Biosistemų inžinerija

Straipsnyje pateikti dylančių grandininės pavaros elementų įtakos sukimo momento netolygumui rezultatai. Bandymų metu buvo imituojamas grandinės darbas. Pasirinktos trys stabdymo momento ribos: 0, 3, 5 ir 9 Nm. Duomenų nuskaitymo sparta buvo 0,01 s. Vieno pakartojimo trukmė (duomenų nuskaitymas) buvo 3 min nusistovėjusiame režime. Variklio sūkiai reguliuojami naudojant dažnio keitiklį. Dažnio keitiklio taravimas sūkiams buvo atliktas naudojant mechaninį tachometrą. Atliktų tyrimų analizė parodė, kad sudilusi grandinė turi įtakos sukimo momentui. Didėjant pavaros sūkiams reikalingas sukimo momentas didėjo. Sūkiams pakilus iki 1000 min-1 grafiko charakteris pakinta. Tam įtakos gali turėti pakitęs grandinės švytavimas. Galima stebėti, kad pavaros su nauja ir sudilusia grandine momento svyravimo pobūdis skirtingas. Naujos grandinės švytavimų amplitude siekia nuo 0,07 iki 0,14 Nm, sudilusios – nuo 0,05 iki 0,14 Nm. Reikia pažymėti, kad čia pateikti duomenys kai pavara nėra apkrauta stabdymo momentu ir grandinės švytavimai neslopinami specialiu slopintuvu.

Derliaus nuėmimo sezonas trumpas ir pasižymi orų kaita. Tad svarbu, kad visi javų kombaino mechanizmai dirbtų patikimai. Riedėjimo guolis yra vienas iš svarbiausių komponentų įvairiuose mechanizmuose. Netikėti guolių gedimai gali sukelti sustabdyti javų kombaino darbą. Naudojant vibroakustinę analizę galima būtų tiksliau spręsti kombainų kūlimo būgno dinamikos klausimus. Tuo tikslu buvo tiriamas javų kombaino kūlimo būgno guolis naudojant vibro analizės metodą. Tyrimams pasirinktas Massey Ferguson 38 firmos klavišinio kombaino kūliamojo būgno guolis D41715000 (SRN EX210.G2. Matavimai atlikti Bruel&Kjaer firmos vibracijų matavimo ir PULSE programine įranga. Vibracijų matavimai buvo atliekami prieš rugiapjūtę ir po rugiapjūtės darbų. Atliktas guolio teoriniai defektinių vibracijos dažnių skaičiavimas. Teoriniai rezultatai palyginti su eksperimentiniais. Iš gautų rezultatų galima teigti, kad nustatyti guolių techninę būklę ir nustatyti jo darbingumą, neišardant viso mazgo naudojant vibro analizės metodą yra įmanoma.

Vienas iš kelių prisidėti prie tvarios žemdirbystės principų įgyvendinimo yra tręšimas organinėmis trąšomis. Optimaliam trąšų paskleidimui dirvos paviršiuje reikia ne tik technikos gamintojų rekomendacijų, bet ir mokslinių tyrimų. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti paukščių mėšlo cilindrinės formos granulių paskleidimą, naudojant išcentrinę dvidiskę mineralinių trąšų barstomąją Kuhn MDS 932 M. Trąšų barstomosios parametrai buvo nustatyti mobiliąja programėle ,,Kuhn Spread Set“. Tyrimo metu naudojamas trąšų nukreiptuvas virš vieno skleidimo disko, kuris nukreipia trąšas arčiau disko centro. Atlikti trys bandymai pasirenkant 30° ir 60° kampą ir palyginti kai nukreiptuvo nenaudojame. Tyrimo rezultatai parodė, mažėjant nukreiptuvo kampui (nuo 60° iki 30°) trąšos paskleidžiamos netolygiau, didesnis trąšų kiekis paskleidžiamas barstomosios darbinio pločio šonuose.

Transporto keliamas triukšmas yra vienas iš dažniausių visuomenės nepasitenkinimą keliančių aplinkos veiksnių. Nuolat augant krovininio transporto bei žemės ūkio technikos skaičiui, tenka spręsti klausimus, susijusius su aplinkos triukšmo lygio mažinimu. Europos komisijos duomenimis, kasdien beveik 70 mln. europiečių miestuose girdi leistiną 55 decibelus viršijantį eismo keliamą triukšmą. Dėl šių priežasčių vyriausybė griežtai reglamentuoja ir kontroliuoja triukšmo lygį visuomenėje, siekiant gerinti visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Sunkiasvoriai automobiliai bei žemės ūkio technika sukelia žymiai didesnį triukšmą nei lengvieji automobiliai. Tyrimo tikslas – nustatyti sunkiasvorių automobilių sukeliamą aplinkos triukšmo lygį pervežant krovinius derliaus nuėmimo metu. Aplinkos triukšmui vertinti taikytos standartizuotos metodikos. Gauti rezultatai parodė, kad didžiausios triukšmo vertės (80-90 dBA) dominavo žemuose dažniuose (25–200 Hz). Vilkikų su pakrautomis grūdais puspriekabėmis sukuriamo triukšmo lygiai buvo 1–1,5 dBA didesni nei nepakrautų. Vilkikui su puspriekabe važiuojant 50 km/h greičiu triukšmo lygis vidutiniškai sumažėjo 1,2 dBA lyginant kai vilkikas važiavo 30 km/h greičiu. Mažinant aplinkos triukšmo lygį labai svarbu tinkamai parinkti sunkiasvorių automobilių judėjimo režimą.

