Tai naujas, Lietuvoje dar nežinomas užsienio kalbų mokymo pradinėse klasėse metodas. Tai buvo atsakas į mokyklos nesėkmes. Anglijoje buvo pastebėta, kad septynmečiai vaikai blogai skaito ir gimtąja, ir užsienio kalba. Naujasis metodas skelbia, kad užsienio kalba turi būti vartojama per visų dalykų pamokas. Visi pradinių klasių mokytojai, ypač gimtosios kalbos, muzikos, istorijos ir biologijos, turi būti atsakingi už užsienio kalbos mokymosi rezultatus.

Pagrindinis tikslas - padėti mokiniui išsiugdyti mokymosi būdus, parodyti, kaip funkcionuoja kalba, kaip yra jungiami garsai, kad žodis įgautų prasmę, paaiškinti, kad žodžio ilgumas neturi nieko bendro su daikto ilgiu, kurį tas žodis išreiškia, kad vienaip galima kreiptis į draugą, kitaip į mokytoją, kad rašytinė kalba skiriasi nuo šnekamosios. Labai akcentuojama, kad mokiniui reikia parodyti kalbų įvairovę, supažindinti su pagrindinėmis kalbų grupėmis. Kaip tai atrodo praktiškai, mes pabandėme padaryti 4 lenteles.

Šis metodas nepakeičia jokio kalbos mokymo metodo, jis tik padeda pažadinti norą mokytis, padrąsina ir paskatina greičiau surasti tinkamiausius kalbos mokymosi būdu.

Straipsnyje nagrinėjami sudėtiniai prijungiamieji pažyminio sakiniai prancūzų ir lietuvių kalbose. Naudojantis aprašomuoju-lyginamuoju metodu tiriamos teorinės šio reiškinio charakteristikos abiejose kalbose. Tiek lietuvių, tiek prancūzų kalbose šalutinio pažyminio sakinio pagrindinis elementas yra santykinis įvardis, prancūzų kalboje šie sakiniai todėl ir vadinami santykiniais. Lietuvių kalboje – pažyminio šalutiniais sakiniais, t.y. pagal jų funkciją. Abiejose kalbose šalutinių pažyminio sakinių skirstymas pagal jų referencinę prasmę (sens référentiel) sutampa. Prancūzų lingvistikoje jie skirstomi į pažymimuosius (déterminatives) ir paaiškinamuosius (explicatives). Tiriant prancūzų autorių kūrinius ir jų vertimus į lietuvių kalbą atsiranda struktūrinių skirtumų: skiriasi atraminio žodžio pažyminių vieta pagrindiniame sakinyje. Taip pat keičiasi sudėtinio prijungiamojo sakinio struktūra: išnykus antrajam predikaciniam vienetui jis virsta paprastu sakiniu. Be to, šalutinis sakinys gali virsti ir savarankišku sakiniu. Semantinių skirtumų nedaug: abiejose kalbose šalutiniai pažyminio sakiniai turi ir aplinkybių (laiko, priežasties, vietos) niuansų, kurie prancūzų kalboje yra implicitiniai, o lietuvių kalboje turi eksplicitinę raišką. Skyryba prancūzų kalboje nėra tiksliai apibrėžta, lietuvių kalboje šalutinis sakinys visada atskiriamas kableliu.

The purpose of this article was to analyze the motivation of Lithuanian students to learn a foreign language, especially French as a foreign language. The quantitative analysis was carried out by studying statistical data from the Statistics Department, the Lithuanian Military Academy and Vilnius University. Another objective was the representation of the key elements of modern education based on the principles of motivation: reflection, creativity, autonomy, trust and positivism. The descriptive and comparative approaches to research have allowed us to point out the predominant importance of integrative motivation in relation to instrumental motivation among Lithuanian students learning a foreign language. We have also seen an increase in the popularity of English and Russian in Lithuania, replacing the teaching of other languages, French and German.

While creativity is being promoted in Western states as the best approach to economy and declared by European institutions as an injunction for everyone, how could foreign language teachers make use of this concept in their classrooms? This paper answers the question by identifying the development that can occur when creativity is included in the process of foreign language teaching/learning and training of teachers. Based on theoretical literature on creativity, the present paper takes into account the evolution of this notion in terms of its social representation and identifies its main characteristics. By referring to enunciative linguists’ theories, the author defines language creativity and further on discusses the integration of this concept in teaching/learning of foreign languages and cultures, and in training of teachers, thus inviting to go beyond the standard of the Common European Framework of Reference for Languages.

