Media have enormous power in our contemporary life, politically, socially and culturally; and understanding of the world is basically shaped by the media. The media has an important role in literature representation, as well. Authors’ personalities and their literary works are mediatized trough different media such as movies, video files, videogames, animations and cartoons; the facts about author’s life are open to variable interpretations in newspapers and magazines. Therefore knowledge about media literacy is important for qualitative understanding of classical literature and author’s personalities represented in the media. The aim of this study is examining different representations of classical literature and authors’ personalities in media.

Straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – įvertinti tokių rašytinio teksto tobulinimo būdų (strategijų) kaip pasitikrinimo pagal atmintinę, kolegiško studentų ar dėstytojo taisymo vaidmenį, ugdant Irano studentų anglų kalbos rašymo gebėjimus. Tyrime dalyvavo 72 studentai, kurie laikė rašytinės anglų kalbos mokėjimo lygio nustatymo testus, po kurių buvo suskirstyti į tris – kontrolinę ir dvi eksperimentines – grupes. Eksperimentinėse grupėse 16–os užsiėmimų metu buvo taikomos skirtingos taisymo strategijos. Baigiamojo testo rezultatai buvo apdoroti, remiantis ANOVA programa. Rezultatai parodė, kad trys grupės pasiekė skirtingą rašymo gebėjimų lygį. Be baigiamojo testo, buvo įvertinti ir ketvirto, aštunto bei penkiolikto užsiėmimo rašto darbai. Grupė, kurioje savo darbus tikrino patys studentai, dirbo sėkmingiau, negu grupė, kurioje darbus tikrino mokytojas. O grupė, kurioje studentai taisė vieni kitų darbus, nebuvo ženkliai sėkmingesnė. Tyrimas taip pat parodė, kad siekiant mažinti dažniausiai pasitaikančių klaidų skaičių, visos trys strategijos taikytinos kompleksiškai.

Straipsnio tyrimo objektas - lietuvių ir anglų kalbų sangrąžos vartojimo ypatumų palyginimas. Tyrime remiamės 6718 sangrąžinių konstrukcijų pavyzdžiais, surinktais J. Avyžiaus romane „Sodybų tuštėjimo metas“, ir šių veiksmažodžių angliškais atitikmenimis Olgos Shartse vertime. Darbe siekėme ištirti, ar sutampa šių modelių raiška lietuvių ir anglų kalbose, t.y. norėjome palyginti, kokiomis priemonėmis lietuvių ir anglų kalbose reiškiama sangrąžos reikšmė; apibūdinti kokias dar reikšmes galima išreikšti sangrąžiniais veiksmažodžiais abiejose kalbose ir nustatyti, kas lemia refleksyvizacijos proceso ypatumus ir skirtumus šiose kalbose. Tyrimas atliktas deskriptyviniu metodu, o jo rezultatai parodė, kad tiek lietuvių, tiek anglų kalbose sangrąžos dalelytė dažniausiai atlieka savo tiesioginę funkciją, t.y. žymi semantinį refleksyvumą. Taip pat nustatėme, kad abiejose kalbose sangrąžinės konstrukcijos gali būti vartojamos ir kitoms reikšmėms išreikšti, tačiau lietuvių kalboje visuose modeliuose markiruotos konstrukcijos vartojamos dažniau negu anglų kalboje. Tyrimo rezultatai leidžia mums teigti, kad lietuvių kalboje galimas platesnis sangrąžinių konstrukcijų pritaikymas, t.y. jos gali išreikšti daugiau semantinių modelių. Apibendrindami galėtume teigti, kad sangrąžos vartojimo lietuvių ir anglų kalbose skirtybes lemia šių kalbų morfologinių struktūrų ypatumai.

Straipsnyje keliamas klausimas, ar užsienio kalbos žodyno mokymas ir įtvirtinimas priklauso nuo užduoties tipo, remiantis Laufer ir Hulstijn (2001) užduočių aprašu. Šiam tikslui 77 Irano studentai (A2 anglų kalbos lygis) buvo atrinkti pagal Kembridžo skaitymo egzamino rezultatus. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes, kuriose užduotys skyrėsi pagal reikalaujamą tiriamųjų aktyvumą. Buvo atliekamos skaitymo, skaitymo, įrašant praleistus žodžius, ir sakinių sudarymo užduotys. Buvo tikrinamas 14 naujų žodžių įsiminimas iš karto atlikus užduotis ir praėjus dviem savaitėm. Tyrimo rezultatai parodė, kad geriausiai žodžius įsiminė ta grupė, kuri sudarinėjo sakinius, kai vartojami žinomi ir naujai išmokti žodžiai. Straipsnyje daroma išvada, kad žodyno mokymo efektyvumas priklauso nuo besimokančiųjų aktyvumo, atliekant kūrybines užduotis.

The article is devoted to the structure and specific features of the media-concept ‘Arctic’, which contains not only ‘ice’, ‘snow’ or ‘polar explorers’. Nowadays the Arctic is a specific area, the region of increased militaristic activity and political battles; this is unambiguously verified by conducted media-texts analysis. Words and expressions that highlight escalation of military agiotage aroused around the region like names of military subjects and objects, equipment, geopolitical processes, etc. describe a current critical situation in the region. The nominations and definitions of these geopolitical phenomena, in particular questions of safety in the development of the region, the position of the region in the algorithm of political decision making process are becoming of immediate interest covered in the media. All these pragmatic components are reflected in studying of media-information with the help of linguistic techniques: composing the cognitive dictionary, its analysis and determination of special cognitive features in the media-concept ‘Arctic’.