Šiame straipsnyje pateikti 2021 metais atlikti mineralinių trąšų barstymo tyrimai. Tyrimo metu buvo analizuojama trąšų sklaida kintant mentelių kampui, bei naudojant nudilusias ir naujas menteles. Buvo tiriama mineralinių trąšų granuliometrinė sudėtis, trąšų sklaida, granulių trūkimo jėga. Tyrimų metu nustatyta, kad tolygiausia mineralinių trąšų sklaida yra barstant naujomis mentelėmis kai mentelių padėtys 50/17. Nudilusiomis ir naujomis mentelėmis skleidžiant trąšas, kai kampas yra vienodas trąšų sklaidai nėra esminio pokyčio. Rekomenduojami parametrai norint pasiekti geriausią mineralinių trąšų sklaidą: barstymo norma – 295 kg ha-1, rotoriaus sūkiai – 600 min-1, važiavimo greitis – 7,3 km h-1.

Šiuo metu biomasė Lietuvoje užima reikšmingą vietą tarp pirminių energijos išteklių. Per 70 % šilumos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose šalyje pagaminama deginant biokurą. Taip pat plečiamos elektros energijos gamybos kogeneracinėse elektrinėse pajėgumai. Biokuro išteklių poreikis auga, bet jo paklausai ir ruošimui būdingas sezoniškumas: ne visuomet augalinės biomasės derliaus ruošos darbus galima organizuoti bet kuriuo metu. Todėl biokuro tiekimo grandinėje neišvengiama sandėliavimo etapo. Dėl biomasei būdingo biologinio aktyvumo, netinkamų sandėliavimo sąlygų, žaliavos paruošimo, sudėtinga išvengti mikrobiologinių, biocheminių ir termocheminių procesų. Tai įtakoja patiriamus masės nuostolius, biokuro kokybės pokyčius, sampilo temperatūrą, kaitimo ir savaiminio užsiliepsnojimo pavojaus riziką. Optimalios laikymo sąlygos priklauso nuo žaliavos drėgnio, frakcinės sudėties, sampilo poringumo, aplinkos sąlygų ir kitų veiksnių. Jų poveikio analizės ir dėsningumų nustatymas yra darbui ir laikui imlus bei specialaus pasiruošimo reikalaujantis procesas. „Visual Basic 6” matematinio programavimo erdvėje sukurtas skaitmeninis modelis leido išvengti sudėtingų praktinių eksperimentų ir tyrimams panaudoti informacines technologijas. Modelis naudojamas šilumos sklaidos procesui medienos pjaustinyje imituoti ir temperatūros kitimo dinamikai skirtinguose biokuro sampilo sluoksniuose tirti. Sukurto modelio adekvatumas buvo patikrintas pagal Fišerio kriterijų palyginant gautus rezultatus su magistro K. Žiūros 2018–2020 metais (vadovas doc. dr. Egidijus Zvicevičius) gautais eksperimentiniais tyrimų rezultatais. Apskaičiavus Fišerio kriterijų gauta, jog F8 = 0,068, o F16 = 0,0229. Kritinis Fišerio kriterijus 22 skaičiavimo rezultatų imčiai lygus Fkr. = 0,336. Kadangi apskaičiuotos Fišerio kriterijaus reikšmės nėra didesnės už kritinę, reiškia jog skaitmeninis modelis yra adekvatus.

