunimo socioedukacijos per rekreaciją teorija]
doctoral thesis
Lisauskienė, Dovilė
2023-03-23
The dissertation reveals the process of socio-education through recreation of young people with fewer opportunities in an informal (leisure) environment. The theoretical part of the dissertation analyzes the phenomenon of recreation in the social educational discourse. Following Crompton's Benefits evolution pyramid, recreation is emphasized as the aspect of recognized social value. Based on the paradigm of social constructionism, the importance of the social environment for the process of socioeducation through recreation is highlighted. The socio-educational transformation of recreational content is analyzed in the context of the liberal education paradigm using the informal learning dimension. At the end of the chapter, the finding of the empirical research is substantiated, therefore, a new based socio-educational theory of the Invisible Hand is constructed, the operation of which is explained using Smith's theory of the Invisible Hand. The methodological part presents the constructivist grounded theory research strategy and indicates the formal and subjective choices of the research strategy. Subsequently, it discusses the research process that specifies the selection criteria for research participants, presents the rationale for data collection, describes the integration of memos into the analysis of results, introduces the quality assurance of research results, and discusses research ethics as well as limitations of the study. The empirical part of the dissertation describes the results of the constructed grounded theory. The socio-educational theory of the “Invisible Hand” reveals the visible factors of the process and the invisible course of the process of socio-education through recreation.
2 1
Grindžiamoji mažiau galimybių turinčio jaunimo socioedukacijos per rekreaciją teorija
[Constructivist grounded theory of the social education through recreation of young people with fewer opportunities]
doctoral thesis
Lisauskienė, Dovilė
2023-03-24
Disertacijoje atskleidžiamas mažiau galimybių turinčio jaunimo socioedukacijos per rekreaciją proceso vyksmas neformalioje (laisvalaikio) aplinkoje. Teorinėje disertacijos dalyje analizuojamas rekreacijos reiškinys socialiniame edukaciniame diskurse. Vadovaujantis Cromptono Naudos evoliucine piramide, akcentuojami rekreacijos kaip pripažintos socialinės vertės aspektai. Remiantis socialinio konstrukcionizmo paradigma išryškinama socialinės aplinkos svarba socioedukacijos per rekreaciją procesui. Rekreacinio turinio socioedukacinė transformacija analizuojama laisvojo ugdymo paradigmos kontekste pasitelkiant savaiminio mokymosi dimensiją. Skyriaus pabaigoje grindžiamas empirinio tyrimo radinys – sukonstruota nauja grindžiamoji „Nematomosios rankos“ socioedukacinė teorija, kurios veikimas aiškinamas pasitelkiant Smitho „Nematomosio rankos“ teoriją. Metodologinėje dalyje pristatoma konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos tyrimo strategija, įvardijami formalūs ir subjektyvūs tyrimo strategijos pasirinkimai, aptariamas tyrimo procesas: tyrimų dalyvių atrankos kriterijai, pristatomas duomenų rinkimo pagrindimas, aprašomas atmintinių integravimas į rezultatų analizę, supažindinama su tyrimo rezultatų kokybės užtikrinimu, aptariama tyrimo etika ir įvardijami tyrimo ribotumai. Empirinėje dalyje aprašoma sukonstruota grindžiamoji teorija – „Nematomosios rankos“ socioedukacinė teorija, kuri atskleidžia matomus proceso veiksnius ir nematomą socioedukacijos per rekreaciją proceso vyksmą.
7 1
Effectiveness of intervention to enhance positive body image in female students in relation to the components of the positive body image
[Studenčių pozityvaus kūno vaizdo skatinimo intervencijos veiksmingumas, atsižvelgiant į pozityvaus kūno vaizdo modelio komponentus]
doctoral thesis
Urvelytė, Eglė
2023-03-09
The doctoral dissertation analysis effectiveness of intervention to enhance positive body image in female students in relation to the components of the positive body image model. The theoretical part of the dissertation presents the relevance of body image issues in the group of female students, analyzes the psychological and psychosocial factors related to positive body image and models that predict it. Research on positive body image interventions is also presented, reviewing their effectiveness and methodological aspects. The empirical part of the work presents the 2019-2020 results of a two-stage study. 812 students from the city of Kaunas participated in the first stage of the study, 125 female students in the second stage, 53 in the comparison group and 60 in the research group. The results of the study revealed that intervention based on the positive body image model is effective in enhancing female students’ positive body image and body image functionality appreciation. It was found that female students’ higher acceptance of body image by others moderates (decreases) the effectiveness of the intervention based on the integrated positive body image model in changing female students’ positive body image: in the higher body image acceptance by others group, the effectiveness of the intervention is lower than in the lower body image by others acceptance group.