Contrastive studies between the linguistic system of the learner’s mother tongue and that of the foreign language being studied are important for language teachers as they highlight the common errors made by learners. We propose a comparison between the vocal systems in French and Polish in order to anticipate typical mistakes that Polish speakers make when learning French. Teachers scan then use Guberina’s verbo-tonal method to correct pronunciation. Incorrect pronunciation of foreign languages does not stem from the incapacity to articulate correctly, but from a false perceptive interpretation.

Fernando Arrabal was born in 1932 In Spain, but he is best known for his absurd plays written in French. He still lives in Paris and his style of writing is characterized as Panic. This anti-movement was founded by Arrabal together with Jodorowsky and Topor. In 1962 these artists decided to adopt the concept Panic, but for private use only, because they all agreed not to create any school or literary movement. A considerable step was made when Arrabal gave lecture un Sidney University in Australia in 1963. This speech entitled “El Hombre panico” gave most of basic notions in the philosophy of Panic. The present paper analyses the characteristic features in Arrabal’s writing and shows the transition process from absurd to panic using the comparative method.

Straipsnyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai nustatant Latvijos mokinių gebėjimus suprasti pagrindinę nežinomo teksto mintį (darbo pasiūlymai prancūzų kalba). Straipsnyje glaustai pateikiamas teorinis leksinio suvokimo pagrindas, taip pat aprašomas kitų kalbų galimas poveikis įsisavinant prancūzų kalbą kaip trečiąją kalbą. Teoriniai klausimai pagrindžiami praktika. Po teorinių svarstymų straipsnyje pateikiama atvejo analizė. Analizė atlikta su 110 vidurinio ugdymo mokyklų mokinių, besimokančių prancūzų kalbos Kuržemės regione. Tyrimo respondentais pasirinkti 10 klasės mokiniai, kurie pradėjo mokytis prancūzų kalbos, ir pradinio lygio kalbos vartotojai 11 ir 12 klasėse. Buvo analizuojami keli psicholingvistiniai aspektai: kitų kalbų įtaka, paaiškinanti perkėlimo ir leksinės interferencijos reiškinius, taip pat suvokimo ir interpretacijos sunkumai.

The article gives an overview of negation as one of the syntactic constructions that is very extensive in the French language. From a grammatical point of view, negation is both a lexical and a grammatical form in which it is realized. From a logical point of view, negation involves the inversion of truth, in other words, it reverses the meaning of truth. The most common way to express negation in the contemporary French press is simple negation, as well as very productive prepositional word-formation. Attention is also paid to restrictive constructions that occupy an intermediate position between negation and affirmation and sometimes obstruct perception.

Straipsnyje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, pamokų stebėjimu mokyklose bei prancūzų kalbos specialybės studentų apklausos analize daroma išvada, kad šios specialybės studentai apie minėtus pradinių klasių mokinių pažinimo aspektus nedaug ką yra girdėję. Mokytojams taip pat dar reikia papildomų žinių, nes jie nėra specialiai parengti dirbti su pradinukais dėstant užsienio kalbą. Mokytojas, dirbantis su pradinukais, galėtų turėti net keletą diplomų ir turėti kuo daugiau įvairių mokslo, kultūros sričių žinių, tačiau jis neturėtų „ suverst“ visą savo žinių bagažą ant mokinių galvų. Jis turi žinoti, kaip pažinti mokinį, o pažinęs jį, turi žinoti, kaip jam padėti reikiamu momentu, o svarbiausia, kaip palengvinti mokymąsi

The verb in the Indo-European protolanguage did not possess future tense forms. However, in the languages, that originated form the Indo-European protolanguage, future forms were started to be built from different modal structures. We have carried out the analysis of formation of future tense forms in Old Persian on the base of Darius’s and Xerxes’s texts. Having analyzed Achaemenid texts, we notice how under the influence of subjunctive mood, which had a pure tense function, disappeared *sye/o type forms inherited from the Indo-European protolanguage. However, in the Baltic and Indo-Iranian languages these forms were preserved. We can draw a conclusion, that in the course of time the category under discussion obtained a new form which could have expressed the meaning of request, possibility. The research in Old Persian illustrates conflict of moods in the pre-history of Indo-European languages when there was a need to express non-perfective process in future.