Norkutė, Odeta

Tyrimo objektas: Ikimokyklinio amžiaus vaikų dienos ritmo palaikymas. Tyrimo tikslas: Palaikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams dienos ritmą naudojant dienos ritmo korteles. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti vaikų dienos ritmo svarbą ir jo keliamus sunkumus, kurie yra aktualūs ikimokyklinio amžiaus vaikams. 2. Teoriškai pagrįsti dienos rimo kortelių integracijos metodo naudą ikimokyklinio amžiaus vaikams. 3. Taikyti dienos ritmo kortelių integracijos priemones vaikų ugdymo procese. 4. Padaryti įvertinimą kaip šios priemonės veikia vaikus veiklų metu. Šiame darbe nagrinėju ikimokyklinio amžiaus vaikų dienos ritmo palaikymo svarbą. Tyrimo metu siekiau teoriškai pagrįsti dienos ritmo kortelių integracijos metodo nauda vaikams. Ir įvertinti kaip dienos ritmo kortelės gali būti pritaikytos ugdyme ir kaip gali palengvinti vaikų perėjimus tarp veiklų naudojant ritmo korteles. Tyrime išsiaiškinsiu kaip kortelių integracija gali palengvinti perėjimus tarp veiklų ir kaip palengvina vaikams prisitaikymą prie aplinkos. Šiame darbe skiriu dėmesį į vaikų poreikius ir siekiu sukurti efektyvų būda palaikyti dienos ritmą šiame ikimokykliniame amžiuje.

Teorinėje šio darbo dalyje aptariama praktinių ir laboratorinių darbų svarba biologijos pamokose, pristatoma virtualių laboratorijų taikymo eksperimentuojant metodika, jos privalumai ir trūkumai. Tyrimo metu buvo paruošti ir atliekami trys laboratoriniai darbai, kurie ruošti naudojant virtualią laboratoriją „Praxilabs“. Virtualios laboratorijos taikymo biologijos pamokose analizė atlikta remiantis tyrėjo užrašais, analizuojant parengtas laboratorinių darbų ataskaitas bei mokinių atlikta anketine apklausa. Tyrimo metu atskleista, kad eksperimentus, atliekamus virtualiose laboratorijose, mokiniai vertina teigiamai, jiems yra įdomu tokias užduotis atlikti. Taip pat, virtuali laboratorija biologijos pamokų metu veiksmingai prisideda prie eksperimento eigos etapų planavimo ir jo atlikimo įgūdžių lavinimo. Šio darbo pabaigoje pateiktos rekomendacijos dėl virtualių laboratorijų metodo taikymo biologijos pamokose mokymo metu.

Darbo problema – popamokinėse veiklose mokiniai nepakankamai skatinami įgyti žinių per patirtinį tyrinėjimą veiklose. Mokiniai dažnai įgauna teorines žinias – per dėstomą medžiagą, knygas ar ugdomuosius filmus, tačiau retai atlieka mokomąsias užduotis realiuoju laiku. Tyrimo objektas – Mokinių teorinių žinių įsisavinimo skatinimas per patirtinio tyrinėjimo veiklas. Darbo tikslas – atskleisti ar skautiško metodo popamokinės veiklos skatina 5–8 kl. mokinius įgyti daugiau žinių. Darbo teorinėje dalyje remtasi įvairių autorių mokslinėje literatūroje pateikta nuomone apie skautišką metodą, jo taikymo modelius vaikų ugdymo procese, bei naudą. Taip pat remtasi įvairiais šaltiniais nagrinėjant skautiškąjį metodą ir jo taikymą ugdyme. Tyrimui atlikti, taikyti metodai: literatūros analizė, kokybinis tyrimas, tyrimo duomenų analizė. Tyrimui gauti duomenys atliekant apklausą, naudojant klausimyną. Informacijos analizė buvo vykdoma renkant atsakymus į klausimus raštu ir atliekant refleksiją. Tyrimo metu buvo tikrinamas skautiško metodo poveikis popamokinėje veikloje, įvertinant mokinių, teorinių žinių įsisavinimą. Kiekvieno užsiėmimo metu buvo atliekama refleksija, įsivertinimas ir veiklos įvertinimas. Tyrimo rezultatai – pritaikius skautišką metodą popamokinėje veikloje, atskleista, kad šis metodas daro teigiamą poveikį įsisavinant teorines žinias.