5 1
Studenčių pozityvaus kūno vaizdo skatinimo intervencijos veiksmingumas, atsižvelgiant į pozityvaus kūno vaizdo modelio komponentus
[Effectiveness of intervention to enhance positive body image in female students in relation to the components of the positive body image model]
doctoral thesis
Urvelytė, Eglė
2023-03-09
Daktaro disertacijoje analizuojamas studenčių pozityvaus kūno vaizdo intervencijos veiksmingumas, atsižvelgiant į pozityvaus kūno vaizdo modelio komponentus. Disertacijos teorinėje dalyje pristatomas kūno vaizdo problematikos aktualumas moterų studenčių grupėje, analizuojami su pozityviu kūno vaizdu susiję psichologiniai ir psichosocialiniai veiksniai bei jį prognozuojantys modeliai. Taip pat pristatomi pozityvaus kūno vaizdo intervencijų tyrimai, apžvelgiant jų veiksmingumą bei metodologinius aspektus. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2019-2020 m. atlikto dviejų etapų tyrimo rezultatai. Pirmojo tyrimo etape sudalyvavo 812 Kauno miesto studenčių, antrąjame etape – 125 studentės, 53 – lyginamojoje grupėje ir 60 – tiriamojoje grupėje. Tyrimo rezultai atskleidė, kad pozityvaus kūno vaizdo modeliu grįsta intervencija, yra veiksminga stiprinant studenčių pozityvų kūno vaizdą ir studenčių kūno funkcionalumo pripažinimą. Nustatyta, kad studenčių moterų subjektyviai suvoktas didesnis kūno vaizdo priėmimas iš kitų moderuoja pozityvaus kūno vaizdo modeliu grįstos intervencijos veiksmingumą, keičiant studenčių pozityvų kūno vaizdą: aukštesnio kūno vaizdo priėmimo grupėje intervencijos veiksmingumas yra mažesnis nei žemesnio kūno vaizdo priėmimo grupėje
2
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų ir stačiatikių sakralinės architektūros meninės sąsajos ir transformacijos carinės Rusijos valdymo metais
[Artistic interfaces of Catholic and Orthodox sacred architecture of the Grand Duchy of Lithuania and transformations during the rule of Czarist Russia]
doctoral thesis
Buržinskas, Žygimantas
2023-03-03
Disertacijos tyrimo objektas - LDK laikotarpio katalikų ir stačiatikių sakralinis architektūrinis paveldas ir šių skirtingų konfesijų meninės sąsajos bei jų transformacijos carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu. LDK laikotarpiu šių konfesijų sintezės kontekste iškilo ir unitų architektūrinis paveldas, kuris šiame darbe taip pat užima reikšmingą vietą. Tikslas – nustatyti LDK katalikų, unitų ir stačiatikių sakralinių pastatų menines sąsajas bei jų architektūrines, funkcines transformacijas carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu. Disertacijos tyrimą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje pristatomi LDK architektūros savitumai, kuriuose atsiskleidžia konfesiniai skirtumai, sintezės bruožai bei sąsajos su Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, kitų rusėniškų kunigaikštysčių bei Rusijos imperijos architektūra. Antroje disertacijos dalyje nagrinėjama carinės Rusijos konfesinė politika LDK žemėse išskiriant skirtingus Rusijos politinės raidos etapus ir carinės valdžios reakcijas į krašte kilusius sukilimus. Trečiojoje dalyje nagrinėjamos LDK architektūrinio paveldo objektų transformacijos ir jų rekonstravimas į stačiatikių cerkves, uždarytų katalikų, unitų bažnyčių ir vienuolynų pastatų funkciniai pokyčiai.