The article is devoted to a detailed analysis of implicitness in the representation of the social structure in a multi-layered novel The Handmaid’s Tale as the community depicted by the author gives a clue to better understanding of the main message conveyed and provides the opportunity to a thoughtful reader to decode hidden meanings. The world outlook of the author is greatly influenced by the ideas of feminism and literary works and personality of George Orwell and this impact is clearly seen on the pages of the novel discussed. Implicitness and hidden symbols employed by Margaret Atwood to make the novel more intriguing and mysterious need to be decoded to reveal the genuine message transmitted to the reader. Extensive usage of various stylistic devices like metaphors, similes, represented speech, antithesis and others creates implicitness on different levels of possible text analysis, such as grammatical, lexical and semantic.

The article focuses on the visual nature of surrealism and examines linguistic features of surrealist poetry. The author outlines the aesthetic principles of surrealism as presented in the works of the movement leader Andre Breton. It is stated that surrealists recognized the value of the image for poetic construction and attributed to it the role of a vehicle for inspiring the creative forces of the unconscious and liberating poetic imagination. This brought forward a form of linguistic revolution. Surrealistic imagery is verbalized through the cult of metaphor, synesthesia, arbitrary and spontaneous combination of words. Reminiscence and hypotyposis became the key concepts of surrealist poetry revealing the specifics of intermedial connections of literary texts and works of art, their dialogue as different semiotic systems.

Kalbai yra priskiriama daug funkcijų. Ją vartojanti visuomenė turi turėti galimybę adekvačiai reaguoti įvairiose socialinėse situacijose. Kalba yra laikytina visuomenės, kuri ją vartoja, dalimi. Santykis tarp visuomenės ir jos vartojamos kalbos yra vidinis ir tuo pačiu abipusis, nes kalboje atsispindi visi visuomenėje vykstantys socialiniai reiškiniai, todėl ir kalba yra socialinio vyksmo dalis. Bendravimo etnografiją domina kalbos ideologija, siejama su kultūriniu suvokimu. Bendravimo etnografai tiria, kaip socialinės aplinkybės lemia ideologiją ir ieško ryšio tarp kalbos ir ją vartojančios visuomenės socialinių standartų. Straipsnyje apžvelgiama kalbos ideologijos sąvoka. Dauguma jos apibrėžimų apima ir eksplicitines arba implicitines nuorodas į kalbą. Ideologija yra svarbi įvairiems socialiniams institutams, kurie prisideda prie valdančiosios visuomenės dalies pozicijos palaikymo. Kalbos ideologija stebima įvairiuose diskursuose. Menas yra viena iš sričių, kuri ją puikiai atspindi. Meninių kūrinių recenzijos yra viena iš tų diskurso rūšių, kuriose galima aptikti ne tik įvairias kalbai priskiriamas funkcijas, bet ir kalbos ideologijos apraiškas. Straipsnio tikslas yra atskleisti kalbos ideologijos apraiškas meninių kūrinių recenzijose anglų ir lietuvių kalbose 20 amžiaus 8-tojo dešimtmečio pirmoje pusėje. Atliekant tyrimą, buvo taikyta kokybinė analizė, padėjusi atskleisti panašumus ir skirtumus tarp šių dviejų tirtų grupių, kurių socialinė ir politinė situacija tiriamuoju laikotarpiu buvo skirtinga. Priešingai nei anglų kalba rašytose recenzijose, lietuviškose meninių kūrinių recenzijose buvo daug kalbos ideologijos apraiškų.

The present paper explores the issue of reference in the light of current cognitive and pragmatic research paradigms in linguistics. The concept of reference is examined from a wide variety of approaches. Singular reference versus generic reference as well as coreference are analysed. The paper focuses on main linguistic means of expressing reference within the text, in particular referring expressions. They can be divided into two main classes: (1) nominal groups (e.g., key words-nouns and proper nouns) and (2) personal pronouns. Referring expressions used in a specific context of English scientific and technical text on civil engineering are analysed and illustrated with a selection of examples. They signal what the text is about. The study touches upon the problem of referential indeterminacy. It presents a challenge confronted by modern scholars, readers and/or recipients. Context dependent pragmatic considerations play a significant role in referential choice. The study outcomes are vital for the comprehension of the source text for translators. In the digital age the study results can be applied in technology assisted linguistic research, in development of natural language processing software for logical comprehension of the text. Additionally, theoretical assumptions of the paper, some remarks and examples can be used in delivering a course of lectures and workshops on semantics and pragmatics at higher education institutions.

The paper under discussion deals with specifics and key characteristics of pre-election political discourse of Donald Trump. The communication strategy of the candidate was indicated. The content of key ideas of his political programs with which he tried to enlist the support of voters during complicated debates in 2016 were indicated. Features of pre-election political discourse coincide with the political discourse characteristics. Some of the features are as follows: language minimalism, imagery, theatricality, impulsion and interconnectedness. Various stylistic devices were not only quantitative indicator but also an important quality indicator of politicians’ success in their efforts to convince the voters.