Straipsnyje atskleidžiami profesines mokyklos jaunuolių tarpusavio santykių ypatumai. Pagrindiniais kriterijais pasirinkta: jaunuolių tarpusavio santykių vaidmuo profesinėje mokykloje, jaunuolių bendravimo profesinėje mokykloje vertybiniai aspektai, veiksniai, turintys įtakos skirtingų jaunuolių tarpusavio santykiams, jaunuolių tarpusavio santykių vertinimas pedagogų požiūriu. Tyrimo duomenys parodė, jog profesinės mokyklos sistemoje jaunuolių tarpusavio santykiai vaidina svarbų vaidmenį; profesinės mokyklos moksleiviams santykiai su kita lytimi yra reikšmingi, nes ugdo pasitikėjimą bei pasitenkinimą savimi.

Šiame straipsnyje aptariamos mokytojų ir mokinių bendravimo interpretacijos “Lietuvos mokykloje” priešokupaciniais metais (1939 m.) išspausdintose publikacijose. Atskleidžiama, kad teigiami santykiai, glaudūs mokytojų ir mokinių ryšiai yra reikšmingas asmenybės vertės puoselėjimo, socialumo ugdymo veiksnys.

Straipsnyje analizuojami busimųjų pradinių klasių mokytojų bendravimo kompetencijos ypatumai. Siekiama atskleisti, kaip savo bendravimą su mokiniais vertina patys busimieji mokytojai, jų mokiniai, mokytojai, vadovavę jų pedagoginei praktikai. Straipsnyje pateikiama busimųjų pradinių klasių mokytojų (studentų) bendravimo su mokiniais įgūdžių raiška, studentų bendravimo su mokytojais komponenčių statistiniai ryšiai

Straipsnyje aptariami aktualūs pedagogų rengimo klausimai, analizuojamas studentų požiūris į pedagoginio bendravimo ir savo veiklos bei elgesio refleksi jos ir vertinimo kompetencijų įgyvendinimą per peda goginę praktiką. Studentų požiūriai lyginami su pedagogų nuomonėmis apie praktikantų šių veiklų realizavimą mokykloje. Taip pat atskleidžiami veiksniai, galintysdaryti poveikį tokiems studentų požiūriams.

Šių dienų ikimokyklinio ugdymo įstaigos - nedidelės bendruomenės, kurioms vadovauti reikia nemažai gebėjimų ir įgūdžių. Vadovavimo procese didžiulį vaidmenį turi vadovo elgesys bei vadovo bendravimo ypatumai. Buvo ištirti šie du veiksniai: kokią svarbą Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai jiems teikia vadovo darbe ir kaip vadovai vertina savo gebėjimus šiose srityse. Tyrimo rezultatai parodė, kad vadovai mano, jog vadovo elgesio bei bendravimo ypatumų veiksniai yra labai svarbūs ikimokyklinės ugdymo įstaigos vadovo darbe bei atsiskleidė kaip savo darbe teikiantys tam nemažą svarbą.

Kiekvienoje sporto šakoje, ypač sportiniuose žaidimuose, bendravimas atlieka svarbų vaidmenį. Be jo neįmanoma jokiažaidybinė veikla. Žinodami šią svarbią problemą, mes iškėlėme tikslą: nustatyti žaidėjų tarpusavio sąveiką ir kokio turinio informacija, būtina žaidybinėms situacijoms suprasti, jie pasikeičia. Išanalizavę tylimų rezultatus, kuriuos gavome panaudoję specialiai sukurtą stebėjimo metodiką, galime konstatuoti, kad didelio meistriškumo komandoms mažiau būdingi tarpusavio sąveikos pažeidimai (605), lyginant su nedidelio meistriškumo komandomis (1708). Lygindami skirtingų tipų pažeidimų struktūrą, pastebėjome, kad mažesnio meistriškumo komandose dominuoja pažeidimai judant, kas nebūdinga didelio meistriškumo komandų žaidėjoms. Pažeidimai pasaugant daugiau pasireiškia, kad ir kaip keista, didelio meistriškumo komandose, nors pagal absoliučius skaičius šių pažeidimų mažiau. Tyrimo metu mes išryškinome, tarp kokių specializacijų žaidėjų dažniausiai vyksta tarpusavio sąveikos pažeidimai, be to, nustatėme komandų tipiškus pažeidimų profilius, parodančius komandų tarpusavio sąveikos ir tarpusavio supratimo tarp skirtingų specializacijų žaidėjų vaizdą. Tarpusavio sąveikos pažeidimai leido mums išryškinti žaidėjų bendravimo ypatumus, būtent, lankininkių bendravime dominuoja orientuojamojo, stimuliuojamojo ir vertinamojo turinio informacija. Bendravimo intensyvumas, kryptingumas ir koncentracija šiose komandose yra skirtingi. Remdamiesi gautais rezultatais galime padaryti išvadą, kad nesuderinti veiksmai, žaidėjų tarpusavio nesupratimas daro įtaką jų bendravimui. Įvairaus pobūdžio informacijos naudojimą bendravimo vyksme sąlygoja rankinio žaidimo taktikos objektyvus veiksniai, kurie lemia bendravimo kryptingumą, koncentraciją ir intensyvumą.

