Straipsnyje atskleidžiamos pradinių klasių mokinių skaitymo motyvų ir jų rašomosios kalbos mokėjimų sąsajos. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokiniams skaitant formuojami skaitymo įgūdžiai, reikalingi mokantis. Visi tirti mokiniai teigiamai įsivertina rašomosios kalbos mokėjimus. Išsiaiškinta, jog pradinių klasių mokinių skaitymo motyvai susiję su rašomosios kalbos mokėjimų įsivertinimu.

Straipsnyje akcentuojama humaniškumo ugdymo pradiniame mokykliniame amžiuje svarba. Humaniškas elgesys pagrindžiamas kaip objektyvus humaniškumo matas, nustatomas humaniško elgesio vertinimo kriterijus, parodomi pradinuko humaniško elgesio su tėvais, mokytojais ypatumai lyties bei amžiaus aspektais

Straipsnyje pateikiama metaforinio mąstymo samprata. Patarlės pristatomos kaip metaforinio mąstymo diagnostikos ir lavinimo instrumentas. Nagrinėjami patarlių kokybinės analizės rezultatai, gauti analizuojant mokinių patarlių interpretacijas, pagal kurias yra nustatomas ui metaforinio mąstymo išsivystymo lygis

Straipsnyje pateikiama pradinių klasių mokinių požiūrio į humaniškumą blanda parodoma, kaip palankiai tokio amžiaus berniukai ir mergaitės vertina šį reiškinį, nustatomi jų požiūrio pagrįstumo vertinimo lygmenys, tuo remiantis pateikiama II - IV klasių mokinių humaniškumo motyvacijos būklė. Drauge išryškinama, kad požiūrio į humaniškumą formavimas pradiniame mokykliniame amžiuje - aktuali pedagoginė problema, kurią išsprendus galima pasiekti humaniškesnio elgesio, tvirtesnių humaniškų įsitikinimų paauglystėje

Straipsnyje pateikiami I-II! klasių moksleivių savęs vertinimo mokymosi procese tyrimo duomenys. Atskleidžiami vaikų savęs vertinimo kokybės ypatumai, dinamikos tendencijos

Straipsnyje nustatomas humaniškų išgyvenimų kriterijus ir parodoma, kad II-IV klasių mokiniai dažniausiai jaudinasi tik dėl savo pačių sėkmių ar nesėkmių. Išryškinama, kad šie išgyvenimai mažai siejasi su tiriamųjų humanišku elgesiu. Drauge parodoma, jog vaikai labiau jaudintųsi dėl kitų žmonių džiaugsmų ar bėdų tada, jeigu būtų geriau pasinaudota jų empatija.

Tyrimo tikslas - ištirti III-IV klasių mokinių fizinį aktyvumą laisvalaikiu ir jį lemiančius veiksnius. Straipsnyje analizuoja- ma III-IV klasių mokinių požiūris į kūno kultūrą, jų fizinis aktyvumas ir fizinį aktyvumą lemiantys veiksniai. Lyginamas šių klasių 105 mergaičių ir 85 berniukų, iš jų 49% miesto ir 51 % kaimo mokinių fizinis aktyvumas laisvalaikiu. Taikyti anketinės apklausos ir pokalbių su mokiniais bei mokytojais metodai. Tyrimo rezultatai rodo, kad III-IV klasių mokinių fizinio aktyvumo sklaidai įtakos turi šie veiksniai: mokytojų, tėvų ir mokinių požiūris į fizinį aktyvumą, žinios apie aktyvumo poveikį sveikatai, dienotvarkė. Tiriamųjų atsakymai į anketos klausimus leidžia teigti, kad visų mokinių požiūris į fizinį aktyvumą yra teigiamas. Savaitgaliais berniukai daugiau laiko nei mergaitės praleidžia prie kompiuterio. Laisvalaikiu berniukai dažniau nei mergaitės važinėja dviračiu ir žaidžia kompiuteriu. Mokytojų ir šeimos narių teigiamas požiūris į fizinį aktyvumą ir jų pavyzdys didina mokinio judrumą. Teigiamas ir skatinantis mokytojų, tėvų požiūris į fizinį aktyvumą bei asmeninio pavyzdžio rodymas lemia vaikų nuostatas ir jų gyvenseną. Nustatyta, kad dauguma mokinių tėvų nesportuoja (tą patvirtino 62,9% mergaičių ir 55,3% berniukų). Daugiau nei pusė (55,8%) mokinių Velykų atostogas praleidžia pasyviai. Jų metu mokiniai norėtų sportuoti su tėveliais, ypač važinėti dviračiu (66,8%), plaukioti (60,5%), slidinėti (55,3%), žaisti krepšinį (44,7%). Mokiniams patinka sportuoti. Mėgstamiausi pradinių klasių mokinių laisvalaikio užsiėmimai: važinėjimas riedlente, bėgiojimas ir sportiniai žaidimai. Pradinių klasių mokinių teigiamam požiūriui į fizinį aktyvumą formuotis turi reikšmės aplinkiniai asmenys ir žiniasklaida. Miesto ir kaimo mokiniai norėtų, kad fizinių pratimų įtaką sveikatai paaiškintų tėvai (miesto 69,9%, kaimo 50,5%), moky- tojai (miesto 55,9%, kaimo 45,4%), televizija (miesto 52,7%, kaimo 41,2%), spauda (miesto 36,6%, kaimo 21,6%), radijas (miesto 30,1%, kaimo 19,6%), draugai (miesto 2,1%, kaimo 2,1%), treneris (miesto 3,2%, kaimo 1,0%).

