Straipsnyje nagrinėjamos šiuolaikinės rengimo karjerai politikos prielaidos: atskleidžiami nauji politikos sampratos aspektai, aptariamas sisteminis rengimo karjerai, pobūdis, ji nagrinėjama kaip integrali valstybės socialinę ir ekonominę raidą įtakojanti bendrosios politikos dalis. Akcentuojama rengimo karjerai politikos ir strategijos reikšmė visų amžiaus tarpsnių, socialinės kilmės, lyties ir pan. žmonių socialinei integracijai bei darbo rinkos sistemos funkcionavimo optimizavimui. Nagrinėjami svarbiausi rengimo karjerai politikos klausimai ir socialinių partnerių (ugdymo, profesinio rengimo bei valstybės politikos institucijų, taip pat mokslininkų, darbdavių, pedagogų ir kt.) bendradarbiavimas jos kūrime.

Šiame straipsnyje aptariama klasės auklėtojo paskirtis kintančioje visuomenėje. Išryškinami švietimo reformos dokumentuose išdėstyti reikalavimai, apibūdinamos sudėtingos pareigos ir funkcijos, numatytos Švietimo ministerijos reglamentuojančiuose dokumentuose. Straipsnyje rašoma apie klasės auklėtojo veiklos planavimą, atkreipiamas dėmesys į plačią veiklos apimtį. Išsamiau rašoma apie socialinį klasės vadovo vaidmenį ir socialinio bendravimo principus

Prasidėjus antrajam nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiui sprendžiama daugybė švietimo reformos ir pedagogikos problemų. Kilo mintis panagrinėti problemas, kurios buvo sprendžiamos pirmojo Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio (1918-1928 m.) pabaigoje

Šeima ir mokykla yra dvi svarbiausios institucijos, atsakingos už jaunosios kartos rengimą savarankiškam gyvenimui. Nors tėvus ir mokytojus jungia vienas tikslas - vaiko, augančio žmogaus, busimojo piliečio ugdymas, mokykla yra pagrindinė socialinė veikėja, turinti galimybę užmegzti labai reikalingus ir reikšmingus partnerystės ryšius su tėvais. Straipsnyje analizuojama šio bendradarbiavimo svarba, nauda, problemos ir kai kurių tyrimų rezultatai.

Straipsnyje nagrinėjamas dinamiškai diferencijuoto dailės mokymo poveikis paauglių dvasingumui. Dailės kūryba bendrojo lavinimo mokykloje suprantama kaip dvasinės raiškos, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, kūrybinių gebėjimų, estetikos poreikių ugdymo sritis, sudėtinė visapusio ugdymo dalis. Paauglystės amžiuje dingsta spontaniškas kūrybingumas, kinta mokinių mąstymas. Juos ištinka krizė, kurios padariniai lemia tolesnį paauglių santykį su menu. Turėtų būti rasta tokia ugdymo forma, kuri būtų adekvati asmens kultūros pokyčiams. Ta forma turėtų tenkinti paauglių raiškos poreikius ir dailės dalyko atitinkamą turinį. Remiantis šiais ugdymo turinio elementais turėtų keistis ir poveikio asmenybei sistema. Šitokią kuriamą sistemą atitinka dinamiškai diferencijuotas dailės mokymas, kuris garantuoja kūrybingumo raidą ir tarpasmeninius santykius bendradarbiaujant

Straipsnyje analizuojami probleminiai žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugų įmonėje metodologijos aspektai. Remiantis empirinio žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijos tyrimo farmacijos kompanijų atstovybių Lietuvoje pavyzdžiu, pateikiamas žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijos sudėties interpretavimas, aktualus organizuojant medicinos atstovų veiklą.

Straipsnyje aptariamos jaunosios kartos dorinio ugdymo problemos, nagrinėjama konkreti moksleivių patirtis, susijusi su kai kurių sakralinių objektų pažinimu ir jų emociniu poveikiu. Autoriai daro išvadą, kad tokios poilsio formos, kaip turistiniai žygiai, pažintinės pramoginės stovyklos ir pan., gali patraukti daugiau moksleivių ir padėti veiksmingiau spręsti aktualias aukščiausių žmogiškųjų vertybių išsaugojimo problemas.

