Straipsnyje apsibrėžiama komunikacinės kultūros sąvokinė erdvė, išryškinant jos pagrindinius dėmenis: normas, vertybes, procesą, kontekstą. Jame nagrinėjama Z kartos komunikacijos savitumai, aptariant Z kartos bruožus ir remiantis empiriniu tyrimu. Tyrimo tikslas yra atskleisti Z kartos komunikacinius savitumus, remiantis socialinio konstruktyvizmo požiūriu pagal A. Kuklą (2000, p. 6) – žmonės susidaro savo asmeninį supratimą ir „jis nėra jų įgytų žinių veidrodis“. Z kartos komunikacinių savitumų paieškoje taikomi du metodai: mokslinės literatūros analizė, ekspertinė pusiau struktūruota apklausa. Tyrimas parodė, kad Z kartos studentų komunikacija, informantų požiūriu, skiriasi nuo Y kartos didesniu skaitmeniniu raštingumu, pagrįstu virtualiu komunikavimu; orientacija į vizualią, greitą, mažai turinio turinčią informaciją; polinkiu į paviršutiniškumą, neargumentuotumą, nesudėtingumą, dažną nesusietumą su kontekstu. Tačiau jiems svarbus ir vertybinis aspektas, normos.

Ironija traktuojama kaip ypatinga netiesioginės komunikacijos strategija, kuri nukreipta stimuliuoti adresato intelektinę veiklą ir kritinį mąstymą. Straipsnio tikslas – paaiškinti padidėjusį dėmesį žodinei ironijai šiuolaikinėje rusų kalboje. Remiantis ironiškų intencijų realizacijos analize įvairiuose diskursuose rusų kalba, straipsnyje aprašomas ironijos statusas šiuolaikinėje rusų kalboje ir jos esminės funkcijos. Ironijos vartojimas ir jos interpretavimas siejamas su kalbančiojo komunikacinės kompetencijos susiformavimo lygiu ir jo intelektualiniu potencialu.

The article is devoted to the analysis of the purposes and methods of use of intertextual language game in manipulative communication. Manipulative communication in this research is understood as addressed communication of any type in which one of the communicants consciously aims to make purposeful impact on other participants of communication for change of their way of thinking, judgments and/or behavior without understanding by these participants of the true purposes of communicative impact. A language game owing to the nature is extremely convenient for implementation of these tasks as it has own potential of unapparent impact on consciousness of native speakers. An intertextual language game possesses the highest coefficient of interpretative complexity that even more distracts the recipient of impact from the true purposes of the communicant manipulator. With respect thereto the use of an intertextual language game in manipulative communication allows the speaker to achieve a maximum level of efficiency. This fact accounts for active use of an intertextual language game in manipulative communication.

The article presents the results of the research on the peculiarties of the stimulating interaction “educator - child” in pre-school educational institutions. The research lasted from 1998 till 2000. its aims was to define the content, type, frequence and it determining factors of the pedagogic “educator - child” interaction in the after reformed kindergarten. The research object was the act of “educator - child" interaction in the 160 randomly chosen groups of Vilnius kindergartens. The acts were divided into the following groups: therapeutic, humane, stimulating, ignoring and suppressing. The research showed that in pre-school institutions stimulating interaction prevailed. When stimulating children teachers usually use questioning, reminding and explanation. The most frequently stimulated are 5-6 and 6-7 and least frequently stimulated 4-5 years old children. The intesity of stimulating frequency depends on teacher’s age and educatin.

Žmonių bendravimas per paskutiniuosius du dešimtmečius tapo ypatingu mokslininkų, kalbos tyrėjų dėmesio objektu. Globalizacijos procesai sustiprino bendravimą tarp šalių su skirtingu išsivystymo lygiu, tuo pačiu išryškino bendrų socialinės sąveikos normų kūrimo poreikį. Akivaizdu, kad komunikacijos efektyvumui didžiausią įtaką daro bendravimo etikos normos, kurias savo ruožtu sąlygoja visuomeniniai ir moraliniai žmonių kalbinio elgesio principai. Kalbos komunikacijos tyrinėjimai padeda geriau suprasti adresanto ketinimus, pašnekovų sąveikos charakterį ir jų bendravimo ypatumus. Mandagumo taisyklės kartu su bendradarbiavimo nuostatomis yra veiksmingo ir tikslingo bendravimo sėkmės garantas. Mandagumo ir bendradarbiavimo principų supratimas yra esminis veiksnys, užtikrinantis sėkmingą tarpasmeninę komunikaciją įvairiais lygmenimis. Taigi ši tema yra aktuali asmenybės ugdymo ir kalbų mokymo problema.

