Lietuvos Respublikos (1918-1940) pradinės mokyklos mokytojų rengimo tyrimas (atliktas 2000 m.) ligšiolines švietimo raidos studijas papildė nauja medžiaga. Straipsnyje pateikiamos ryškesnės pradinės mokyklos mokytojų rengimo tobulinimo kryptys, analizuojami bandymai keisti mokytojų seminarijų ugdymo turinį stiprinant pedagoginį, psichologinį bei metodinį rengimą.

Straipsnyje analizuojamas pirmo kurso studentų - busimųjų pradinių klasių mokytojų požiūris į gamtamokslinį ugdymą vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje ir universitete. Siekiama atskleisti priežastis, lemiančias mažėjantį susidomėjimą gamtos mokslais bei nepakankamą visuomenės gamtamokslinį-technologinį raštingumą.

Straipsnis skirtas nustatyti Klaipėdos universiteto studentų žinias ir požiūrį į Pasaulio pažinimo (istorijos) mokymą.. Atliktas tyrimas parodė, kad visi suvokia istorijos dėstymo svarbą pradinės mokyklos integruotoje programoje “Aš ir pasaulis”. Respondentai supranta istorijos tikslus, uždavinius ir paskirtį. Būsimi pedagogikos bakalaurai išskiria net 37 mokomuosius dalykus, integruotus į kursą, bet labiausiai išskiria istoriją, geografiją ir gamtos pažinimą. Tyrimas atskleidė istorijos metodikos paskaitų ir pratybų reikmę bei istorijos metodinės literatūros, priemonių pradinėms klasėms trūkumą.

Straipsnyje atskleidžiama muzikinio ugdymo svarba jaunesniajame mokykliniame amžiuje bei muzikinio ugdymo ypatumai. Iškeliama pradinių klasių mokytojo muzikinės kompetencijos problema. Aprašomas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų požiūrį į muzikos pamokas bei mokytojų muzikinį pasirengimą ir galimybes vesti muzikos pamokas.

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos pradinės mokyklos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kryptys pirmaisiais valstybės egzistavimo metais bei jų ypatybės ir kaita tolesniame švietimo reformos raidos kontekste

Lietuvos pradinė mokykla skaičiuoja septintąjį savo istorijos šimtmeti. Platūs ii išsamūs yra XVI11 a., XIX a.. XX a. pirmosios pusės lietuviškosios pedagoginės minties bei mokyklos raidos tyrinėjimai. Ypač problemiškas šiuo požiūriu XX a. antrosios pusės laikotai- pis. Dabartiniu pedagogikos istorijos tyrėju darbuose šie metai neaktualizuojami. Tęsiant ankstesnius autorinius tarybinio laikotarpio pradinio ugdymo tyrinėjimus, šiame straipsnyje siekiama panagrinėti XX a. 6-7 dešimtmečio Lietuvos pradinės mokyklos struktūrinę kaitą, ugdymo turinio bei metodikos ypatumus. Tyrimai pagrįsti pradinių klasių programų bei metodinės aptariamojo laikotarpio literatūros analize.

Straipsnyje nagrinėjamos galimybės sukurti tokią technologinio ugdymo sistemą, kuri leistą laisvai rinktis veiklos turinį, formas, metodus kiekvienam dirbti ir kurti individualiu tempu, remiantis turimais gebėjimais. Atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų požiūrį į technologijų dalyką pamokose naudojamų medžiagų įvairovę ir taikymo dažnumą atskleidė darbo proceso organizavimo problemas, parodė, kad mokytojų požiūris į technologinį ugdymą turi įtakos moksleivių meninio ir dvasinio ugdymo kokybei

Straipsnyje pristatomi Lietuvos ir Latvijos pradinės mokyklos gamtamokslinio ugdymo kursai ekologinių-etinių nuostatų raiškos aspektais; atkreipiamas dėmesys Į moksleivių skatinimą praktinei globėjiškai ir gamtosauginei veiklai. Apibendrinamas Lietuvos pradines mokyklos mokytojų nuomonių tyrimas, kiek pasaulio pažinimo kursas prisideda prie moksleivių vertybinių santykių su gamtine aplinka ugdymo.

Įvairių kultūrų ir etinių krypčių atstovai, skirtingai žvelgia į gyvybę, jos vertę. Vieni teigia, kad bet kokia gyvybė yra verta pagarbos. Gyvenimas yra šventas savaime. Kiti mano, kad vienintelis užuojautos objektas yra žmogus. Gyvūnai -tai tik drauge su mumis egzistuojantys Dievo kūriniai. Dar kiti pasakys, kad gyvybė yra vertinga tiek, kiek ji teikia naudos.

Vienas iš pagrindinių pradinės bei bendrojo lavinimo mokyklos programų tikslų - pagarbos gyvybei ugdymas. Tačiau pasaulio pažinimo vadovėliuose nepakankamai dėmesio skiriama pagarbos gyvybės ugdymui. Kai kuriomis temomis akcentuojama tik gyvūnų nauda (pragmatinis aspektas). Trečiosios ir ketvirtosios klasės pasaulio pažinimo vadovėliuose pateikta daugiau pažintinė medžiaga. Juose mažai akcentuojama pagarba gyvybei (vertybinis aspektas). Šiuo požiūriu mokytojų nuomone yra itin svarbi.

Straipsnyje analizuojamas pradinių klasių mokytojų požiūris į pagarbos gyvybei ugdymą. Pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimas, kuriame dalyvavo 110 pradinių klasių mokytojų, atliktas 2003 m. sausio-balandžio mėn.

Straipsnyje, remiantis švietimo raidos tyrimais, sukauptos archyvinės medžiagos analize bei šiandieniniais švietimo dokumentais, nagrinėjami ryškiausi pradinio ugdymo pedagogų rengimo laimėjimai Lietuvoje įvairiais istoriniais periodais. Šių naują švietimo kokybę įtvirtinusių laimėjimų požiūriu kritiškai analizuojamos šiandieninės pradinės mokyklos mokytojų rengimo kaitos tendencijos..