Valiuškevičiūtė, Audronė

Dažniausia šeimoje vaiko ugdymas ir priežiūra labiau tapatinama su vaiko motinos veikla. Tačiau tėvo įsitraukimas į savo vaiko ugdymo bei priežiūros procesą yra ne mažiau svarbus. Tik abu tėvai gali sudaryti palankias sąlygas augti vaikui šeimoje. Auginant vaiką, pas tėvą turi pasireikšti tėviškumo savybė. Ši savybė savo ruožtu pasižymi įvairiais požymiais. Šio magistrinio darbo tikslas - nustatyti tėviškumo ir vaiko mokymosi pasiekimų sąsajas. Empirinio tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto vidurinių mokyklų 14 – 18 metų amžiaus moksleiviai. Viso apklausta 370 moksleivių. Apklausos metu buvo sužinota respondentų nuomonė apie jų tėvų tėviškumo pasireiškimą bei gauti duomenys apie moksleivių mokymosi pasiekimus. Respondentų nuomonė buvo gauta pasitelkus Tėvo dalyvavimo skalę, kuri padeda nustatyti vyro tėviškumo požymių raišką. Darbe pateikti tėviškumo požymių raiškos ypatumai. Darbe taip pat buvo nustatyta, kad tėviškumas, kaip vyro savybė, siejasi su vaiko mokymosi pasiekimais. Tyrimo rezultatai parodė, jog aštuoni iš devinių, tėviškumą nusakančių, požymių turi ryšį su vaiko mokymosi pasiekimais (pažymių vidurkiu). Taip pat nustatyta, kad visi devyni tėviškumo požymiai turi ryšį su moksleivių pamokų lankomumu, kaip veiksniu, kuris gali įtakoti mokymosi pasiekimus.

Temos aktualumą lėmė įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai bei parašyti darbai, nagrinėjantys patyčias bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo parametrai. Problema: Vaikai patiriantys patyčias neturi pakankamai motyvacijos mokytis, nes yra uždari, emociškai nestabilūs, o šeimos negali padėti patyčias mokykloje patiriantiems vaikams. Objektas: vaikų patyčių patirčių sprendimas šeimoje. Tyrimo klausimas: kokios yra patyčių problemos sprendimo galimybės šeimoje? Tikslas: atskleisti patyčių problemos sprendimo galimybes šeimoje. Uždaviniai: 1. Aprašyti patyčių reiškinį. 2. Atskleisti auklėjimo šeimoje svarbą vaiko gyvenime. 3. Išryškinti patyčių aukos šeimoje slypinčias patyčių priežastis. 4. Numatyti galimus pagalbos patyčias patiriančiam vaikui šeimoje būdus. 5. Parengti patyčių problemos sprendimo šeimoje planą. Tyrimo pagrindinės išvados: 1.Patyčios – neigiamas tyčinis veiksmas, siekiant sukelti nemalonius veiksmus ar išgyvenimus kitam asmeniui. Jos gali kilti dėl įvairių priežasčių, būti įvairaus pobūdžio bei lygmens. Jos gali rastis kaip pasekmė dėl smurto ir nepriežiūros šeimoje. Gali sukelti daugybę neigiamų padarinių, turėti neigiamos įtakos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatos būklei, ne tik patyčiose tiesiogiai dalyvaujantiems asmenims, bet ir aplinkiniams. 2. Šeima svarbiausia žmogaus aplinka, nuo kurios tarpusavio darnos, bendrų rūpesčių ir džiaugsmų pasidalijimo tarpusavyje, pagarbos ir meilės vieni kitiems didele dalimi priklauso augančio vaiko, paauglio emocinė būsena ne tik tam tikru gyvenimo tarpsniu, bet tai turės didelės reikšmės ir ateityje, formuojantis charakteriui.

Humaniškumas šiandieninėj visuomenėj traktuojamas kaip esminė būties vertybė, padedanti normalizuoti žmonių tarpusavio santykius, todėl jo ugdymas mokykloje ir šeimoje tampa viena iš svarbiausių problemų. Mokytojams bei tėvams kyla poreikis ugdyti humanišką - dvasiškai brandžią, savarankišką asmenybę.Šiame darbe autorė pateikia humaniškumo ugdymo sampratą, aprašo pradinių klasių mokinių humaniškų santykių raišką mokykloje, atskleidžia šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo galimybes, skatinant humaniškus pradinukų santykius, bei išskiria X mokyklos pradinukų humaniškų santykių su bendraklasiais raiškos bruožus. Darbe pateiktos metodinės rekomendacijos bus naudingos pradinių klasių mokytojams ir tėvams, kurie ugdo vaikus, turinčius elgesio sutrikimų. Jos padės susisteminti jau turimas žinias ir atrasti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų, susijusių su pradinių klasių mokinių humaniškumo ugdymu.

