Šiame straipsnyje aptariama integracijos samprata bei jos svarba ugdymo procese. Atskleidžiamas integruojantis dvasinių galių vaidmuo, J. Laužiko požiūrį gretinant su dabartine krikščioniškąja samprata. Teoriškai ir empiriškai pagrindžiamos pasaulėžiūros nuostatų sąsajos su dvasiniu tapsmu.

Straipsnyje gvildenamos dailės ugdymo integracijos problemos. Pateikiamas dailės dalykų integracijos modelis, kuris teoriškai grindžiamas J. Laužiko integracijos idėja, iškelta jo darbe „Švietimo integracijos pagrindai“. J. Laužiko integracijos teorija sudaro sąlygas pagristi atskirų dailės mokymo komponentų - dailės kompozicijos, kultūros istorijos - integracinius ryšius ir teorijos bei praktikos sąveiką vientisoje integruoto mokymo sistemoje.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip Lietuvos reformuotoje pradinėje mokykloje, ugdant vaikų kalbą, įgyvendinta J. Laužiko integracijos idėja. Aptariamos integracijos ir dezintegracijos sąvokos bei integracijos idėjos įgyvendinimo socialinis kultūrinis kontekstas. Pateikiami integruoto literatūros ir kalbos ugdymo turinio sudarymo principai, kai kurie naujosios kalbos ugdymo krypties aspektai, pirmojo reformos dešimtmečio ryškiausi pasiekimai bei problemos. Išryškinamos pažangios kalbos ugdymo didaktinės nuostatos.

Straipsnyje analizuojamas chemijos ir buities kultūros specialybių turinys bei integracijos galimybės, siekiama atskleisti mokinių, studentų, dėstytojų požiūrį į šių specialybių turini bei jų suderinamumą. Technologijų ir chemijos bendrojo lavinimo programų bei studentų, dėstytojų ir XII klasės mokinių nuomonės apie chemijos žinių pritaikymą analizė rodo, kad chemijos ir technologijų dalykai yra integralūs. Taigi yra tikslinga parengti chemijos ir buities kultūros specialybės bakalauro studijų programą, tokiu būdu iš dalies laiduojant mokytojų užimtumą bei technologijų dalyko mokytojų kompetencijos plėtrą. Mūsų duomenimis, XII klasės mokiniai turi daugiau chemijos žinių nei I kurso buities kultūros specialybės studentai. Todėl priimant studentus į šią specialybę būtina atsižvelgti į chemijos pažymį atestate. Buities kultūros specialybės studentai nurodo, kad, norėdami gerai perimti žinias, susijusias su mityba, būsto, aplinkos bei rūbų priežiūra, jiems trūksta chemijos dalyko žinių. Chemijos specialybės studentai turi daugiau pagrindinių chemijos žinių, tačiau jie nežino, kaip šias žinias pritaikyti praktiškai. Tai dar kartą įrodo šių dviejų specialybių suderinamumo būtinybę.

Straipsnyje nagrinėjama kaimo žmonių mokymo ir profesinio pasirengimo tobulinimo problema integracijos į ES kontekste. Remiantis kaimo gyventojų sociologinės apklausos duomenimis analizuojama: žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų profesinių žinių poreikis, respondentų pasiūlymai ir pageidavimai dėl mokymo tobulinimo priemonių, mokymosi vietos, mokymosi išlaidų apmokėjimo. Taip pat atskleidžiamas gyventojų požiūris į šiuo metu svarbiausias problemas Lietuvos kaime.

Straipsnyje nagrinėjama vaikų su negalia lytinio ugdymo problema integracijos į švietimo sistemą kontekste. Tyrimas parodė, kad lytimo ugdymo problemos visų pirma yra susijusios su sveikų žmonių požiūriu į neįgaliuosius. Straipsnio autoriai teigia, kad pakeisti požiūrį į šią problemą yra sunku, tačiau neįgaliųjų vaikų integracijos proceso sparta skatina įvertinti situaciją ir ieškoti optimaliausių sprendimų

Straipsnyje analizuojama penktųjų ir šeštųjų klasių mokinių nuomonė apie gamtos pažinimo pamokas. Empiriniai duomenys - žvalgomojo tyrimo (anoniminės anketinės apklausos) rezultatai. Kreipiamas dėmesys į veiksnius, formuojančius teigiamą arba neigiamą mokinių nuostatą į dėstomąjį dalyką. Didžiosios dalies penktosios ir šeštosios klasės mokinių požiūris į gamtos pažinimo pamokas yra teigiamas. Tyrimas leidžia teigti: teigiamą nuostatą lemia didaktinė medžiaga, pedagogo profesiniai gebėjimai, asmeniniai mokinių motyvai ir amžiaus ypatumai

Straipsnyje pristatomi nežymiai sutrikusio intelekto asmenų, baigusių profesinio rengimo įstaigas, profesinės adaptacijos ypatumai. Sėkmingiausiai įsidarbino tie tiriamieji, kurie turėjo jiems padedančių žmonių: artimųjų, pedagogų, socialinių tarnybų specialistų. Sunkumų pirmaisiais darbo metais aspektu nustatyta, kad jaunuoliai buvo nepakankamai pasiruošę darbinei veiklai tiek profesinių įgūdžių, tiek bendrųjų gebėjimų požiūriu. Tyrimo metu profesinės karjeros aspektu išryškėjo tiek sėkminga profesinė adaptacija, tiek įvairūs sunkumai, kurie straipsnyje išsamiai analizuojami.

Lietuvai įsijungiant į bendrą pasaulio tautų šeimą, nepaprastai svarbią reikšmę įgyja svetimųjų kalbų mokėjimas bei vartojimas, todėl daugelis Lietuvos pradinių mokyklų palaipsniui pereina prie ankstyvojo užsienio kalbų mokymo. Straipsnyje nagrinėjama viena iš aktualiausių svetimųjų kalbų pradinėje mokykloje didaktikos problemų - moksleivių turimų gimtosios kalbos įgūdžių panaudojimas mokant svetimosios kalbos. Užsienio praktikoje ši problema jau pradėta spręsti ir gauti tam tikri rezultatai, o Lietuvoje apie tai dar tik kalbama, akivaizdžių rezultatų nėra. Straipsnyje taip pat pateikiama naujai išleistų, pakoreguotų gimtosios kalbos ir ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programų analizė, atskleidžiami jų tarpusavio ryšiai.

Remiantis analizei sukauptais statistiniais duomenimis, šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos jaunimo išsilavinimo pokyčiai bei jų diferenciacija pagal lytį. Analizėje taikomas itin svarbus apibendrinamasis šalies 20–24 metų jaunimo, įgijusio vidutinį ar aukštesnį už vidutinį išsilavinimą, rodiklis, leidžiantis atskleisti skirtingų gyventojų grupių tolesnės integracijos galimybių skirtumus. Taip pat šiame tyrime svarbus yra miesto ir kaimo diferenciacijos pjūvis, prioritetą tiekiant kaimo jaunimui, kurio integracijos į darbo rinką galimybės itin nukenčia dėl išsilavinimo stokos ir tuo pačiu išauga nedarbo rizika. Straipsnyje detaliau analizuojamos šalies jaunų bedarbių struktūros dinamikos tendencijos pagal išsilavinimo lygį, lyginama, kokiu mastu ji keičiasi, atsižvelgiant į visų bedarbių, tarp kurių ypač daug vyresnių išsilavinusių žmonių, skaičių. Todėl į bedarbių struktūros kaitą pagal jų išsilavinimo lygį galima pažvelgti ir per kartų kaitos prizmę.