Paauglių motyvacijos stiprinimo modeliavimas efektyvesnei akademinei sėkmei

Temos aktualumas. Visame pasaulyje dešimtmečiais vykstantys moksleivių mokymosi motyvacijos mokykloje empiriniai tyrimai ne kartą įrodė, kad ši dažniausiai sutrinka paauglystėje. 2018 m. atliktame tyrime pabrėžtas esminis mokinius įgalinančio ugdymo, kaip kertinės įtraukiojo ugdymo strategijos, skatinančios dalyvavimą, bendravimą, refleksiją, problemų sprendimą bendradarbiaujant, atsakomybės prisiėmimą ir derinimąsi su bendruomenės vertybėmis vaidmuo. Tyrime išskirti du įtraukiojo ugdymo įgalinimo principai: tiesioginis įgalinimas, apimantis teigiamą sustiprinimą, skaidrų dalijimąsi informacija ir savarankiškumo pripažinimą bei netiesioginis įgalinimas, apimantis mokytojų palaikymą, skatinimą ir sprendimų paieškos grupėse palengvinimą. Siekiant veiksmingai įgyvendinti įtraukųjį ugdymą mokyklose būtina pereiti nuo direktyvinio mokymo prie pasitikėjimu pagrįsto į mokinį orientuoto mokymosi metodo. (Galkienė, 2018). Motyvacijos pokyčiai sutrinka dėl perėjimo į mokyklą ir mokymosi aplinkos prisitaikymo prie bręstančių individų (Eccles & Wig feld, 2020). Kitaip tariant, mokiniai tobulėja fizinio ir psichologinio brendimo, ir atsparumo požiūriu, tačiau jų mokymosi aplinka neatitinka besivystančių paauglių poreikių pagal scenos aplinkos teoriją (žr. Rosenzweigą ir kt., 2019), kuri buvo integruota į įsikūrusią tikėtinos vertės teoriją (SEVT; Eccles & Wigfeld, 2020). Nors daugybė motyvacijos tipo tyrimų nuosekliai, rodo, kad motyvacijos procesų raidoje yra ugdomieji veiksniai, buvo ignoruojamas išskirtinis mokinio patirties mokykloje bruožas - mokymosi aplinka. (Kulakow & Raufelder, 2020). Svarbu spręsti šios svarbios srities klausimus edukacinių tyrimų pagalba, kartu analizuojant, ar motyvacijos stiprinimo veiksnius galima nustatyti pagal akademinio efektyvumo sklaidą mokykloje. Formuojamas tyrimo probleminis klausimas: Kokie motyvai paaugliui yra svarbiausi, kuriuos naudoja socialiniai pedagogai, siekiant juos įgalinti akademinėje pažangoje? Darbo tikslas - remiantis naujausia moksline literatūra, tyrimų statistikos analize ir atliktu empiriniu kiekybiniu tyrimu įvertinti paauglių motyvacijos stiprinimo sąsajas su akademine pažanga. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinę literatūrą pagrindžiančią paauglio motyvacijos dinamiką; 2. Išanalizuoti pedagoginės pagalbos paaugliui sėkmės atvejus; 3. Apibūdinti efektyviausius motyvacinius veiksnius moksleiviams, siekiant akademinės pažangos; 4. Remiantis tyrimo rezultatais parengti išvadas ir rekomendacijas. Tyrimo metodika: 1. Mokslinės literatūros paieška ir turinio analizė. 2. Kiekybinė apklausa. Tyrimo rezultatai. Tyrimui buvo naudotas kiekybinis metodas, tam specialiai taikant anketinės apklausos metodą, kurį respondentai atliko savarankiškai. Respondentų skaičius (vnt.) - 155. Klausimyno analizės rezultatai parodė, jog didžiausia nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija vidutinio stiprumo buvo tarp akademinių pasiekimų ir išreikšto didelio pasitikėjimo, tikrumo savo gebėjimu baigti mokslus, o tokie veiksniai kaip ateities planai, didžiavimosi savo mokykla jausmas, ir bendraamžių bei mokytojų pagarba turi silpną įtaką akademiniams pasiekimams. Tyrimo išvados. 1. Išanalizavus literatūros duomenis nustatyta, kad motyvacijos modeliavimas apima dvi skirtingas grupes. Aplinkos veiksniais yra skatinama išorinė motyvacija, o akademinių tikslų išsikėlimu, bei jų siekimu - vidinė motyvacija. Išoriniai veiksniai apima paskatas, padrąsinimus, pagalbas, intervencijas ir mokymo strategijas, skirtas įtraukti mokinius. Vidiniai veiksniai, tuo tarpu apima moksleivių asmeninės patirties analizę, ryžtą, valią ir savęs tobulinimo siekį. 2. Išanalizavus straipsnių duomenis galima teigti, kad motyvacija yra glaudžiai susijusi su akademiniais pasiekimais ir asmeniniu tobulėjimu, o tai reikštų, kad ugdymo įstaigose reikalingi tiek vidiniai, tiek išoriniai motyvacijos šaltiniai. Motyvacijos skatinimas apima individualių moksleivių poreikių patenkinimą, taip pat bendradarbiavimą ir palankios mokymosi aplinkos kūrimą. Motyvacijai teikiant pirmenybę ugdyme, moksleiviai įgalinami tapti aktyviais mokymosi proceso dalyviais, šitaip ugdant jų atsparumą ir ryžtą, reikalingą siekiant profesinės sėkmės. 3. Išanalizavus anketų duomenis galima teigti, kad nors išoriniai mokyklos aplinkos ir mokinių požiūrio veiksniai koreliuojasi su akademiniais rezultatais, šių sąsajų stiprumas skiriasi. Tyrimo analizės rezultatai parodė, jog didžiausia nustatyta koreliacija vidutinio stiprumo buvo tarp akademinių pasiekimų ir išreikšto didelio pasitikėjimo, tikrumo savo gebėjimu baigti mokslus, o tokie veiksniai kaip ateities planai, didžiavimosi savo mokykla jausmas, ir bendraamžių bei mokytojų pagarba turi silpną įtaką akademiniams pasiekimams. Minėti rezultatai atskleidė daugialypį akademinės motyvacijos bei įvertinimų pobūdį, kuriam įtakos turi individualių, socialinių ir aplinkos veiksnių deriniai.