Šio darbo esmė – nustatyti kaip gydytojų odontologų profesinio tobulinimo programos atitinka gydytojų odontologų profesinio tobulinimosi poreikius. Spartus naujų gydymo metodų ir technologijų atsiradimas keičia ne tik sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ir atveria visai naujas paslaugų galimybes, kurių teigiamo poveikio žmogaus ir visos visuomenės sveikatai galima tikėtis tada, kai kaitos procesai vyksta nuosekliai: per sveikatos priežiūros įstaigų specialistų rengimą, nuolatinį profesinį tobulinimąsi. Pamažu plečiasi ir profesinio tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklas, tačiau dėl siūlomų švietimo renginių gausos tampa vis sunkiau kontroliuoti ir užtikrinti šių institucijų klientams teikiamų tobulinimo paslaugų ir programų kokybę. Šiame darbe vadovaujamasi požiūriu, kad profesinio tobulinimo programa yra kokybiška tuomet, kai tenkina profesinio tobulinimo programos dalyvių poreikius. Literatūros analizės metu buvo išskirtos gydytojų odontologų kasdienėje praktikoje atliekamos 95 veiklos, kurių atlikimo dažnį ir savo gebėjimus tą veiklą atlikti gydytojai odontologai vertino tyrimo metu. Poreikis profesiniam tobulinimui yra tuomet, jei tam tikra veikla profesinėje praktikoje atliekama dažnai, o respondentas pažymi, kad jam trūksta gebėjimų tai veiklai atlikti. Remiantis gydytojų odontologų atliekamų veiklų dažniu ir savo gebėjimų vertinimu tų veiklų atžvilgiu, buvo išskirtas profesinio tobulinimosi poreikis dviems veikloms. Atliekant X organizacijos gydytojų odontologų profesinio tobuinimo programų analizę nustatyta, kad X organizacijos šiuo metu parengtos ir akredituotos 6 programos netenkina nė vieno iš išskirtų profesinio tobulinimosi poreikių. Tyrimo rezultatai yra svarbūs specializuojant programas pagal konkrečius besimokančiųjų poreikius, taip užtikrinant nuoseklų ir rezultatyvų gydytojų odontologų profesinį tobulinimąsi.

Nepilnamečių nusikaltimai – svarbi visuomenės problema. Kiekvieną nepilnamečio padaromą nusikaltimą sąlygoja ne viena konkreti priežastis, bet kelios, o dažniausiai visas kompleksas priežasčių ir sąlygų. Šiame darbe tiriamas ugdymas šeimoje kaip nepilnamečių nusikalstamos veikos veiksnys. Čia keliamas klausimas: ar ugdymas šeimoje įtakoja nepilnamečių nusikalstamą veiką? Darbe siekiama nustatyti ugdymo šeimoje įtaką nepilnamečių nusikalstamai veikai.

Nuolat kintantis šiuolaikinis modernus pasaulis lemia nuolatinio mokymosi būtinybę. Greiti pokyčiai darbo vietoje, sąlygoti technologijų kaitos bei kaip rezultatas besikeičiančių visuomenės poreikių globalizacijos kontekste, iškėlė piliečiams būtinybę išmokti mokytis tam, kad išlaikytų aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje ir pilietinėje visuomenėje bei išvengtų socialinės atskirties. Problema: akcentuojama mokymosi mokytis kompetencijos svarba, tačiau šios kompetencijos vertinimo/ įsivertinimo metodika nėra sukurta. Tyrimo objektas – mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo/ įsivertinimo metodika. Tyrimo tikslas – parengti mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo/ įsivertinimo metodiką. Siekiant šio tikslo numatyti uždaviniai: išskirti mokymosi mokytis kompetencijos elementus bei kompetencijų vertinimo būdus, aprašyti mokymosi mokytis kompetencijos plėtojimo lygmenis, sudarančius įvertinimo skalę, parinkti matavimo metodus, tinkamus skirtingų mokymosi mokytis kompetencijos elementų matavimui, parengti tyrimo instrumentus mokymosi mokytis kompetencijos elementų (vertybinių nuostatų ir žinių) vertinimui/įsivertinimui, pateikti kiekvieno iš tirtų asmenų mokymosi mokytis kompetencijos charakteristiką, patikrinti parengtą metodiką praktiškai vertinant suaugusiųjų mokymosi mokytis kompetenciją. Teorinį darbo pagrindą sudaro mokymosi mokytis kompetencijos samprata. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, interviu, turinio (content) analizė, atvira apklausa raštu, testavimas. Dėl laiko stokos tyrime neišbandyti, tačiau siūlomi mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo/ įsivertinimo metodikoje naudoti tyrimo metodai: mokymosi dienoraštis, individualių užduočių atlikimo stebėjimas, portfolio. Tyrimo dalyviai – keturi suaugusiųjų profesijos mokytojai, dirbę bei dirbantys VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centre. Atlikus tiriamųjų mokymosi mokytis kompetencijos vertybinių nuostatų identifikavimo bei žinių vertinimo pilotinius tyrimus, sudarytos tyrimo dalyvių mokymosi mokytis kompetencijos (pagal tirtus kompetencijos elementus) charakteristikos. Tokiu būdu patikrinti metodikoje siūlomi kompetencijos vertinimo/ įsivertinimo metodai bei naudoti instrumentai. Tiek tyrimas, tiek ir tyrimo rezultatai funkcionuos kaip pagrindas tolesniam mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo/ įsivertinimo metodikos kūrimui.