Lietuvoje ir visame pasaulyje didėjant aplinkos taršai, anglies dvideginio koncentracijai ore bei stebint akivaizdžius klimato kaitos pokyčius visuose žemynuose, kuriamos strategijos kaip sumažinti rizikingus procesus, todėl vis labiau atsižvelgiama į miškų plotų didinimo naudą. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti miškų plotų didinimo perspektyvas Telšių apskrityje. Tyrimo metu nustatyta, jog šiuo metu Telšių apskrityje miškingumas siekia 36,7 proc. bendrojo ploto, o nuo 2014 iki 2021 m. miškų žemės apskrities teritorijoje padidėjo 3,72 proc. Pagrindiniai miškų veisimo būdai yra želdinimas, natūralus miškų augimas bei mišrus būdas, derinant želdinimą ir natūralų augimą. Dėl teikiamos Europos Sąjungos paramos Lietuvos kaimo plėtros projektų veiklos srities „Miško veisimas“ Telšių apskrityje 2014–2020 metų laikotarpyje įvykdyti 62 miškų veisimo projektai. Atlikus erdvinę duomenų analizė nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybėje yra didžiausias tinkamas miškui įveisti plotas – 1345,5 ha, Telšių rajono savivaldybėje – 552 ha, o mažiausias tinkamas įveisti plotas yra Mažeikių rajono savivaldybėje – 92 ha. Iš viso Telšių apskrityje tinkama įveisti miškus 0,46 proc. bendrojo apskrities ploto teritorijoje. Rietavo rajono savivaldybėje naujai įveisti miškus tinkamų plotų nėra. Miškus įveisti tampa keblu dėl to, kad tinkamos miškui įveisti žemės patenka į saugomų teritorijų tinklą, reikalingi dideli kaštai bei dėl sodmenų kiekio trūkumo.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti kokiais veiksniais vadovaujantis galima apibūdinti, registruotų teritorijų planavimo projektų dokumentų pasiskirstymą. Tyrimo objektas – Kauno miesto savivaldybė. Analizė atlikta 2014–2021 metais. Registruotų teritorijų planavimo projektų dokumentų skaičiaus analizė, atlikta vadovaujantis demografiniais miesto duomenimis. Tiriant dokumentų skaičiaus ekonominės priklausomybės analizę, naudotas vienam namų ūkio gyventojui tenkančių pajamų vidurkis Kauno apskrityje. Racionaliam teritorijų planavimui apibūdinti, nustatyti Kauno miesto teritorijai užimančių: žemės ūkio paskirties, miškų, kelių, užstatytų teritorijų, medžių ir krūmų želdinių bei nenaudojamos žemės plotai. Nustatyti teritorijų planavimo projektų apimtis, ateities požiūriui įvertinti, pasirinkta miesto Centro seniūnija. Lyginant ekonominius ir demografinius veiksnius buvo nustatyta, kad gyventojų pajamos nuo 2018 metų suteikė palankias sąlygas investiciniu požiūriu į nekilnojamąjį turtą. Formuojant naujas teritorijas labiausiai atsižvelgiama į demografinį kriterijų. Įvertinus ateities rizikas, nustatyta, teritorijų planavimas arčiau vandens telkinių ir tankesnis gyvenamųjų arealų formavimas, vėliau gali turėti didelę neigiamą įtaką darniai teritorijų plėtrai.

Šiame tyrime, derinant aerodistancinius lauko duomenis ir pasitelkiant mašininio mokymosi algoritmus, siekiama prognozuoti kukurūzų teorinį biometano potencialą (TBMP). Šiam tikslui pasiekti kukurūzų lauko eksperimente periodiškai atlikti skrydžiai su bepilotėmis skraidyklėmis, o pagal gautus duomenis apskaičiuoti augalų vegetatyviniai indeksai. Vėliau šie indeksai naudoti kuriant mašininio mokymosi algoritmus ir, tuo pačiu, siekiant prognozuoti TBMP reikšmes. Tyrimų rezultatai parodė, kad kukurūzų biomasės ir TBMP kiekiai svyravo esmingai, t. y. nuo 9,70 t ha-1 iki 15,00 t ha-1, ir, atitinkamai, nuo 4168,42 m3 ha-1 iki 6052,87 m3 ha-1. Nepaisant esmingų biomasės ir TBMP svyravimų, GLM prognozavimo modelis viso kukurūzų auginimo sezono metu tiksliai prognozavo TBMP reikšmes, o R3 kukurūzų tarpsnyje gauti tiksliausi prognozavimo rezultatai (R2 – 0,97, RMSE – 104,25 m3/ha-1, BIAS – 5,26).

Šio straipsnio tyrimo tikslas – įvertinti urbanizuotų teritorijų žemės konsolidacijos (sklypų pertvarkymo) poreikį ir galimybes. Straipsnyje pateikta užsienio šalių urbanizuotų teritorijų žemės konsolidacijos proceso analizė ir pagrindiniai atliktos ekspertų apklausos rezultatai. Nustatyta, kad užsienio šalyse žemės sklypų pertvarkymas atliekamas skirtingais būdais: savanoriškai, priverstinai arba yra taikomi keli žemės konsolidacijos būdai. Šalys renkasi būdus ir metodus, labiausiai atitinkančius konkrečios šalies ir netgi pertvarkomos teritorijos situaciją. Lietuvoje galėtų būti taikomi keli būdai. Apklausoje dalyvavusiųjų ekspertų nuomone Lietuvos urbanizuotose teritorijose šiuo metu taikomi žemės sklypų pertvarkymo būdai nėra pakankami, juos siūloma papildyti žemės konsolidacija, kuri šiuo metu vykdoma tik kaimo vietovėse. 43 proc. visų ekspertų mano, jog tai būtina. Tikslinga atlikti detalesnį šio proceso pagrindimą.