Straipsnyje gvildenamos dailės ugdymo integracijos problemos. Pateikiamas dailės dalykų integracijos modelis, kuris teoriškai grindžiamas J. Laužiko integracijos idėja, iškelta jo darbe „Švietimo integracijos pagrindai“. J. Laužiko integracijos teorija sudaro sąlygas pagristi atskirų dailės mokymo komponentų - dailės kompozicijos, kultūros istorijos - integracinius ryšius ir teorijos bei praktikos sąveiką vientisoje integruoto mokymo sistemoje.

Pasaulio ir šiuolaikinės Lietuvos kultūros tendencijos sąlygoja meninio ugdymo kryptį, iškeldamos pagrindinių mokymo turinio elementų - teorinių žinių ii praktinės meninės veiklos santykio problemų. Straipsnyje šios problemos spiendimas grindžiamas mokytojų nuomonės kokybinio tyrimo ir teorinės liteiatūros analize, kuri įrodo šių skirtingų elementų integracinę vienovę, ugdant paauglių (12-16 metų) meninio kūrybiškumo bei pažinimo gebėjimus

Straipsnyje analizuojamos meninio ugdymo pradžios mokykloje kaitos priežastys, tendencijos ir idėjų Įgyvendinimo problemos. Siekiant nustatyti meninio ugdymo problemas Lietuvoje bei aptarti galimus jų sprendimus, darbe nagrinėjamos ne tik vakarų pasauliui būdingos kaitos tendencijos, bet ir rytietiška meninio ugdymo patirtis.

Straipsnyje atskleidžiami M. Montessori sistemos vaikų muzikinio ugdymo esminiai bruožai, jų taikymo ypatumai Lietuvos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Muzikinis ugdymas M. Montessori sistemoje traktuojamas kaip asmens kultūros dalis, kuri įsilieja į žmogaus savikūrą. Vaikų muzikinio ugdymo samprata M. Montessori sistemoje remiasi bendraisiais žmogaus raidos dėsniais, amžiaus tarpsnio ypatumais

Straipsnyje aptariama suaugusiųjų mokyklų meninio ugdymo problematika bei atliktų tyrimų rezultatai. Atlikta kokybinė atvejų analizė ir pristatomas diskusinių focus grupių tyrimas. Tyrimo duomenys atskleidžia naujas suaugusiųjų meninio ugdymo perspektyvas bei besimokančios, demokratinės visuomenės kūrimu pagrįstą suaugusiųjų meninės veiklos modelį - individualizuotą, kryptingą meninį ugdymą. Aptariami sociokultūrinio ugdymo ir integracijos procesai.

Straipsnis skirtas dailės kompozicijos, kaip dėstomosios disciplinos, problematikai: ieškoma teorinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų sudaromas šios disciplinos turinys. Filosofinės, psichologinės, pedagoginės literatūros nagrinėjimas atskleidžia, kad toks pagrindas yra kompozicijos vienovės principas. Tai esminis principas, kuriuo pagrįstas dailės kompozicijos dėstymo turinys leidžia siekti ne tik meninių ir kūrybinių gebėjimų lavinimo, bet ir dvasinių asmenybės galių ugdymo

Straipsnyje aptariama kičo problema šiuolaikinėje kultūroje, nagrinėjama jo įtaka VPU dailės specialybės studentų estetiniam skoniui bei kičo apraiškos akademiniuose darbuose. Tirtos galimybės veikti studentų estetinį skony Parodyta kičo plitimą, stabdanti metodų įtaka koreguojant studentų estetinį skonį; pagrįsta kryptingos, visaapimančios ugdymo, kritiškai vertinant kičą., programos, rengiant dailės pedagogus, reikmė

Straipsnyje analizuojama dizaino dalyko tikslų, siekių, uždavinių reikšmė asmenybės ugdymo procese, apibrėžiami dizaino dalyko tikslai ir uždaviniai, prisidedantys prie visaverčio asmenybės ugdymo, tiriami ir atskleidžiami dailės, dizaino ir technologijų mokytojų preferencijų dizaino dalyko tikslams, siekiams ir uždaviniams ypatumai

Straipsnyje nagrinėjami moksleivių dorovinės ir meninės pozicijų turinio pažintiniai, emociniai ir valingieji komponentai, jų sąveikos galimybės. Daroma išvada, kad meninis ugdymas gali turėti įtakos emociniam dorovinių vertybių išgyvenimui ir jų internalizacijai.

Vykstant Lietuvos švietimo sistemos pokyčiams, formuojamas naujas visuomenės požiūris į vaikų meninį ugdymą. Profilinis mokymas suteikia galimybę trečios pakopos mokiniams rinktis vieną iš privalomų meninių dalykų - muziką, dailę, teatrą ar šokį. Straipsnyje aptariami svarbiausi veiksniai, kurie lemia meno dalyko pasirinkimą, nagrinėjamos prielaidos ir motyvai, formuojantys mokinių nuostatas.