7

Most viewed

The effect of influencer marketing on customer behavior. The case of "YouTube" influencers in makeup industry
[Įžymybių marketingo įtaka pirkėjų elgesiui. "YouTube“ kanalo makiažo industrijos įžymybių atvejis.]
master thesis
Baramidze, Tamar
2018-05-23
The aim of this diploma paper it is to provide recommendations to the "YouTube" influencers in Georgia and Lithuania and to the brands that target those markets, based on the theoretical analysis, survey and qualitative analysis of the "YouTube" influencers. The paper consists of three main parts: theoretical, empirical and recommendations parts. The first part looks into the literature related to the influencer marketing, it‘s methods of use, the benefits that it can deliver to the brands and the effect of it towards the audience. The second part is devoted to the empirical research: a qualitative analysis of one macro influencer in the makeup industry, one Lithuanian influencer with the biggest number of followers in the country within the industry, and one Georgian influencer with the largest number of subscribers in the country within the industry. In the second chapter, there are also presented the comparisons of their work to each other and the conclusions. The third part focuses on highlighting the problematic aspects of the field of "YouTube" Influencer marketing in Georgia and in Lithuania and providing practical recommendations to the brands and the influencers.
4311 6085
Vidinės ir išorinės komunikacijos derinimas: AB „Telia Lietuva“ atvejis
[Internal and external communication combining: AB „Telia Lietuva“ case]
master thesis
Seiliūtė, Žydrūnė
2018-01-12
Efektyvi bei tinkamai suderinta komunikacija yra svarbi kiekvienos organizacijos veiklai. Globalioje organizacijos veikloje komunikacijos procesai apima organizacijos struktūrą ir organizacijos valdymo organus bei juos sujungia į vieną visumą. Komunikacija organizacijoje lemia organizacijos atliekamų veiksmų rezultatą ir poziciją globalioje konkurencinėje aplinkoje. Svarbu suprasti, kad organizacijos komunikacija yra nuosekliai vykdomas procesas, padedantis užtikrinti gerą organizacijos poziciją rinkoje bei kurti ir palaikyti jos įvaizdį. Taigi, nuoseklus ir laipsniškas komunikacijos vykdymas yra svarbus tinkamų sprendimų priėmimo procesui, planų įgyvendinimui bei idėjų realizavimui. Komunikacijos vystymas organizacijoje bei ryšio tarp vidinės ir išorinės komunikacijos įvertinimas padeda organizacijai prisitaikyti prie aplinkos ir kurti aiškų vaidmenį konkurencinėje aplinkoje. Vidinės ir išorinės komunikacijos funkcijų integracija reiškia labiau organizacinį požiūrį į organizacijos struktūrą, komandą, vertybes, stiprybes bei organizacijos atsakomybę organizacijos narių bei visuomenės atžvilgiu. Taigi, dviejų organizacijos komunikacijos, organizacijos elgsenos ir tikslų suderinimas yra stipraus organizacijos ryšio tarp organizacijos narių ir organizacijos verslo veiklos užtikrinimas. Tyrimui pasirinktas AB „Telia Lietuva“ vidinės ir išorinės komunikacijos derinimo atvejis, gerai atspindintis efektyvų vidinės ir išorinės komunikacijos suderinamumą. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti kaip sėkmingai derinti vidinę ir išorinę komunikaciją vykstant svarbiems pokyčiams organizacijoje. Darbo objektas - AB „Telia Lietuva“ vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo tikslas - Išanalizavus AB „Telia Lietuva“ vidinės ir išorinės komunikaciją įvertinti jos suderinamumą. Siekiant baigiamojo magistro darbo tikslo, išsikelti šie darbo uždaviniai: apžvelgti komunikacijos sampratą ir jos funkcijų svarbą organizacijų kultūroje, analizuojant komunikacijos poveikį organizacijų valdyme, pristatyti vidinės ir išorinės komunikacijos derinimo poveikį organizacijai vykdant svarbius organizacinius pokyčius, atlikti AB „Telia Lietuva“ komunikacijos analizę organizacijos naudojamuose socialiniuose tinkluose, atlikti internetinių naujienų portalų (Delfi.lt ir VŽ.lt) turinio analizę, kuriuose pristatoma AB „Telia Lietuva“ bendrovės veikla, analizuojant antrinius šaltinius išsiaiškinti, kaip buvo vykdoma AB „Telia Lietuva“ vidinė komunikacija susijungimo metu. Darbe naudotas turinio analizės metodas, kurio metu buvo