The ideology of language in art reviews
| Author | Affiliation |
|---|---|
Sriubaitė, Jurgita |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2018 | 3 | 1 | 138 | 146 |
Kalbai yra priskiriama daug funkcijų. Ją vartojanti visuomenė turi turėti galimybę adekvačiai reaguoti įvairiose socialinėse situacijose. Kalba yra laikytina visuomenės, kuri ją vartoja, dalimi. Santykis tarp visuomenės ir jos vartojamos kalbos yra vidinis ir tuo pačiu abipusis, nes kalboje atsispindi visi visuomenėje vykstantys socialiniai reiškiniai, todėl ir kalba yra socialinio vyksmo dalis. Bendravimo etnografiją domina kalbos ideologija, siejama su kultūriniu suvokimu. Bendravimo etnografai tiria, kaip socialinės aplinkybės lemia ideologiją ir ieško ryšio tarp kalbos ir ją vartojančios visuomenės socialinių standartų. Straipsnyje apžvelgiama kalbos ideologijos sąvoka. Dauguma jos apibrėžimų apima ir eksplicitines arba implicitines nuorodas į kalbą. Ideologija yra svarbi įvairiems socialiniams institutams, kurie prisideda prie valdančiosios visuomenės dalies pozicijos palaikymo. Kalbos ideologija stebima įvairiuose diskursuose. Menas yra viena iš sričių, kuri ją puikiai atspindi. Meninių kūrinių recenzijos yra viena iš tų diskurso rūšių, kuriose galima aptikti ne tik įvairias kalbai priskiriamas funkcijas, bet ir kalbos ideologijos apraiškas. Straipsnio tikslas yra atskleisti kalbos ideologijos apraiškas meninių kūrinių recenzijose anglų ir lietuvių kalbose 20 amžiaus 8-tojo dešimtmečio pirmoje pusėje. Atliekant tyrimą, buvo taikyta kokybinė analizė, padėjusi atskleisti panašumus ir skirtumus tarp šių dviejų tirtų grupių, kurių socialinė ir politinė situacija tiriamuoju laikotarpiu buvo skirtinga. Priešingai nei anglų kalba rašytose recenzijose, lietuviškose meninių kūrinių recenzijose buvo daug kalbos ideologijos apraiškų.
Language is multifunctional. The society that uses it sets a number of different functions to it so that it could properly act in miscellaneous situations. Following Fairclough (1989), language should be considered as a part of society, their relationship being internal. At the same time it is also mutual as language reflects social phenomena and vice versa. Therefore language should be treated as a social process. The ethnography of communication is interested in language ideology as far as cultural conceptions are concerned. Ethnographers of communication analyze the social conditioning of ideology and look for a link between language beliefs and social norms of the society. This article presents the concept of the ideology of language, how different scientists who are interested in linguistic and cultural differences understand it. A great number of definitions of ideology have either explicit or implicit references to language. The ideology of language is observed in different types of discourse. Art can also reflect the phenomenon of ideology. Art reviews can serve as an example of different functions of language as well as the ideology of language. This article aimed at disclosing ideologies of language in art reviews in English and Lithuanian in the early 1970s. Qualitative analysis was applied to reveal similarities and differences between these two groups that were in different social and political situations at the above-mentioned period.