Trying to guarantee the proper training for a Scripture teacher, which could allow him to be immersed in conditions of present school and to fulfil the training tasks effectively, the greater demand of speaking about Scripture teacher’s identity, his as a specialist’s spiritual identity, arises preparing the proper model for Scripture teachers’ training. IDENTITY OF SCRIPTURE TEACHER According to Italian pedagogue and catechist Lucio Soravito, the identity of a Scripture teacher consists of three components: Existence, i.e. his spiritual and ethical origin, his spirituality, the roots his spirituality and professional skills; Knowledge, i.e. his cultural preparedness, allowing not to be reserved only in the limits of his own subject, the ability to talk over general problems of present human being; Ability to work; i.e. his professional competence, closely related with cultural education, which has the influence upon specificity of teacher’s training activity, ability to start interpersonal relations and to convey his training subject effectively. Meanwhile, his spiritual identity, i.e. spirituality, is the top point of professional skills, the spirit of a Scrip ture teacher, the key of a pupil (student) as well as of the environment. Spirituality is the most important dimension of him as a person, and only it can be supplied with cultural and pedagogical dimension. To determine the identity of a Scripture teacher means the personalization of values, believes, inner habits, which a Scripture teacher should distinguish himself with and which could allow fulfilling his service at school effectively. STRUCTURE OF SCRIPTURE TEACHER’S PRO FESSIONAL QUALIFICATION Scripture as a training subject helps to seek school’s training tasks and takes part in its training as well as socialization activity. In this case, a Scripture teacher should cooperate with other teachers, seeking for the following goals: To train pupil’s intellectual, creative and aesthetical ability; To train pupil’s critical thinking, will and feelings; To train spiritual, moral value perception; To help proper to Christian habits and conscious behaviour realizing; To transfer the cultural inheritance of former generations; To train and help friendly, tolerant interrelations discovering. I would like to define the identity of a Scripture teacher as a school worker more exactly by investigating the training duties (obligations) at school. SCHOOL AS A TRAINING INSTITUTION. In this prospect a Scripture teacher is defined as a school worker, who trains pupils’ abilities to evaluate Christian values in culture. SCHOOL AS AN INSTITUTION, PREPARING FOR LIFE. A Scripture teacher at school should be able to give education and training for the society’s use; he should train pupils’ ability to cooperate and to work in group, neglecting religious, national, human differences; to teach interpersonal relations problem solving, keeping within eternal values. SCHOOL AS AN INSTITUTION COOPERATING WITH OTHER TRAINING INSTITUTIONS. In this net of institutions as well as human interpersonal relations, a Scripture teacher should become a person of a dialogue, who is able to keep it with other teachers, parents, other information and training institutions. From these features of identity the following training requirements for Scripture teachers are coming out: A Scripture teacher should mature the features of a keeping the balance inside person; „To train” the abilities of correct interpretation of surrounding environment, life, events; He would be able to debate as well as to cooperate with other teachers, families, other training institutions, etc. A Scripture teacher is involved in a special relation with the Church; he is an interpreter of the religious dimension in culture. Conclusions:

1. A Scripture teacher as a Trainer. A Scripture subject has a training goal: it has to induce (stimulate) pupils to think about the meaning of life, to look for and to find the answers to the main questions of life, which are presented by Christian religion. He is able to fulfil this service because, in spite of his pedagogue competence, he should have the competence in interrelations, starting with the relation with a God.
2. A Scripture teacher as a person, distinguishing himself in interrelation competence. A Scripture teacher should be a person of a dialogue and should be able to cooperate with partners, involved in different activities at school as well as out of its limits. This interrelation competence is not only the result of a good character, but the obligation to improve himself as a person as well.
3. A Scripture teacher as a person, who is able to feel and to evaluate reality. He should be able to see reality (and religious experience especially) not only in his own but in the light of others light as well in the individual relation and community maturity relation. He should be able to look at the existing situation from above, i.e. to see it in the prospect of eternity. On the ground of this training obligation, a Scripture teacher is able to do this with the help of his training subject, due to which he is able to popularise the human culture and to help critical and systematic religious knowledge realizing.

Straipsnyje aptariama lojalumo organizacijai esmė darbuotojo ir organizacijos santykio pokyčių kontekste, laikantis nuostatos, kad lojalumas yra pagrindinis organizacijos politikos principas žmogiškųjų išteklių atžvilgiu. Pagrindžiamas bendradarbiavimo ir partnerystės veiksnių reikšmingumas dėstytojo, kaip darbuotojo, ir švietimo organizacijos santykio kaitai, atsižvelgiant į lojalumo sampratą išskiriamos ir charakterizuojamos įsipareigojimo organizacijai formos, apibūdinami įsipareigojimo organizacijai formavimosi proceso etapai.

Straipsnyje nagrinėjamas mokslo institucijų ir verslo subjektų bendradarbiavimas, jo eiga bei skatinimas, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai didėja įvairių valstybės vykdomų inovacijų rėmimo ir skatinimo programų skaičius šioje srityje. Keletą pastarųjų metų, kuomet siekiama ilgalaikio ir efektyvaus šalių ekonomikos skatinimo inovacijų pagalba, pasaulyje taipogi itin aktualia tyrimų tematika tampa mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei jo naudingumo tyrimai, sudaromos įvairios net ir tarpvalstybinės mokslo ir verslo bendradarbiavimo, skatinančio inovacijų kūrimą ir diegimą, sutartys. Straipsnyje nagrinėjamos verslo subjektų ir mokslo institucijų, ne tik universitetų, bet ir kolegijų bei įvairių kitų mokslo institutų, verslo parkų bei slėnių bendradarbiavimo galimybės, apžvelgiama bendradarbiavimo proceso eiga, kurio išeiga tampa inovacijų kūrimas ir diegimas. Straipsnyje atlikta Lietuvos ir užsienio mokslinių darbų, empirinių tyrimų ir ekonominės literatūros analizė. Remiantis atliktos kokybinės duomenų analizės gautais rezultatais yra identifikuojamas ir nustatomas bendradarbiavimo poreikis taip kartu įvertinant ir potencialias sritis, verslumo skatinimo galimybes bei vystymosi tendencijas.