Fernando Arrabal – dialogue entre L’absurde et le panique
| Author |
|---|
Polanskis, Sergejs |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2016 | 7(1) | 2 | 92 | 98 |
Nors Fernando Arrabal gimė Ispanijoje (1932), bet jis labiausiai žinomas dėl absurdo pjesių, kurias autorius parašė prancūzų kalba. Arrabal tebegyvena Paryžiuje. Arrabal rašymo stilius apibūdinamas kaip panikos filosofijos stilius. Panikos filosofijos tradicijas Arrabal pradėjo kartu su Jodorowsky ir Topor. 1962 m. šie menininkai ryžosi pritaikyti panikos konceptą, tačiau tik asmeniniam naudojimui, nes buvo nuspręsta nekurti jokios mokyklos arba literatūrinio judėjimo. Svarbus žingsnis buvo žengtas tuomet, kai Arrabal perskaitė paskaitas Sidnėjaus universitete Australijoje 1963 m. Jo kalba „El Hombre panico” davė daugiausiai pagrindinių idėjų panikos filosofijai. Šiame straipsnyje analizuojami būdingiausi Arrabal kūrybos bruožai ir panaudojant lyginamąjį metodą analizuojamas perėjimo iš absurdo į paniką procesas.
Fernando Arrabal was born in 1932 In Spain, but he is best known for his absurd plays written in French. He still lives in Paris and his style of writing is characterized as Panic. This anti-movement was founded by Arrabal together with Jodorowsky and Topor. In 1962 these artists decided to adopt the concept Panic, but for private use only, because they all agreed not to create any school or literary movement. A considerable step was made when Arrabal gave lecture un Sidney University in Australia in 1963. This speech entitled “El Hombre panico” gave most of basic notions in the philosophy of Panic. The present paper analyses the characteristic features in Arrabal’s writing and shows the transition process from absurd to panic using the comparative method.