Kultūros kongreso 100 metų jubiliejaus akivaizdoje prisimenamas kitas svarbus Lietuvos kultūrai jubiliejus – Lietuvos architektų sąjunga 100 metų jubiliejų šventė 2024 m. spalio mėnesį. (Tiesa, įkurta ji vadinosi Lietuvos inžinierių ir architektų sąjunga). Kodėl šie 100 metų jubiliejai svarbūs Lietuvos valstybei ? Kodėl stiprėjant Lietuvos valstybei atsirado poreikis ir galimybės nagrinėti dinamišką santykį tarp valstybės ir visuomenės, teikiant vis didesnę reikšmę „kultūros visuomenės“ auginimo pagrindams?

Straipsnyje nagrinėjamas kognityvinės ir komunikacinės kalbos mokymo metodikų derinimas mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti šių paradigmų sinergijos principus bei atskleisti jų taikymo galimybes siekiant spartesnio ir efektyvesnio kalbos įsisavinimo. Remiantis kognityvinės lingvistikos, neuromokslų ir šiuolaikinės edukologijos įžvalgomis, kalba traktuojama kaip dinamiškas semantinių, konceptualių ir patyrimo ryšių tinklas. Empirinė tyrimo dalis atlikta su 44 suaugusiais ukrainiečiais, karo pabėgėliais, kurie mokėsi lietuvių kalbos A1–B2 lygiais. Tyrimas parodė, kad kognityvinė prieiga, derinama su komunikacine, reikšmingai mažina kalbėjimo baimę, skatina prasmių konstravimą ir stiprina kalbinį įsitraukimą. 60 proc. pradedančiųjų (A1) pradėjo kalbėti, 70 proc. studentų – vidutinio lygio (A2–B1) patobulino kalbos vartojimą, 20 – pasiekė aukštesnį lygį (A1→A2; A2→B1). Studentų refleksija atskleidė teigiamą požiūrį į šį metodinį modelį. Tyrimas patvirtino, kad kognityvinės ir komunikacinės metodikų sinergija yra veiksmingas būdas skatinti semantinį mąstymą, komunikacinį aktyvumą ir tvarų kalbos įsisavinimą.

Straipsnyje apsibrėžiama komunikacinės kultūros sąvokinė erdvė, išryškinant jos pagrindinius dėmenis: normas, vertybes, procesą, kontekstą. Jame nagrinėjama Z kartos komunikacijos savitumai, aptariant Z kartos bruožus ir remiantis empiriniu tyrimu. Tyrimo tikslas yra atskleisti Z kartos komunikacinius savitumus, remiantis socialinio konstruktyvizmo požiūriu pagal A. Kuklą (2000, p. 6) – žmonės susidaro savo asmeninį supratimą ir „jis nėra jų įgytų žinių veidrodis“. Z kartos komunikacinių savitumų paieškoje taikomi du metodai: mokslinės literatūros analizė, ekspertinė pusiau struktūruota apklausa. Tyrimas parodė, kad Z kartos studentų komunikacija, informantų požiūriu, skiriasi nuo Y kartos didesniu skaitmeniniu raštingumu, pagrįstu virtualiu komunikavimu; orientacija į vizualią, greitą, mažai turinio turinčią informaciją; polinkiu į paviršutiniškumą, neargumentuotumą, nesudėtingumą, dažną nesusietumą su kontekstu. Tačiau jiems svarbus ir vertybinis aspektas, normos.