Šis tyrimas yra skirtas ištirti mokinių pilietiškumo gebėjimus naudojant audiovizualinę medžiagą, tai yra istorinius dokumentinius filmus. Dokumentiniai filmai kaip pilietiškumo ugdymo priemonė pasirinkta dėl to, kad ji padeda ugdyti asmenybės socialines, kultūrines ir moralines savybes, be to, sudaro galimybę susipažinti su kitų nuomone ir tai praplečia vaizdinių apie save, kitus ir pasaulį spektrą. Ugdo intelektualinius, loginio mąstymo įgūdžius, treniruoja dėmesį, atmintį, pastabumą, ugdo minties formulavimo, klausymo įgūdžius. Todėl šiame tyrime yra nagrinėjama kaip dokumentinių filmų peržiūros padeda ugdyti mokinių pilietiškumo gebėjimus. Tyrimo rezultatas gaunamas per mokinių refleksijas į kurias jie atsako peržiūrėjus dokumentinius filmus. Taip pat diskutuojant su mokiniais apie priespaudoje esančių žmonių motyvaciją ir laisvės svarbą. Todėl šio darbo problema: nepakankamai išnaudojamos priemonės mokinių pilietiškumui ugdyti. Darbo objektas: pilietiškumo ugdymas taikant filmų peržiūrą. Darbo tikslas: nustatyti kaip dokumentinių filmų peržiūra gali padėti ugdyti pilietiškumo gebėjimus. Tyrimo metu nustatyta mokinių pilietiškumo gebėjimai. Buvo įvertinta kaip mokiniai vertina laisvės svarba ir kaip elgtųsi prarastos laisvės situacijose. Tyrimo metu prieita prie išvadų, kad mokiniai yra empatiški asmenims siekiantiems laisvės. Laisvę mokiniai vertina kaip trapų reiškinį, kuri labiau suprantame tik jo netekę. Ištyrimo gautos medžiagos matosi, kad mokiniai yra gana patriotiškai nusiteikę ir laisvės svarbą suprantantis piliečiai.

Mokymosi sužaidybinimas – kompiuterinių žaidimo dizaino elementų panaudojimas ugdymo procese, yra neseniai atsiradusi mokymo strategija turinti potencialą įtraukti mokinius į ugdymo procesą. Ji remiasi prielaida, kad strategijoje taikomi mokinių kompiuteriniuose žaidimuose sutinkami žaidimo dizaino elementai turi teigiamos įtakos mokinių motyvacijai mokytis pamokų metu. Atsižvelgiant į analizuotą literatūrą matematikos mokymosi sužaidybinimo tema buvo nuspręsta sukurti mokymosi sužaidybinimo strategiją joje panaudojant naratyvo žaidimo dizaino elementą ir ją išbandyti su dešimtos klasės mokiniais. Baigiamojo darbo veiklos tyrime tirta mokymosi sužaidybinimo strategijos kūrimo ir taikymo patirtis – mokinių nuostatos į mokymosi sužaidybinimą, jų įsitraukimo į matematikos mokymosi pokytis bei bendradarbiavimo išraiškos. Buvo identifikuota, kad daugumai mokinių mokymosi sužaidybinimo strategija patiko, suteikė papildomos motyvacijos mokytis bei daugiau nei pusė mokinių sužaidybinto mokymosi metu buvo paskatinti bendradarbiauti. Strategijos kūrimo patirtis buvo įvertinta – jai kurti ir įgyvendinti reikalingi laiko kaštai yra per dideli, reikalinga proceso automatizacija.

Darbo tikslas – ištirti AutoCAD programos naudojimo poveikį moksleivių erdvinio mąstymo lavinimui bei gebėjimui rengti brėžinius 11-12-os klasių braižybos pamokose. Darbo problema – AutoCAD ar kitų vektorinių programų pradmenų trūkumas mokykloje dėstomos braižybos turinyje. Tyrimo metu buvo tikrinamas mokinių gebėjimas atlikti braižybos pamokų užduotis, susijusias su erdviniu mąstymu, naudojantis įprastine mokomąja medžiaga ir įvedus inovaciją – AutoCAD programą, kaip pagalbinę priemonę erdviniams mąstymui lavinti. Pamokų, kuriose buvo naudojamasi įprastine mokomąja medžiaga metu, buvo pildomi stebėjimo dienoraščiai, kuriuose buvo fiksuojami sunkumai, kylantys atliekant užduotis susijusias su erdviniu mąstymu: laiko sąnaudos užduočiai atlikti, užduoties sąlygos aiškumas, atlikimo tikslumas. Visose pamokose, kurių metu buvo naudojama AutoCAD programa, buvo pildomi tyrėjo užrašai, fiksuojami laiko, reikalingo užduotims atlikti pokyčiai bei užduočių atlikimo kokybė.

Vilniaus žydų mokyklos vienos iš 10 klasių mokytojų stebima problema yra mokinių bendradarbiavimo problema, mokytojų nuomone iššaukiama pirmiausia ilaglaikio klasės susikaldymo į mikro-grupuotes. Trumpalaikės pastoliavimo (pagalbinių mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų santykius kreipiančių priemonių) priemonės išskaidyti esamas mikrogrupuotes ir grupinio darbo užduotis duoti performuotomis, grupes permaišančiomis komandų sudėtimis buvo siekiama padidinti mokinių bendradarbiavimą ir, tyrimo duomenimis, pasiekta teigiamų rezultatų. Tai rodo, kad net ir minimalios pastoliavimo priemonės gali prisidėti prie bendradarbiavimo kaip mokinių socialines ir mokymosi kompetencijas didinančios tvarios patirties.