analizuojami tiriamos organizacijos įrašai socialinių tinklų paskyrose bei naujienų portalų turinio analizė, kurios metu nustatyta kaip tiriamą organizaciją pristato šalies naujienų portalai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad AB „Telia Lietuva“ organizacijos susijungimas buvo vykdomas nuosekliai, nepriimant skubotų sprendimų, atsižvelgiant į organizacijos narių ir vartotojų interesus bei priimant abi puses tenkinančius sprendimus. Vidinės komunikacijos metu susijungimo pradžioje organizacija parodė atsakingą požiūrį darbuotojų atžvilgiu ir daug dėmesio skyrė komunikacijai su darbuotojais, jų informavimui ir klausimų bei kylančių problemų sprendimui. Taip pat išsiaiškinta, kad AB „Telia Lietuva“ pademonstravo kaip reikia sėkmingai komunikuoti pokyčius derinant vidinės ir išorinės komunikacijos principus bei nuosekliai vykdyti komunikaciją siekiant užsibrėžto tikslo. Vidinės ir išorinės komunikacijos derinimas prasideda nuo pasiruošimo ir idėjų sudėliojimo ką ir kaip norima pasiekti. Tai vyksta trimis etapais: vadovų susitarimas, bendrovės darbuotojų informavimas ir paruošimas pokyčiams ir galiausiai pokyčių pristatymas vartotojams ir auditorijoms.
687 3405
Socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys vertinant socialinio darbuotojo pagalbą
[Experiences of families facing social risk when evaluating social worker‘s assistance]
master thesis
Pankienė, Džeivida
2019-06-05
Socialinę riziką patiriančios šeimos yra pažeidžiamos, joms reikalinga profesionali ir kompetetinga pagalba, kurią teikia socialiniai darbuotojai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama vaiko teisų apsaugos reforma, priimami nauji teisės aktai, kurie įtvirtina naujus darbo su šeima metodus ir pagalbos šeimai būdus. Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimas iš esmės pakeitė darbą su šeimomis, socialinių paslaugų įstaigose šalia socialinių darbuotojų, kurie dirbo su šeimomis atsirado atvejo vadybininkų pareigybės. Šeimos iš socialinės rizikos šeimų virto į „atvejus“. Nepaisant pasikeitimų, šeimos, kurios turi problemų ir kurioms reikalinga pagalba, niekur nedingo. Darbo objektas – socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys. Darbo tikslas – atskleisti socialinę riziką patiriančių šeimų patirtis vertinant socialinio darbuotojo pagalbą. Darbo uždaviniai: atskleisti šeimos sampratą ir socialinę riziką patiriančių šeimų atsiradimo priežastis; apibūdinti socialinio darbo su šeima ypatumus; apibūdinti socialinę riziką patiriančioms šeimoms teikiamas socialines paslaugas Kalvarijos savivaldybėje; atskleisti socialinio darbuotojo teikiamų paslaugų vertinimą per šeimų gaunančių socialinę pagalbą patirtis. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama šeimos samprata ir funkcijos, šeimų patiriančių socialinę riziką atsiradimo priežastys ir patirtys. Antroje darbo dalyje atskleidžiami socialinio darbo su šeima aspektai, atvejo vadybos svarba, socialinio darbuotojo funkcijos ir vaidmuo teikiant pagalbą šeimai, taip pat apžvelgiamos socialinės paslaugos ir pagalba šeimai Kalvarijos savivaldybėje. Trečioje darbo dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys ir išgyvenimai bei socialinio darbuotojo pagalbos vertinimas. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija, atliktas pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrime dalyvavo 5 šeimų, kuriose lankosi socialinis darbuotojas atstovai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad socialinę riziką patiriančiose šeimose, gausu socialinių problemų tokių kaip: alkoholio vartojimas, smurtavimas, vaikų elgesio mokykloje problemos, nedarbas, pinigų stoka. Šeimų nariai yra užaugę nesaugioje, smurtinėje ar asocialioje aplinkoje, vaikystėje išgyvenę neigiamas patirtis, pasižymi žemu išsilavinimu ir menka saviverte. Socialinio darbuotojo pagalbą vertina teigiamai, tačiau nenori lankytis socialinių paslaugų centre. Socialinio darbuotojo lankymasis šeimoje suprantamas kaip savaime suprantamas dalykas, nes socialinių problemų turi ne tik pačios socialinę riziką patiriančios šeimos, bet ir artima jų aplinka. Planuoja gyventi geriau, išspręsti šeimoje esančias problemas, nurodo, kad socialinis darbuotojas užtikrina visą reikiamą pagalbą.