Publikacijoje nagrinėjamos jaunimo darbinės veikos ir integracinės į darbo rinką nuostatos, vertinami darbinės veiklos aspektai dabartiniame darbe, nagrinėjami Lietuvos jaunimo užimtumą lemiantys veiksniai. Straipsnyje remiamasi reprezentatyvios jaunimo apklausos rezultatais. Reprezentatyvaus tyrimo metu buvo apklausta 1 209 skirtingose Lietuvos regionuose gyvenantys 18–34 metų amžiaus jauni žmonės1. Respondentų atranka buvo atlikta pagal jaunimo amžių, lytį bei šalies regionus. Remiantis analizei sukauptais tyrimo duomenimis, šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos jaunimo užimtumą lemiantys veiksniai. Pastarieji leidžia atskleisti šalies jaunimo integracijos galimybių skirtumus. Publikacijoje nagrinėjamos jaunimo darbinės veikos ir integracinės į darbo rinką nuostatos, detaliau taip pat vertinami darbinės veiklos aspektai dabartiniame darbe. Pritaikius vidurkių metodą, šiame tyrime taip pat buvo vertinami jaunimo požiūrio į darbą skirtumai. Detaliau analizuojamos šalies jaunimo struktūros pagal amžių ir pajamas poveikis, lyginama, kokia šių veiksnių įtaka pagal visų respondentų integracines nuostatas.

Nesistemingo pobūdžio apžvalginėje studijoje pateikiama 145 dokumentų, susijusių su skaitmeniniu raštingumu, dirbtinio intelekto raštingumu, dezinformacija ir krizių valdymu mokyklose, taip pat su jų sąsajomis su pažeidžiamomis paauglių grupėmis, analizė. Kai kuriuose dokumentuose nagrinėjami keli klausimai vienu metu, pavyzdžiui, skaitmeninis raštingumas ir dezinformacija. Apžvelgti dokumentai – tai politikos ataskaitos (nuo 2011 iki 2024 m.) ir gausūs moksliniai straipsniai – atskleidė didelę spragą, susijusią su pažeidžiamų paauglių poreikių atliepimu. Neatsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeniniam raštingumui, nes jis apima svarbius dezinformacijos ir krizių valdymo aspektus. Apžvalga parodė, kad Vokietija siekia ugdyti skaitmeniškai kompetentingą ir atsparią visuomenę, vykdydama iniciatyvas, skatinančias skaitmeninį raštingumą, krizių valdymo gebėjimus ir kovą su dezinformacija mokyklose. Nepaisant pažangos, vis dar išlieka iššūkių, tokių kaip skaitmeninė atskirtis (ypač rytiniuose regionuose), infrastruktūros, švietimo ir politikos įgyvendinimo spragos. Šiems iššūkiams įveikti reikia tikslingų investicijų, geresnio federalinių ir regioninių institucijų koordinavimo bei stipresnio viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti įtrauktį ir visiškai įgyvendinti Vokietijos skaitmeninę transformaciją.

Straipsnyje atskleidžiamos pedagogų patirtys dirbant su negalią turinčiais paaugliais heterogeninėse teatro grupėse, rodančios, kad įvairovės priėmimas, autentiškas, gebėjimus bei poreikius atitinkantis veikimas bei kūrybinių metodų taikymas formuoja pozityvią tapatybę, asmeninę brandą, lemia stereotipų griūtį ne tik turintiems negalią, bet ir jos neturintiems paaugliams bei patiems pedagogams. Šios patirtys atveria kelią asmens vertingumu grįstiems socialiniams santykiams. Paauglystė – gyvenimo tarpsnis, susijęs su asmeninės tapatybės bei saviraiškos paieškomis. Į negalią turinčius paauglius vis dar žvelgiama kaip į sveikatos problemų turinčius, nesitikint ypatingų talentų ar gabumų. Tai užkerta kelią įvairiapusiam jų augimui, savivertei ir stumia į atsiribojimą nuo bendraamžių bei uždarumą. Neturintys negalios paaugliai, esantys homogeninėse bendruomenėse, nors į negalią žvelgia tolerantiškai, tačiau neturi asmeninių patirčių, todėl heterogeninėje teatro aplinkoje dirbančių pedagogų patirtys atveria platesnį probleminį lauką. Kaip heterogeninėse teatro grupėse formuojasi kiekvieno dalyvio asmenybė? Kokiu būdu kūrybinės jungtys perauga į socialines jungtis tarp turinčių negalią ir jos neturinčių dalyvių? Straipsnio tikslas – atskleisti heterogeninių teatro grupių pedagogų patirtis dirbant su negalią turinčiais paaugliais. Tyrimo metodologija: duomenų analizei pasirinktas indukcinės tematinės analizės metodas. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruotu interviu metodu, sudarant tikslinę imtį, laikantis etikos principų. Atlikta mokslinių šaltinių analizė. Išvados. Įvairovės priėmimas bei autentiškas veikimas heterogeninėje aplinkoje taikant kūrybinius metodus yra esminiai veiksniai, formuojantys asmeninę brandą, pozityvią tapatybę, stereotipų griūtį bei turinčių negalią ir jos neturinčių paauglių bei pačių pedagogų naują mąstymą. Šios patirtys atveria kelią asmens vertingumu grįstiems socialiniams santykiams.