In the pedagogical practice of sport there is accumulated wide experience in optimizing interpersonal communication of athletes’ and their professional interaction. However, the obtained empirical results only partially reveal this problem. Complex scientific research is needed to substantiate sports impact on athletes’ communication and interaction. The aim of the research was to determine conditions and opportunities of interpersonal athletes’ communication and interaction in sports activities. The methods of the research were the analysis of scientific literature; a questionnaire-based survey; sociometry; mathematical statistics. The research has revealed that the majority of athletes (71.0%) prefer sports as a phenomenon that encourages interpersonal communication and interaction. 68.3% of sport specialists confirm this priority. The research has also proved that cohesion of communication, the coefficient of compatibility and the status of a personality are much more expressed in high-mastery teams compared to lowmastery teams and athletes of individual sports. The work has identified the main motives that are important contributors to personality formation. We have proved that athletes’ communication and interaction are influenced by sports as a variety of the needs realisation. Evaluation of these peculiarities is necessary while organizing rational development of athletes’ personality.

Straipsnyje analizuojamos autistinį sutrikimą turinčių jaunuolių bendravimo galimybės taikant įvairių rūšių muzikinę veiklą. Veiklos tyrimo duomenų analizė atskleidė muzikos klausymo, dainavimo, improvizavimo metu išryškėjusius bendravimo poreikio požymius ir jų įgyvendinimo galimybes.

The aim of research was to determine students physical activity, learning outcomes, student and teacher communication and collaboration features, and interactions between them. Methods. The participants were 204 healthy Lithuanian schoolchildren of 7th–9th grade, 99 boys and 105 girls. The respondents were given a questionnaire, which consisted of three parts. The first part of survey included questions about students gender, age, class, school, academic achievement (AA) – the last semester (trimester) learning grades in different subjects, physical education lessons trimester (semester) grade. The second part included questions about pupils’ physical activity (PA) (Petronytė, 2009), the third part of the questionnaire was designed to determine the students’ and teacher communication and cooperation peculiarities in physical education (PE) classes (Questionnaire on Teacher Interaction (QTI) – economical 48-item version, cited from Fisher et al., 1995). [...]

57.4 percent of coaches claim that referees are too assertive when they make their decisions. Decision making skills reveal an individual‘s ability to predict the outcome of their behaviour in various situations and take responsibility, therefore, when making a decision it is important to predict positive and negative outcome of each possible decision. 45 percent of coaches claim that referees know how to get out of a predicament. Such opinion of the respondents shows that not only referees lack certain skills, but there‘s also a poor twoway communication. However, coaches also show the lack of will to communicate and adhere to rules that help control athletes in the court and their relationship during matches. It is also important for coaches and referees to find a mutually agreeable way to interpret certain situations during matches. In summary, according to Lithuanian basketball coaches, basketball referees are prone to show exaggerated strictness, tend not to acknowledge their mistakes and are too self-confident. However, they behave politely and properly and have a sense of humour. The majority of basketball coaches think that referees perform their duties objectively, know how to get out of a predicament and look athletic and fit. However, the majority of coaches think that referees have little knowledge on game tactics and players‘ psychology.