Tyrimo problema. Lyginat inovacinės veiklos taikymą Lietuvos ir užsienio darželiuose galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje jis nėra paplitęs. O kasdieninių įgūdžių ugdymas lauko aplinkoje darželyje nėra siejamas su inovatcijine veikla. Daroma prielaida ar inovacinės veiklos taikymą ir kasdieninių įgūdžių ugdymą lauko aplinkoje darželyje būtų galima labiau susieti. Tyrimo objektas. Inovacinės veiklos taikymas ir kasdieninių įgūdžių ugdymas lauko aplinkoje darželyje. Tyrimo metu įdiegtos inovacijos rezultatai- inovacijos įgyvendinimas buvo padalintas į penkis stebėjimus. Kiekvieno stebėjimo metu buvo stebima veiklų nauda vaikui ar veiklos patiko , ko naujo jie išmoko ir kokie vaikų gebėjimai ugdėsi. Kasdieniniai įgūdžiai ugdėsi ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir namuose. Kur kyla problema vaikams, jų pokytis, stipriausios pusės,kas sekėsi kaip mokytojai kur kyla dažniausia problema. Reikšminiai žodžiai. Inovacinė veikla, kasdieniniai įgūdžiai, ugdymas, lauko aplinka, darželis.

Šio darbo tikslas yra nustatyti kaip IT pamokose taikomos įsivertinimo formos padeda kelti mokinių pasitenkinimo jausmą pažymiais. Tyrimo objektas - gimnazinių klasių mokinių atsiskaitomųjų darbų IT pamokose (įsi)vertinimas. Tyrimui buvo pasitelkta inovacija, kai mokiniai savo įvairius rašto darbus vėliau (kitos pamokos metu arba savarankiškai namie) įsivertina patys atsakydami į specialiai tam paruoštus testo formos klausimus, kurie suformuluoti pagal vertinimo kriterijus. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mokinių dalyvavimas vertinimo procese turi įtakos pasitenkinimo jausmui pažymiais, nes labiau suprantami vertinimo kriterijai ir įtvirtinamos žinios. Pritaikius inovaciją pamokose, klausimų apie gautus įvertinimus ir skundų ženkliai sumažėjo, o kai kuriose klasėse visai neliko.

Vienuoliktos klasės mokiniai stokoja organinių junginių struktūrinio vaizdavimo įgūdžių organinės chemijos pamokose. Junginių struktūros vaizdavimas toliau įtakoja teisingą cheminių kitimų reakcijų lygčių rašymą bei praktinių užduočių atlikimą ar uždavinių sprendimą. Pedagoginio tyrimo metu ieškomas atsakymas į probleminį klausimą - kaip padėti vizualiai įsivaizduoti organinių junginių struktūrą, kad mokiniai tinkamai pavaizduotų junginių struktūrines formules? Veiklos tyrimo objektas - organinių junginių struktūrinių formulių vaizdavimo lavinimas, naudojant papildomas vaizdines priemones. Darbo tikslas - lavinti organinių junginių struktūrinių formulių vaizdavimo įgūdžius chemijos pamokose, naudojant 3D molekulių vaizdus ir kuriant šių molekulių modelius iš atskirų atomų. Norint padėti mokiniams vizualiai įsivaizduoti organinių junginių struktūrą, kad būtų tinkamai pavaizduotos junginių struktūrines formules, pasinaudota kompiuterinė programa „Mozaik“, kur pateikti daugelio 3D molekulių vaizdai, pagal kuriuos patys mokiniai dėlioja šių junginių molekulių modelius iš atskirų atomų. Toliau sukurti modeliai naudojami nagrinėjant junginių chemines savybes ir rašant cheminių reakcijų lygtis, kad vizualiai pamatyti ir suprasti vykstamus cheminius kitimus, gaunamus tolimesnius junginius. Visi tyrimo metu naudotų duomenų surinkimo metodų rezultatai parodė teigiamą organinių junginių modelių kūrimo naudą. Tyrimo metu pastebėta, kad kiekvieną pamoką vienuoliktokams vaizduoti organinių junginių struktūrines formules sekėsi vis geriau – vis daugiau mokinių užduotis atlikdavo savarankiškai. Pastebėta, kad jeigu mokiniui pavyksta tinkamai pavaizduoti junginius struktūriškai, tai jam lengviau yra suprasti ir jų savybes, parašyti chemines reakcijų lygtis ar sprendžiant uždavinius rasti tų junginių tikslias formules.