1667 3399
Marketing strategy of a company using shared economy business model. The case of “Airbnb”
[Bendrovės verslo modelio komercijos marketingo strategija. “Airbnb" atvejis]
master thesis
Mahajan, Pooja Santosh
2018-05-23
The main aim of the diploma paper is to provide recommendations for the marketing strategy of "Airbnb" using shared economy business model based on the theoretical analysis and research results. The work consists of three main parts- the theoretical, the analytical and practical. The first part of this work overviews theoretical aspects of the marketing strategy of a company using shared economy business model. In this part, marketing strategy and its elements are the main tools for a company’s growth and how the marketing of the shared economy business is done is analyzed. The second part is devoted to conduct empirical research on "Airbnb" marketing strategy and to analyze research data. The marketing strategy of "Airbnb" was chosen because it is totally a new concept in the market and booming in the world of sharing economy business. The third part of the research work shows recommendations towards the creation of marketing strategy for "Airbnb" so that it will become a successful shared economy business.
4359 3051
Bevardės giminės būdvardžių reikšmės sakytinėje lietuvių kalboje
[The meanings of neuter adjectives in spoken Lithuanian]
master thesis
Bradauskaitė, Lina
2018-01-11
Baigiamojo magistro darbo tema – Bevardės giminės būdvardžių reikšmės sakytinėje lietuvių kalboje. Darbo tikslas – aptarti dažniausias bevardės giminės būdvardžių reikšmes spontaninėje sakytinėje lietuvių kalboje. Tyrimo metu taikomas tekstynų lingvistikos metodas, kai iš gausaus tekstinių duomenų rinkinio išgaunami tyrimui reikalingi duomenys. Atliekant tekstynu paremtą analizę ir aptariant būdvardžio reikšmių pasiskirstymą bei įvairovę taikomi ir kiekybinis bei lyginamasis metodai. (http://donelaitis.vdu.lt/sakytines-kalbos-tekstynas/). Duomenys surinkti iš minėto tekstyno. Įvade pristatomi tyrimo metodai ir kalbininkai, kuriais remiamasi pateikiant teorinę dalį, taip pat įvardintas objektas, tikslas ir uždaviniai. Teorinėje dalyje apžvelgiama įvairių mokslininkų nuomonė, pateikiami argumentai. Darbe cituojami mokslininkai: V. Ambrazas, A. Holvoet and L. Semėnienė, E. Jakaitienė, L. Kamandulytė-Merfeldienė, P. Kniūkšta, A. Paulauskienė, D. Tekorienė, A. Valeckienė ir kiti. Tiriamojoje dalyje analizuojami būdvardžių bevardės giminės formų vartosenos pavyzdžiai ir aptariamos jų reikšmės. Magistro darbas baigiamas išvadomis. Šiame darbe analizuojamos vadinamosios būdvardžių bevardės giminės reikšmės sakytinėje lietuvių kalboje. Taigi atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, kad skirtinguose registruose būdvardžių bevardės giminės formų gausa ir vartosenos dažnis skiriasi. Spontaninėje šnekamojoje kalboje dažniausi vertinimą, fizinius pojūčius ir emocijas, psichines būsenas reiškiantys žodžiai, o aptariant viešąją kalbą, matyti, kad didžiausios aplinkos, lengvumo / sunkumo, vertinimo ir naudos leksinės semantinės grupės. Taigi dažniausiai būdvardžių bevardės giminės formos vartojamos išreikšti vertinimą (23,15 %), aplinkos reiškinius (13,02 %) ir fizinius pojūčius (10,31 %). Reikšmė priklauso nuo konteksto ir kalbančiųjų suvokimo ypatybių. Taip pat sudėtinga įvardinti neaprašytas reikšmes, kurios skiriasi nuo pagrindinės žodžio reikšmės ir yra nulemtos konteksto.