The trend of the verbal communication development highlights the pupil’s abilities to use the correct language while choosing the right expressiveness as well as structure and vocabulary. The emphasis is made on the links between both systematic and integral language teaching in defining the significance ofthe spoken communication development trend. The verbal communication teaching principle is based on the concept of communication and is efficient only unless it works well with the systematic and integral ones. The 3 key language teaching principles don’t oppose but contribute each other instead, while developing the spoken activities of great importance as following: speaking, listening, reading, writing. In the teaching native language the principle ofspoken communication is of great significance in developing spoken language. Such constituent parts of communication as linguistic, sociolinguistic, discourse, strategic and social competence ought to be taken into the account during the teaching process.

Iki reformos Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose dominavo akademinis ugdymas. Kalbos buvo mokoma formaliai pamokų metu. Dėmesys buvo skiriamas pažinimui, konkrečioms vaiko žinioms, mokymo metu daugiausiai reikšdavosi pedagogas, neformaliam vaiko ir pedagogo bendravimui neteikiama ugdomoji reikšmė, tačiau šiandieninėje visuomenėje darželyje vaikai ugdomi žaidžiant, bendraujant, išreiškiant save žodžiu, vaizdu, judesiu ir pan. Kūrybinė visuminio ugdymo sistema – nauja, šiuolaikinė ugdymo, kartu ir kalbos, sistema. Manoma, kad mokant pagal naują kalbos ugdymo kryptį vaikų kalba ne mažiau lavinama negu kaip mokant pagal akademinės kalbos mokymo kryptį. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti auklėtojų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinio bendravimo kūrybinio kompleksinio ugdymo sistemoje ypatumus; ištirti ir įvertinti auklėtojų bei vaikų kalbinio bendravimo bruožus ugdymo procese.

Alongside with the renewal of the independence of LR the reorganization of the education system started. Teacher education corresponding to the ideas of the new times became topical. The following questions were put forward: to what extent the present teachers suited the new requirements in education, what should be done to increase their active participation in the new processes of changes, as well as education of a new teacher generation what we are going to discuss in our article.

Kultūros pažinimas prasideda nuo jos kalbos mokymosi. Vėliau santykiai tarp dviejų kultūrų ir tautų pažengia į priekį ir taip įtvirtinama taika. Šiame straipsnyje mes nagrinėjome kultūros ir kalbos tarpusavio santykių klausimą. Nepaisant didelio skaičiaus šiai problemai skirtų darbų, ji dėl daugelio priežasčių lieka tyrinėtojų dėmesio centre. Pateikę kelis kalbos ir kultūros sąvokų apibrėžimus bei deta liau panagrinėję jų bendrus bruožus ir skirtumus, mes priėjome išvados, jog visi turimi apibrėžimai sutinka dėl esminio dalyko: kalba – tai bendravimo įrankis, minčių dėsty mo priemonė. Kalboje atsispindi ir formuojasi žmonių vertybės, idealai ir nuomonės, pasaulėžiūra ir požiūris į savo gyvenimą šiame pasaulyje. Svarbiausia kalbos funkcija yra saugoti kultūrą ir perduoti ją iš kartos į kartą. Tokiu būdu kalba ir kultūra susijusios taip glaudžiai, kad praktiškai sudaro vientisą visumą. Mokydamiesi gimtosios kalbos vaikai kartu įsisavina ir kultūrinę praėjusių kartų patirtį. Būdama kultūros įrankiu kalba formuoja žmogaus asmenybę. Kalbos nėra be kultūros, ji yra sudėtinė kultūros dalis. Bet svarbiausia, kad kalba sudaro palankias sąlygas kultūrai būti tiek žmonių bendra vimo tiek jų išsiskyrimo priemone. Be kalbos ir kultūros tarpusavio santykių klausimo, mes taip pat nagrinėjome žodžių reikšmių „kultūrinį“ komponentą. Detaliai ištyrę tris grupes žodžių, turinčių kultūrinį komponentą, mes aprašėme jų ypatumus ir pateikėme tokių žodžių pavyzdžius trimis skirtingomis kalbomis – rusų, anglų ir turkų, pažymėję sunkumus verčiant juos į kitą kalbą.

Straipsnyje atskleidžiamos darbuotojo ir kliento santykių problemos socialinėse organizacijose, nurodomi darbuotojo ir kliento santykių principai, darantys įtaką organizacijų veiklai sudėtingomis išorinėmis ir vidinėmis aplinkybėmis. Straipsnyje apibrėžiama darbuotojo profesionalumo svarba plėtojant tarpusavio santykius su klientu, kuriant tam tikrą komunikacijos sistemą, kuri prisideda prie sėkmingos socialinių paslaugų organizacijos veiklos. Kokybinis tyrimas atskleidžia darbuotojo ir kliento santykių svarbą socialinių paslaugų organizacijoje. Tyrimas atliktas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, kuris leido konkrečiau pažvelgti į problemą. Tyrime dalyvavo 5 tiriamieji – socialiniai darbuotojai. Tyrimo rezultatai leidžia pagilinti supratimą apie darbuotojo ir kliento santykių svarbą socialinių paslaugų organizacijų funkcionavimui.