Darbo tikslas – nustatyti grupinių ir individualių fizinių veiklų poveikį pradinių klasių mokinių socializacijai. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrime dalyvavo 48 pradinių klasių mokiniai – nuo 1 iki 4 klasės (7–10 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n = 24) ir kontrolinę (n = 24). Tiriamajai grupei buvo taikomi edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai, o kontrolinei grupei – įprastinės fizinės veiklos pratimai. Abiem grupėms užsiėmimai vyko po du kartus per savaitę po 45 min. Testavimas buvo vykdomas dviem etapais – prieš ir po intervencijos – vienoje Kauno miesto progimnazijų. Tyrime taikyti metodai: elgesiui, emocijų raiškai ir bendravimui su bendraamžiais nustatyti – Galių ir sunkumų klausimynas; įtampos lygiui veiklos metu įvertinti – „VERIM Lab Pro“ biogrįžtamojo ryšio metodas; pasitenkinimas fizine veikla vertinamas pagal Fizinio aktyvumo malonumo skalę; fizinės veiklos raiška buvo vertinama „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimu – HBSC“ (metodologijos ištrauka apie fizinį aktyvumą laisvalaikio metu). Duomenų apdorojimui buvo naudojamas statistinės duomenų analizės paketas SPSS for Windows 23.0. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių elgesiui (p = 0,001), santykiams su bendraamžiais (p = 0,01), bendriems sunkumams (p = 0,001), sumažino hiperaktyvumą (p = 0,01). Sumažėjo mokinių patiriama įtampa veiklų metu tiriamojoje grupėje mažiausio (p = 0,021) ir didžiausio (p = 0,037) intensyvumo veiklose. Statistiškai reikšmingo poveikio mokinių patiriamai įtampai neturėjo kontrolinėje grupėje taikyti įprastinės fizinės veiklos pratimai. Tiriamojoje grupėje taikomi pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių pasitenkinimui fizine veikla (p = 0,001), padažnėjo fiziškai aktyvaus laisvalaikio leidimas (p = 0,001) ir pailgėjo trukmė (p = 0,004). Kontrolinėje grupėje nenustatytas reikšmingas poveikis pasitenkinimui taikoma veikla, tačiau statistiškai reikšmingai pakito fiziškai aktyvaus laisvalaikio dažnumas (p = 0,001) ir trukmė (p = 0,020). Išvados. Neformaliojo ugdymo metu taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai labiau sumažino mokinių elgesio problemas, hiperaktyvumą ir bendrus sunkumus negu neformaliojo ugdymo metu taikytos įprastinės fizinės veiklos. Pradinių klasių mokiniams popamokinės veiklos metu taikytos edukacinės fizinės veiklos labiau sumažino patiriamą įtampą mažiausio intensyvumo veiklos metu, lyginant su popamokinėmis įprastinėmis fizinėmis veiklomis. Nustatytas didesnis poveikis mokinių pasitenkinimui fizine veikla ir fizinio aktyvumo padidėjimui po edukacinių fizinių žaidimų ir pratimų intervencijos, lyginant su įprastine fizine veikla.

The aim of the research was to evaluate the expression of 10—11 years old pupils’ self-control abilities. The research was conducted in the primary grades of Klaipėda city and district comprehensive schools in January 2009. The sample of the surveyed was 99 schoolchildren of the 3rd and 4th grades, including 59,6 % of girls and 40,4 % of boys. Material and methods: analysis of special literature, survey by means of questionnaires, mathematical statistics (Cronbach Alpha, Spearman’s rank correlation coefficient, Student’s t test and χ2 analysis). The questionnaire of self-control evaluation was designed on the basis of the programme „To Grow and Strengthen“ of Lithuanian physical education, as well as Riggio and Friedman’s (1983) Social Skills Inventory for Emotional Control and Social Control. Results. A weak tendency was established to the effect that children, who knew the rules of behavior and observed them, were generally more patient (p < 0,01); children who tended to think in an optimistic way were better able to cope with the difficulties they encountered, which was a proof of the ability to control oneself (p < 0,001); an essential correlation was established between the gender and the knowledge of the rules and their observation (p < 0,001). Conclusions. The scale of the self-control behavior models (Cronbach‘s Alpha 0,716), applied for the evaluation of expression of the self-control ability, demonstrated the existence of personal qualities significant for self-control and the models of self-control behavior. The girls’ and boys’ opinions on when they were least able to control themselves were statistically significant. The girls tended to think that they were least able to control themselves when they were hurt or insulted (p < 0,05) or in the situations when they were not correctly understood (p < 0,05).[...]

Straipsnyje nagrinėjamos pradinių klasių mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų ugdymo taikant interaktyviąją lentą galimybės. Kūrybinio rašymo gebėjimai apibūdinami atsižvelgiant į kūrybinio mąstymo bruožus: originalumą, detalumą, lankstumą, sklandumą. Straipsnyje analizuojami autorių atlikto kūrybinio rašymo gebėjimų ugdymo taikant interaktyviąją lentą tyrimo, vykdyto pradinėse klasėse per lietuvių kalbos pamokas, rezultatai.