50 2268

Most downloaded

Lietuvių liaudies sapnų aiškinimai ir pasakojimai apie sapnus : sandara, funkcionavimo specifika, reikšmės
[Interpretation of Lithuanian folk dreams and narrations on dreams: composition, functional specification, meanings]
doctoral thesis
Višinskaitė, Asta
2007-12-07
Darbe tyrinėti sakytiniu būdu ir populiarių leidinėlių pavidalu plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus. Analizuoti sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Išsikeltas tikslas – remiantis archyviniais, paskelbtais spaudoje ir autorės surinktais duomenimis ištirti tekstų apie sapnus savitumus bei atskleisti žmonių požiūrį į sapnus ir jų interpretavimą. Buvo nustatyta, kad sapnų aiškinimai priskirtini tikėjimų kategorijai. Sapno vaizdas su konkrečiomis reikšmėmis siejamas analogijos, priešpriešos, tapatumo, žodžių panašumo principais. Žmonės išskiria konkrečius regėtus objektus iš viso sapno ir juos aiškina: 1) atpažįsta tam tikroje kultūros aplinkoje pripažintus sapnų vaizdus, kuriems yra priskirti konkretūs mitiniai įprasminimai, 2) regėtus vaizdus susieja su kokiu nors numatomu arba jau buvusiu įvykiu remdamiesi intuicija ir / ar asmeniniu patyrimu. Sapnų aiškinimuose ir pasakojimuose apie sapnus nusakomas sapno vaizdas ir jo reikšmė. Tarp aiškinimo ir pasakojimo dalių egzistuoja „ženklo – įvykio / numanomo įvykio“ ryšys. Susapnuotas reginys nesukelia tam tikros pasekmės, bet žmogų apie ją informuoja. Požiūris į sapnus nevienodas. Dalis žmonių juos vertina racionalistiškai, o dalis tiki prognozine galia. Kai kurie sapnai paveikia sapnuotoją: jis siekia išvengti negatyvaus įvykio ir atidžiau kontroliuoja savo poelgius, laukia pozityvių permainų ar skuba įsitikinti sapne regėtų žmonių gerove. Pastaraisiais dešimtmečiais sapnai pasakojami ir interpretuojami ne tik pažintiniais, bet ir žaidybiniais tikslais.
12408 82
Šeima kaip vertybių internalizavimo veiksnys
[Family as a factor of internalization the values]
master thesis
Zigmantaitė, Janė
2007-05-14
Šeima – mūsų visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo ir išsaugojimo, vertybių internalizavimo veiksnys.Tai jau nustatė šie mokslininkai: V. Aramavičiūtė, (2005); Z. Bajoriūnas, (1997); B. Bitinas, (1994); L. Jovaiša, (1995); J. V. Uzdila, (1993); K. Miškinis, (2003); L. Rupšienė, (2001). Šeima atlieka didelį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Šiuolaikinio gyvenimo modernizaciją iš esmės pakeičia susiformavusią vyresniosios ir jaunesniosios kartos etinę tradiciją, kai bręstanti asmenybė iš artimiausios mikroaplinkos išmoksta įvairių socialinių vaidmenų, įgyja patirties ir įsitvirtina visuomenėje. Pasak V. Aramavičiūtės, šis laikotarpis – dvasinės negalios, dvasinio nuosmukio, šeimos pokyčių ir auklėjimo krizė (Aramavičiūtė, 2005:9). Vykstant permainoms įvairiose gyvenimo srityse, visuomenėje vyksta vertybių transformacija ir su tuo susijusių pažiūrų, gyvenimo stiliaus, elgesio pokyčiai.Nėra abejonės, kad asmens patirtis, vertybės priklauso nuo vertybių internalizacijos laipsnio ir pobūdžio. Vertybių internalizacija sudėtingas procesas, apimantis vertybių įprasminimą, jų išgyvenimą ir asmens konkrečius veiksmus. Vykstant minėtiems procesams, vertybės virsta asmens vidiniu turiniu, determinuojančiu jo elgesį ir veiklą. Todėl atkreipiame dėmesį į šeimą, kur vertybių internalizacija vyksta individui perimant vertybes iš artimiausios socialinės aplinkos. Nuo to ir priklauso žmogaus dvasinė kaita. Todėl ypač aktualu gilintis į minėtus vidinius procesus, tiesiogiai lemiančius asmens įsitikinimus, nuostatas, vertybių internalizaciją.