Dorinis ugdymas yra sudėtingas procesas, nes dorovė neturi vienos reiškimosi sferos ir vienos ugdymo srities. Mokiniai ugdomi visose gyvenimo ir ugdymo srityse atskleidžiant žmogiškąsias vertybes ir vertybinius santykius. Sėkmė priklauso nuo to, kaip šios vertybės įsisąmoninamos, kiek jos tampa asmenybės savastimi (Girdzijauskas, 2004). Mokytojo pareiga – padėti mokiniams suprasti dorinę visuomenei reikšmingos veiklos prasmę, suvokti, kad žmonės vieni kitiems turi daryti gera pirmiausia nuoširdžiai veikdami bendram labui. Darbo tikslas yra aprašyti dorinio ugdymo organizavimą pradinėse klasėse. Tyrimo uždaviniai: - atskleisti dorinio ugdymo paskirtį pradiniame ugdyme; - atrinkti dorinio ugdymo formas ir metodus, taikytinus pradiniame ugdyme; - išskirti dorinio ugdymo aplinkas, kuriose gali vykti dorinis ugdymas; - aprašyti dorinio ugdymo organizavimą pradinio ugdymo institucijose; - aprašyti dorinį ugdymą Marijampolės savivaldybės pradinėse klasėse. Tyrimo tipas aprašomasis. Darbe derinama kokybinė ir kiekybinė metodologijos. Tyrimo metodai: teoriniai - mokslinės, metodinės literatūros analizė taikoma, atskleidžiant dorinio ugdymo paskirtį pradiniame ugdyme, apibūdinant dorinio ugdymo formas ir metodus, aprašant dorinio ugdymo aplinkas; empiriniai – Marijampolės savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, dirbančių pradinėse klasėse, anketinė apklausa raštu (anketavimas) ir mokyklos direktorių pavaduotojų, kuruojančių dorinį ugdymą, atviro pobūdžio apklausa raštu. Daugumos analizuotų literatūros šaltinių autorių nuomone, per mažas dėmesys skiriamas doriniam mokinių ugdymui. Jaunesnysis mokyklinis amžius doroviniam auklėjimui yra ypač palankus, nes pradinių klasių mokiniai paklūsta autoritetui, siekia būti geri kitiems, tikėdamiesi iš jų to paties. Kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas, reikia tinkamai (pagal mokinių amžių bei išsivystymo lygį) organizuoti dorinį ugdymą. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad mokytojai ugdomojoje veikloje prioritetą teikia mokinių gebėjimų, reikalingų kaupiant žinias ir patirtį, ugdymui. Dorinis pradinių klasių mokinių ugdymas dažniausiai vyksta klasės valandėlių, popamokinių renginių, išvykų bei ekskursijų aplinkoje. Dorinio ugdymo planavimo ir vertinimo srityse yra spragų, į kurias reikėtų atkreipti mokytojų ir vadovų dėmesį. Dažniausiai pradinėse klasėse naudojama šios dorinio ugdymo formos: teigiami pavyzdžiai, individualūs pokalbiai ir grupiniai auklėjamieji pokalbiai.

