Lietuvos Respublikos (1918-1940) pradinės mokyklos mokytojų rengimo tyrimas (atliktas 2000 m.) ligšiolines švietimo raidos studijas papildė nauja medžiaga. Straipsnyje pateikiamos ryškesnės pradinės mokyklos mokytojų rengimo tobulinimo kryptys, analizuojami bandymai keisti mokytojų seminarijų ugdymo turinį stiprinant pedagoginį, psichologinį bei metodinį rengimą.

Asmeninės mokytojų ugdymo filosofijos reikšmė ypač iškyla tada, kai visuomenėje ir švietimo sistemoje atsiranda prielaidų pliuralizmui, iniciatyvumui ir novatoriškumui. Šiuolaikinės Lietuvos politinės, ekonominės ir socialinės raidos keliami reikalavimai lemia tolimą nuo klasikinės (tradicinės) ir artėjimą link laisvojo ugdymo paradigmos, dėl to didelę reikšmę įgyja ir atitinkamos mokytojų ugdymo filosofijos plėtotė. Siekiant ryškesnių kokybinių ugdymo sistemos pokyčių, būtina užtikrinti dermę tarp nacionalinėje švietimo politikoje deklaruojamos (oficialiosios) ir ugdymo institucijose dirbančių mokytojų (praktinės) ugdymo filosofijos. Ugdymo paradigmos kaitos kryptys reikalauja mokytojo profesijos modelio ir jo pirminio bei tęstinio rengimo sisteminės kaitos. Akcentuojamas empirinių mokytojų ugdymo filosofijos kaitos tyrimų aktualumas.

Straipsnyje aptariami pradinio ugdymo specialybės studentų matematinio rengimo klausimai: pradinių klasių mokytojų matematinį pasirengimą sąlygojantys veiksniai, matematikos ir jos mokymo metodikos studijų aukštojoje ir aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje tikslai, uždaviniai bei turinys. Pateikiami konstatuojamojo tyrimo rezultatai leidžiantys teigti, kad matematinis pradinio ugdymo specialybės studentų rengimas neužtikrina pakankamo busimųjų pradinių klasių mokytojų matematinio raštingumo

Remiantis 2003 m. nacionalinio IV klasių moksleivių mokymosi rezultatų tyrimo duomenų analize, nagrinėjami IV klasių moksleivių matematikos mokymosi rezultatų ir įvairių su mokymu bei mokymusi susijusių veiksnių tarpusavio ryšiai. Daugiausia dėmesio skiriama pradinių klasių mokytojo profesinėms kompetencijoms, darančioms įtaką moksleivių matematikos mo- kymosi rezultatams, įvertinti. Formuluojamos rekomendacijos matematiniam pradinių klasių mokytojų rengimui gerinti.

Straipsnyje, remiantis švietimo raidos tyrimais, sukauptos archyvinės medžiagos analize bei šiandieniniais švietimo dokumentais, nagrinėjami ryškiausi pradinio ugdymo pedagogų rengimo laimėjimai Lietuvoje įvairiais istoriniais periodais. Šių naują švietimo kokybę įtvirtinusių laimėjimų požiūriu kritiškai analizuojamos šiandieninės pradinės mokyklos mokytojų rengimo kaitos tendencijos..

Straipsnyje aptariamos Europoje vyraujančios technologinio ugdymo paradigmos, analizuojamos jų ištakos. Namų ūkis ir technologijos - du pasaulyje egzistuojantys bendrojo lavinimo dalykai, panašūs turiniu, tačiau besiskiriantys savo ugdymo tikslais. Straipsnyje atskleidžiama šių dalykų atsiradimo įvairiose šalyse priežastys, istorinė raida bei pateikiama Europos šalių ir Lietuvos patirties šioje srityje lyginamoji analizė, atsižvelgiant į šalių technologinio ugdymo ir šalies etnokultūrinės bei istorinės raidos tarpusavio ryšį.

Šiuolaikinėmis visuomenės raidos sąlygomis pedagogų profesinis rengimas yra labai svarbi ir aktuali švietimo politikos problema, kuri yra nuolatinių diskusijų objektas. Teigiama, kad mokytojų rengimas yra atitolęs nuo švietimo reformos ir pedagogams visuomenės keliamų reikalavimų. Esama tam tikrų mokytojų rengimo programų trūkumų bei atsiranda pedagogų rengimo paradigmos kaitos būtinumas. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje detaliau analizuojamos įvairių Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbuose pateikiamos mokytojų rengimo tendencijos bei akcentuojamos pedagogų rengimo problemos.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos tikybos mokytojų - jaunųjų specialistų sėkmės ir nesėkmės evangelizuojant Lietuvos jaunimą, aptariami tie gebėjimai, be kurių neįmanoma daryti įtakos šių dienų moksleiviams. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais iš tikybos pamokų, straipsnyje analizuojamos religinio ugdymo nesėkmių priežastys, o išvadose bandoma pateikti strateginių pasiūlymų, kaip efektyviau rengti tikybos mokytojus bei tobulinti tikybos mokymo organizavimą.

Profesinio rengimo reforma Lietuvoje parodė, kad svarbiausias reformos sėkmės veiksnys yra pedagogų kvalifikacija. Profesijos mokytojų rengimas - viena sudėtingiausių profesinio rengimo reformos sričių. Profesinio rengimo reformos pradžioje profesijos mokytojų rengimas vyko gana chaotiškai, trūko nuoseklumo ir suderinamumo. Profesinio rengimo "Baltojoje knygoje" (1998) pirmą kartą buvo suformuluotas išsamesnis požiūris į profesijos mokytojų rengimą. [...]