Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (ЕВРО) ekspertų atliktos Lietuvos švietimo politikos apžvalgos rekomendacijose (2002 m.) teigiama, kad Lietuva, kaip nedidelė ir jauna valstybė, švietimą turėtų laikyti prioritetine sritimi - investuoti į žmogiškuosius išteklius. Ataskaitoje raginama skatinti mokyklas ir kvalifikacijos tobulinimo programų kūrėjus orientuotis į mokymą mokykloje, o ne siųsti pavienius mokytojus tobulinti kvalifikaciją už mokyklos ribų. Tikslas turėtų būti pačios mokyklos keitimasis ir tobulėjimas, o ne kurių mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Atlikus pradinių klasių mokytojų mokymo poreikių tyrimą bus padėti darbo mokymo srityje pamatai, lengviau bus galima planuoti prasminį mokymą. Mokymo poreikis atliepia kompetencijos stoką, kurią galima panaikinti mokant ir mokantis. Suvokus motyvus, kurie veikia pradinių klasių mokytojo poreikį mokytis, galima numatyti aiškius prasmingo mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti mokymą, kurti ir teikti tinkamas mokymo programas, plėsti profesinės veiklos interesus.

Daugeliu atvejų nūdienos kūno kultūros pedagogo profesijos padėties problemiškumą galima aiškinti ideologinėmis priežastimis, todėl neatsitiktinai šiame straipsnyje analizuojamos konceptualiosios kūno kultūros mokytojų rengimo atgaivos prielaidos.

Lietuvos kūno kultūros mokytojų rengimo konceptualaus kryptingumo, taip pat rengėjų profesinių nuostatų darnos bei didaktinių modernizavimo prielaidų tyrimo rezultatai rodo, kad šalies kūno kultūros mokytojų profesinio rengimo sistema iš esmės yra grindžiama tradicinėmis tezėmis, neteikiančiomis patikimo metodologinio pagrindo optimistinei ateities perspektyvai. Sistemai modernizuoti reikalingos bendros visų profesinės socializacijos agentų pastangos veiklos filosofijos nuostatas plėtoti kritinio refleksyvumo linkme, siekiant įveikti tradicinio mąstymo skvarbą į ugdymo programas.

Specialiojo pedagogo kompetencijos formavimas - svarbiausias specialiojo pedagogo profesinio rengimo tikslas. Norint suformuoti specialiojo pedagogo profesinio rengimo turinį, atitinkantį visuomenės poreikius, būtinas trijų komponentų, t.y. veiklos sistemos, ugdymo sistemos ir asmens, dalyvavimas, suinteresuotumas bei šių interesų suderinimas. Svarbia specialiųjų pedagogų profesinio rengimo turinio dalimi tampa ne tik šių specialistų kvalifikacinis (žinių, įgūdžių, mokėjimų) ugdymas, bet ir kryptingas specialiųjų pedagogų asmenybės savybių, vertybių, teigiamo požiūrio į neįgalų vaiką plėtojimas formuojant specialiojo pedagogo kompetencijas, užtikrinantis specialiojo pedagogo kompetencijos holistinį pobūdį.

Straipsnyje aptariama teorinė šiuolaikinės kompetencijų sampratos problema bei apibūdinamos ateities piliečio kompetencijos. Remiantis tarptautinės organizacijos IEA (International Association for Evaluation of Educational Achievements) atlikto lyginamojo CivEd tyrimo duomenimis, analizuojama Lietuvos moksleivių pilietinė kompetencija. Pateikiamos ugdymo strategijos, skatinančios pilietinės kompetencijos ugdymąsi

Straipsnyje aptariami aktualūs pedagogų rengimo klausimai, analizuojamas studentų požiūris į pedagoginio bendravimo ir savo veiklos bei elgesio refleksi jos ir vertinimo kompetencijų įgyvendinimą per peda goginę praktiką. Studentų požiūriai lyginami su pedagogų nuomonėmis apie praktikantų šių veiklų realizavimą mokykloje. Taip pat atskleidžiami veiksniai, galintysdaryti poveikį tokiems studentų požiūriams.

Straipsnyje, remiantis žodinės apklausos (interviu) ir stebėjimo rezultatais, atskleidžiamos pradinės mokyklos moksleivių žinios apie pėsčiųjų saugų eismą kaip vienų iš saugaus pėsčiųjų eismo kompetencijos komponenčių, analizuojama formaliojo ugdymo įtaka jaunesniojo mokyklinio amžiaus ugdytinių pėsčiųjų saugaus eismo kompetencijai

Straipsnyje analizuojama pradinių klasių mokytojų profesinės kompetencijos vertinimo ypatumai, pedagogo profesinės veiklos kokybės priklausomybė nuo pedagogo asmens savybių. Nagrinėjami veiksniai, turintys įtakos pradinių klasių mokytojo saviugdai

Straipsnyje aptariama mokyklos ir mokytojo kaitos būtinumas šiuolaikinėje visuomenėje, pristatomas mokytojų profesinis modelis, kurį sudaro daugybė būtinų gebėjimų ir kompetencijų. Taip pat autorius pristato Klaipėdos apskrityje atliktos pedagogų sociologinės apklausos rezultatus, kurie atspindi mokytojų požiūrį į šiuolaikinei mokyklai keliamus reikalavimus ir iššūkius.

Straipsnyje aptariama vertybinių nuostatų svarba ugdant kompetencijas, gilinamasi į mokytojų vertybinių nuostatų įgyvendinimą ugdymo procese. Ji atskleidžiama per mokytojų savijautos mokykloje kokybinę ir kiekybinę analizę. Ryškinama, kokios vertybinės nuostatos daugiausia įkūnijamos kasdienėje veikloje, į ką daugiausia reikėtų kreipti dėmesį, siekiant tobulinti mokytojų vertybines nuostatas.

Competence development is an urgent problem, which is closely related to value principles of teachers. The article analyses materialisation of teacher value principles in the process of education.

The study is based on researches into teachers’ self-feeling applying quantitative / qualitative data analysis. The findings show that teachers’ valuebased principles have very weak links (at the level of education goals) with supreme (spiritual, existential) values that emphasise personality education: they focus on such components of education process as learning motivation, achievements, learners’ work, assessment, teaching load, etc. Though it can be concluded that supreme values are important for the majority of educators (they are concerned with relations, successful work and their learners’ success, evaluation-related problems), they (values) function at the generalised (experiential) level and remain in the position of accidental factor in education.

The employment of new education technologies, competence of school principles and learning motivation also raise a certain concern. Its low level is an outcome not only of psychological, social, economic, political and other factors but also of personal and subject-related attitudes that directly actualise learning.

The contours of teachers’ value-based principles are not clearly defined: a) more focus is laid on gnostic values but they are not named; b) the picture of moral values is even more vague; c) aesthetic values are not revealed in the educational process at all.

The level of educator’s value principles is not enough to ensure a complete full-value education and development of school learners’ competences, where a particular place would be allotted to personal and ethic values. Therefore, the initial objective is to evoke educators’ value-based attitudes to enable them to meet the education challenges.

Straipsnyje aptariamas asmens santykis su urbanizuota aplinka ir galimybės skatinti dvasingumo sklaidą. Atskleistos aplinkos kokybės veiksnių virsmo dvasingumo sklaidos veiksniais edukologinės prielaidos, įvertinta ugdymo strategijų pasirinkimo skatinti dvasingumo sklaidą reikšmė asmens kultūrai. Tyrimu nustatyta dvasingumo sklaidos veiksnių priklausomybė nuo asmens kompetencijos ir jos pasireiškimo, kuris koreguoja santykį su urbanizuota aplinka.