Darbo tikslas - parengti jūrų skautų būrelio neformaliojo ugdymo(si) programos atnaujinimo gaires. Darbo uždavinių pagalba buvo siekiama išsiaiškinti teorines ugdymo programos atnaujinimo prielaidas neformaliajame vaikų švietime, pabrėžiant, kad nėra vieningų reikalavimų neformaliojo ugdymo programų kūrimui bei atnaujinimui. Teorinių šaltinių analizė atskleidė, kad neformaliojo ugdymo programa turi būti atnaujinta atsižvelgiant į bendrą valstybės strategiją neformaliojo ugdymo srityje, mokinių ugdymosi poreikius bei interesus. Siekiant įgyvendinti pedagoginės veiklos tyrimo tikslą buvo atliktas kiekybinis aprašomasis tyrimas neformaliojo vaikų švietimo mokykloje – Kauno jūrų skautų laisvalaikio centre. Tyrimo respondentai – jūrų skautų būrelio mokiniai. Remiantis teoriniais šaltiniais ir tyrimo rezultatais parengtos jūrų skautų būrelio neformaliojo ugdymo(si) programos turinio atnaujinimo gairės.

Šiame darbe nagrinėjama mokytojų kvalifikacijos tobulinimo neapibrėžtumo visuotinės kokybės vadybos sistemoje (VKV) problema. Neaiškus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo vaidmuo VKV sistemoje apriboja jo išnaudojimą kokybės gerinimui. Teoriniame tyrime aprašoma VKV sistema, jos taikymo galimybės švietime bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimo vaidmuo šioje sistemoje. Vidurinėje mokykloje VKV sistemą taikyti pilnai galima, o mokytojai šioje sistemoje turėtų kryptingai planuoti savo dalyvavimą kvalifikacijos tobulinime bei produktyviai išnaudoti kvalifikacijos tobulinimą kokybės gerinimui. Empiriniame tyrime atskleistas VKV galimas poveikis mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. Vidurinėse mokyklose buvo ieškota VKV sistemos apraiškų. Tyrimas parodė, kad kokybės vadybos sistema mokyklose nėra pilnai įdiegta ir išplėtota, todėl ir VKV požymių jose rasta nedaug. Tačiau vienoje iš tirtų trijų mokyklų šių požymių buvo rasta daugiausiai. Ši mokykla buvo pasirinkta tolimesniam tyrimui, kurio metu buvo tirtas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. Palyginimui taip pat pasirinkta antra mokykla, kurioje VKV principų raiškos buvo mažiausiai. Tyrimas atskleidė, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, skirtingu lygiu įgyvendinančiose VKV principus mokyklose yra skirtingas. Toje mokykloje, kurioje VKV raiškos daugiau, pastebėtas kryptingesnis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo planavimas, dažniau pastebima po kvalifikacijos tobulinimo pagerėjusi mokytojų veikla bei dažniau įgyvendinamos naujovės. Taigi, neatmetama galimybė, kad šiuos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo požymius lemia mokykloje sukurta kokybės vadybos sistema.

Besikeičianti aukštojo mokslo aplinka, didėjantys organizacijų ir visuomenės reikalavimai ir lūkesčiai, skatina aukštojo mokslo organizacijas ieškoti sisteminių priemonių studijų kokybei gerinti ir valdyti. Vienas iš būdų padedantis siekti aukštojo mokslo kokybės, yra ISO 9000 serijos standartų diegimas aukštojoje mokykloje. Tačiau sertifikato įgijimas yra tik pradžia į tikrąją kokybę, jis liudija, kad nuo sertifikato įgijimo dienos organizacija sistemingai dirba tobulindama joje vykstančius procesus ir gerindama teikiamų paslaugų kokybę, tačiau vien jo neužtenka. Labai svarbu, kad po įdiegimo organizacija stengtųsi praktiškai taikyti nustatytus kokybės vadybos sistemos principus ir veikti pagal jau sukurtą struktūrą. Šiame darbe buvo apibrėžta švietimo organizacijos kokybės samprata, aprašyta švietimo kokybės vadybos sistema, tų sistemų raida, analizuotas kokybės vadybos objektas švietime, aptartos bendrosios vadybos funkcijos švietimo kokybės vadyboje bei išskirti ISO kokybės vadybos sistemos pagrindiniai principai, pagal kuriuos buvo atliktas empirinis tyrimas leidęs sužinoti stipriąsias ir silpnąsias ISO kokybės vadybos sistemos principų raiškos puses, kurios atskleidžia kaip galima didinti ISO principų raiškos efektyvumą kolegijoje (X).