5222 85
Psichologinės gerovės kitimas gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu
[Change in psychological well-being during the period of the treatment of alcohol addiction in the Minnesota program]
master thesis
Šimkus, Aivaras
2018-05-21
Tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę psichologinės gerovės kitimui. Tyrime dalyvavo 26 respondentai, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei gydosi Minesotos programoje – 7 moterys bei 19 vyrų. Amžiaus vidurkis 40,73 metai. Šiame tyrime buvo naudojamas psichologinės gerovės klausimynas (Scale of psychological well-being, C. Ryff), su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos bei Kasdienės dvasinės patirties skalė (The Daily Spiritual Experence Scale, DSES). Gauti rezultatai atskleidė, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu padidėjo tiriamųjų gyvenimo tikslai, asmeninis augimas bei dvasingumas. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo tikslų, teigiamų santykių su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Taip pat gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslų padidėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį aplinkos valdymą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį asmeninį tobulėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį autonomiškumą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė, padidėjusį savęs priėmimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Taip pat buvo gauta, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydantys Minesotos programoje dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo savo aplinką. Priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslai labiau padidėjo vyrams, teigiami santykiai su kitais labiau padidėjo aukštąjį išsilavinimą turintiems tiriamiesiems, autonomiškumas padidėjo nevedusiems tiriamiesiems, respondentams su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai. Taip pat gauti rezultatai parodė, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą. Negana to, tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo nutrūkę santykiai su artimaisiais turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat respondentai kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais, kuriems dėl alkoholio vartojimo sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę nebuvo. Taip pat besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji turintys vaikų yra dvasingesni lyginant su tais, kurie vaikų neturi.
5132 334
Socialinio darbuotojo vaidmenys dirbant su kompleksinių poreikių turinčiomis šeimomis: vaidmens ir pagalbos prasmingumo sąsajos
[Social workers' roles working with complex needs families: the interface between a role and meaningfulness of a problem]
master thesis
Januškevičienė, Edita
2017-05-24
Šeimų, turinčių socialinių problemų, Lietuvoje vis daugėja, o priežiūra ir profesionalus socialinis darbas tampa vis aktualesniu aspektu. Įvertinant ne itin spartų socialinio darbo su kompleksinių poreikių turinčiomis šeimomis progresą, būtini išsamesni tyrimai, kurie padėtų atskleisti socialinio darbuotojo atliekamus profesinius vaidmenis teikiant socialines paslaugas šeimai. Magistro darbe nagrinėjamas socialinio darbuotojo vaidmuo darbo su kompleksinių poreikių turinčiomis šeimomis proceso pradžioje: aptariama, kaip apibrėžiamas socialinio darbo procesas, socialinio darbo proceso pradžia, apibūdinamas socialinio darbuotojo vaidmuo ir jo funkcijos pagalbos procese, kompleksinių poreikių turinčios šeimos samprata ir funkcijos, nagrinėjamas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant paslaugas kompleksinių poreikių turinčioms šeimoms. Tyrimu siekiama atskleisti, kaip