Dorinio ugdymo organizavimas pradinėse klasėse
Krampienė, Raselė |
Dorinis ugdymas yra sudėtingas procesas, nes dorovė neturi vienos reiškimosi sferos ir vienos ugdymo srities. Mokiniai ugdomi visose gyvenimo ir ugdymo srityse atskleidžiant žmogiškąsias vertybes ir vertybinius santykius. Sėkmė priklauso nuo to, kaip šios vertybės įsisąmoninamos, kiek jos tampa asmenybės savastimi (Girdzijauskas, 2004). Mokytojo pareiga – padėti mokiniams suprasti dorinę visuomenei reikšmingos veiklos prasmę, suvokti, kad žmonės vieni kitiems turi daryti gera pirmiausia nuoširdžiai veikdami bendram labui. Darbo tikslas yra aprašyti dorinio ugdymo organizavimą pradinėse klasėse. Tyrimo uždaviniai: - atskleisti dorinio ugdymo paskirtį pradiniame ugdyme; - atrinkti dorinio ugdymo formas ir metodus, taikytinus pradiniame ugdyme; - išskirti dorinio ugdymo aplinkas, kuriose gali vykti dorinis ugdymas; - aprašyti dorinio ugdymo organizavimą pradinio ugdymo institucijose; - aprašyti dorinį ugdymą Marijampolės savivaldybės pradinėse klasėse. Tyrimo tipas aprašomasis. Darbe derinama kokybinė ir kiekybinė metodologijos. Tyrimo metodai: teoriniai - mokslinės, metodinės literatūros analizė taikoma, atskleidžiant dorinio ugdymo paskirtį pradiniame ugdyme, apibūdinant dorinio ugdymo formas ir metodus, aprašant dorinio ugdymo aplinkas; empiriniai – Marijampolės savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, dirbančių pradinėse klasėse, anketinė apklausa raštu (anketavimas) ir mokyklos direktorių pavaduotojų, kuruojančių dorinį ugdymą, atviro pobūdžio apklausa raštu. Daugumos analizuotų literatūros šaltinių autorių nuomone, per mažas dėmesys skiriamas doriniam mokinių ugdymui. Jaunesnysis mokyklinis amžius doroviniam auklėjimui yra ypač palankus, nes pradinių klasių mokiniai paklūsta autoritetui, siekia būti geri kitiems, tikėdamiesi iš jų to paties. Kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas, reikia tinkamai (pagal mokinių amžių bei išsivystymo lygį) organizuoti dorinį ugdymą. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad mokytojai ugdomojoje veikloje prioritetą teikia mokinių gebėjimų, reikalingų kaupiant žinias ir patirtį, ugdymui. Dorinis pradinių klasių mokinių ugdymas dažniausiai vyksta klasės valandėlių, popamokinių renginių, išvykų bei ekskursijų aplinkoje. Dorinio ugdymo planavimo ir vertinimo srityse yra spragų, į kurias reikėtų atkreipti mokytojų ir vadovų dėmesį. Dažniausiai pradinėse klasėse naudojama šios dorinio ugdymo formos: teigiami pavyzdžiai, individualūs pokalbiai ir grupiniai auklėjamieji pokalbiai.
Moral education is a complicated process as morality has no single sphere of expression or single field of education. Education of children covers all aspects of life and education by revealing human values and value relations. Success depends on how these values are realized, how much they become the self of a person (Girdzijauskas, 2004). Duty of the teacher is to help schoolchildren to understand the moral meaning of an activity meaningful for the society and to realize that people must be good to each other by, first and foremost, making sincere actions for the common welfare. The aim of the thesis was to describe the organization of moral education in primary classes. The goals of the research: - to reveal the purpose of the moral education in primary education; - to select forms and methods of the moral education applicable in primary education; - to distinguish the environment of the moral education; - to describe the organization of moral education in the primary education institutions; - to describe the moral education in primary classes of Marijampolė municipality. Type of research – descriptive. Qualitative and quantitative methodologies were used. Research method: theoretical – analysis of scientific and methodological literature, revealing the purpose of moral education in primary education, describing forms and methods of moral education and its environment; empirical – written questionnaire for the teachers of schools of Marijampolė municipality working in primary classes and open written survey for deputy directors of schools supervising moral education. In the opinion of most authors of the analyzed sources of literature, too little attention is paid to moral education. Junior school age is particularly favorable for moral education as schoolchildren in primary classes obey to authority, strive to be good for others hoping the same from them. In order to achieve a positive result, moral education must be properly organized (taking into account the age and level of development of schoolchildren). The research showed that in terms of educational activity teachers give priority to development of competences of schoolchildren necessary for pooling of knowledge and experience. Moral education of schoolchildren in primary classes is mostly provided in the environment of special lessons, after-school activities, trips and excursions. In terms of organization and evaluation of moral education, there are gaps which should come into notice of teachers and directors. The following forms of moral education are most often used by the teachers in primary classes: positive examples, individual conversations and group educational conversations.