Relevance of the topic. All over the world, decades of empirical studies on the motivation of students to learn at school have repeatedly proven that it is most often disrupted during adolescence. in 2018 the study highlighted the essential role of student-empowering education as a key inclusive education strategy that promotes participation, communication, reflection, collaborative problem solving, responsible assumption and alignment with community values. The study identified two principles of empowerment in inclusive education: direct empowerment, which includes positive reinforcement, transparent sharing of information, and recognition of autonomy, and indirect empowerment, which includes teacher support, encouragement, and facilitation of decision-making groups. In order to effectively implement inclusive education, it is necessary to move from directive teaching to a trust-based, student-centered learning approach. (Galkienė, 2018). Changes in motivation are disrupted by the transition to school and adaptation of the learning environment to maturing individuals (Eccles & Wig feld, 2020). In other words, students develop in terms of physical and psychological maturation and resilience, but their learning environment does not meet the needs of developing adolescents according to stage environment theory (see Rosenzweig et al., 2019), which has been incorporated into equity expectancy theory (SEVT; Eccles & Wigfeld, 2020). Although many studies of the type of motivation consistently show that there are educational factors in the development of motivational processes, the unique feature of the student's experience at school - the learning environment - has been ignored. (Kulakow & Raufelder, 2020). It is important to solve the issues of this important area with the help of educational research, while analyzing whether the factors of motivation enhancement can be determined according to the distribution of academic efficiency in the school. The problematic question of the research is formed: What are the most important motives for the adolescent, which are used by social pedagogues in order to empower them in academic progress? The aim of the work is to evaluate the links between the strengthening of motivation of teenagers and academic progress, based on the latest scientific literature, statistical analysis of research and conducted empirical quantitative research. Research objectives: 1. To analyze the dynamics of adolescent motivation based on the theoretical literature; 2. To analyze the success of pedagogical assistance to a teenager; 3. To describe the most effective motivational factors for students in order to achieve academic progress; 4. Prepare conclusions and recommendations based on the research results. Research methodology: 1. Scientific literature search and content analysis. 2. Quantitative survey. Research results. The quantitative method was used for the research, specifically applying the questionnaire survey method, during which the respondent chose himself. The number of respondents (units) - 155. The results of the questionnaire analysis show that the highest statistically significant correlation was found in medium-strength science, the gap in academic achievements and expressed high confidence, certainty in one's ability to graduate, and factors such as future plans, pride in one's feelings school, and respect from peers and teachers have weak effects on academic achievement. Research findings. 1. After analyzing the literature data, it was found that motivation modeling includes two groups of people. Environmental factors encourage external motivation, while setting academic goals and achieving them - internal motivation. Extrinsic factors include incentives, incentives, support, interventions, and instructional strategies to engage students. Internal ones, on the other hand, include the analysis of students' personal experience, determination, will and the pursuit of self-improvement. 2. After analyzing the data of the articles, it can be stated that motivation is closely related to academic achievements and personal development, which would mean that educational institutions need both internal and external sources of motivation. Encouraging motivation includes meeting the individual needs of students, as well as creating a collaborative and supportive learning environment. By prioritizing motivation in education, students are empowered to be active participants in the learning process, thereby developing their resilience and determination needed to achieve professional success. 3. After analyzing the data from the questionnaires, it can be said that although the factors of the external school environment and students' attitudes are correlated with academic results, the strength of these connections varies. The results of the research analysis show that the highest identified correlation of medium strength was between academic achievement and high confidence, certainty in one's ability to graduate, while factors such as future plans, a sense of pride in one's school, and respect from peers and teachers have a weak influence on academic achievement. The aforementioned results revealed the multifaceted nature of academic motivation and evaluations, which are influenced by a combination of individual, social and environmental factors.