socialinių darbuotojų pasakojimuose apie jų kasdieninę praktiką konstruojami profesiniai vaidmenys pagalbos kompleksinių poreikių turinčioms šeimoms proceso pradžioje sąlygoja pagalbos prasmingumą. Tyrimo uždaviniai: 1) aprašyti, kaip konstruojamas socialinio darbuotojo vaidmuo vertinant kliento situaciją pagalbos proceso pradžioje; 2) aprašyti, kaip konstruojamas socialinio darbuotojo vaidmuo, siekiant proceso pradžioje įgyvendinti pokytį kliento situacijoje; 3) atskleisti numanomus socialinio darbuotojo vaidmenis, darbo su kompleksinių poreikių turinčiomis šeimomis proceso pradžioje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikytas interviu duomenų analizės metodas. Tyrime vadovautasi prielaida, kad socialinio darbuotojo vaidmuo yra socialiai konstruojamas ir socialinė realybė suvokiama tyrėjai sąveikaujant su tyrimo dalyviais. Tyrimo dalyviai – 5 socialinės darbuotojos. Tyrime imtis sudaryta taikant sniego gniūžtės atrankos metodą. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad pagalbos kompleksinių poreikių turinčioms šeimoms proceso pradžioje socialinis darbuotojas, vertindamas klientą ir jį supančią aplinką, savo vaidmenį konstruoja per įsibrovėlio, stebėtojo, mobilizuotojo, blogos žinios nešėjo, konformisto, analizuotojo, formalisto ir tarpininko vaidmenis, o siekdamas padaryti įtaką pokyčiams kliento gyvenime socialinis darbuotojas atlieka blogos žinios nešėjo, įsibrovėlio, mobilizuotojo, konformisto, vertintojo, formalisto ir tarpininko vaidmenis. Tyrimas atskleidė, kad socialinės darbuotojos pagalbos proceso kompleksinių poreikių turinčioms šeimoms pradžioje konstruoja tokius numanomus „mamos“ vaidmenis: didvyris, gelbėtojas, guodėjas, rūpintojas, padėjėjas, palydovas, prašytojas, labdaros rinkėjas, auklė, medikas, prižiūrėtojas ir moralizuotojas. Siekdama padaryti socialinio darbuotojo vaidmenį aiškesnį, tyrėja pateikė rekomendacijų Lietuvos valstybei, socialinius darbuotojus rengiančioms švietimo įstaigoms, kompleksines paslaugas šeimoms teikiančioms institucijoms ir socialiniams darbuotojams.
4908 1669
Marketingo komunikacija kaip prekybos tinklų vartotojų lojalumo formavimo priemonė. „Maxima“ ir „Lidl“ atvejai
[Marketing communication as a means of forming consumer loyalty for reatailers. Cases of „Maxima“ and „Lidl“]
master thesis
Pucėtaitė, Deimantė
2019-05-22
Baigiamojo darbo tikslas – ištyrus Lietuvos prekybos tinklų „Maxima“ ir „Lidl“ vykdomą marketingo komunikaciją ir marketingo komunikacijos elementų įtaką vartotojų lojalumui, pateikti naujai į rinką įžengiančiam dalyviui marketingo komunikacijos, kaip vartotojų lojalumo formavimo priemonės, planą. Magistro baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys. Teorinėje darbo dalyje analizuojama vartotojų lojalumo sąvoka, nauda įmonėms, vartotojų lojalumą formuojantys veiksniai, iš kurių vienas yra marketingo komunikacija, ir kaip marketingo komunikacijos elementai gali būti panaudojami, kad formuotų vartotojų lojalumą. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami kokybinės turinio analizės ir anketinės apklausos tyrimų rezultatai, kurie atskleidė, kad aštuoni iš devynių marketingo komunikacijos elementų padeda formuoti vartotojų lojalumą ir juos naudoja vieni iš didžiausių Lietuvos prekybos tinklų „Maxima“ ir „Lidl“. Projektinėje darbo dalyje, pagal analitinėje dalyje gautus tyrimų rezultatus, suformuotas marketingo komunikacijos, kaip prekybos tinklų vartotojų lojalumo formavimo priemonės, modelis, kuriuo remiantis sukurtas marketingo komunikacijos, kaip vartotojų lojalumo formavimo priemonės, planas su siūloma marketingo strategija, konkrečia įgyvendinimo taktika, apskaičiuotu biudžetu ir sudarytu tvarkaraščiu.
4763 960