Straipsnyje nagrinėjama suaugusiųjų disleksija – tema, kuri iki šiol sulaukė palyginti mažai tyrimų dėmesio, ypač Latvijoje. Nors vaikų disleksija plačiai tyrinėta, dar trūksta sistemingo suaugusiųjų patiriamų sunkumų ir jos pasireiškimo supratimo. Remiantis naujausiais (2023 m.) moksliniais tyrimais ir Erasmus+ projekto „Enhancing Digital Tools for an Inclusive Dyslexia Adult Education“ rezultatais, straipsnyje apžvelgiami kognityviniai, neurologiniai ir socioemociniai sunkumai, su kuriais susiduria disleksiją turintys suaugusieji. Taip pat pristatomi edukaciniai bei technologiniai sprendimai, pritaikyti suaugusiųjų mokymuisi. Pabrėžiama būtinybė suaugusiųjų švietėjams suteikti teorinių žinių, diagnostinės įžvalgos ir pedagoginių priemonių, kurios leistų kurti įtraukią ir veiksmingą ugdymo aplinką.

Straipsnyje analizuojamas pedagogo vaidmuo ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų. Aptariami teoriniai elgesio ir emocijų sunkumų metmenys, jų kilmės priežastys bei tai lemiančios aplinkybės. Dėmesys skiriamas pedagogo vaidmeniui formuojant pozityvų vaikų elgesį ugdymo procese, išryškinant kompetencijų svarbą ir bendradarbiavimą su tėvais bei specialistais. Empiriniame tyrime taikoma mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoto interviu ir stebėjimo metodai. Tyrimo rezultatai parodo pedagogų taikomų metodų veiksmingumą ugdant vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų bei pateikia svarbias praktikai išvadas.

Different attitudes towards pedagogics as a science of education have been observed. In some cases pedagogics has become underestimated among schoolteachers and higher school teachers. S. Salkauskis’s (the Lithuanian philosopher and pedagogue, 1886-1941 ) treatment of pedagogics is of considerable interest

Straipsnyje pateikiama išsami socialinių ir ekonominių veiksnių, darančių įtaką gebėjimui atpažinti dezinformaciją ir tikimybe ja dalytis, analizė keturiose Europos šalyse: Vokietijoje, Airijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Mūsų rezultatai atskleidžia reikšmingus medijų raštingumo ir dalijimosi informacija elgsenos skirtumus, kuriuos lemia demografiniai, ideologiniai ir socialiniai veiksniai. Išvados pabrėžia politinės informacijos sudėtingumą ir galimus šališkumus. Gauti rezultatai taip pat turi reikšmingų implikacijų siekiant suprasti informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose dinamiką. Polinkis labiau dalytis melagingomis ar sensacingomis nei tikromis naujienomis pabrėžia iššūkius kovojant su klaidinama informacija. Misinformacija ir dezinformacija daro poveikį visoms formaliojo ugdymo dalykinėms sritims. Todėl tai turėtų būti suprantama kaip horizontali ir pasikartojanti užduotis visose mokymo srityse, kad informacijos vertinimas taptų visų piliečių skaitmeninio elgesio dalimi.