Neįmanoma pažinti tautos kultūros, jos civilizacijos bei dvasinių turtų nemokant kalbos» Būdami nedidelės tautos atstovai, ypač dabar, kai patys atgimstame, privalome pažinti kitų tautų kultūras, studijuodami jų kalbų. Nuo seno pas mus buvo mokomasi anglų, prancūzų, vokiečių, italų bei ispanų kalbų. Šiame straipsnelyje panagrinėsime prancūzų kalbos mokymo raidų Lietuvoje

Pateiktame straipsnyje apžvelgiama mokyklų, reformos ir švietimo sistemos formavimosi kryptis nuo 1905-1907 m. revoliucijos iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos žlugimo (1940 m.) Nepriklausomybės laikotarpiu išryškėjo du švietimo raidos etapai: ligi nepriklausomos Lietuvos Respublikos susikūrimo ir jos egzistavimo laikotarpiu.

The preschool education in Lithuania was influenced by West European pedagogical trends, E. Pröbel, M. Montessori, O. Decroly pedagogical systems. Anyway, Lithuanian pedagogues strove to create the original national system of preschool education. The theoretical basis of that system was laid by J. Vabalas-Gudaitis, the author of the so-called „synergistic pedagogics". In his works he showed how to work according to the principle of synergism in kindergartens

The journals mentioned above reveal the relation of Lithuanian teachers to nation, society and national culture. The ability of the teachers to get to know life, to educate adults, and to raise the cultural level of the population had been given special emphasis. Serious requirements were imposed upon the country-teacher, who had to do his best to strengthen the ties of the youth with national culture. The teachers founded various clubs, societies, associations and organized their activity, of which the prolific and extensive activities of Basanavicius’s society pedagogical and ethnographic associations should be mentioned. School masters worked in the field of national culture and disseminated it among the broad public.

The article presents the views on education expressed by Marija PeGkauskaitä-Šatrijos Ragana, an outstanding representative of the Catholic trend in Lithuanian pedagogy. The following issues are in the focus of attention: the purpose of education and the resulting tasks; the development of a child’s intelectual, emotional and volitional spheres; forming the moral consciousness and behaviour. The article also reviews the principal ways and methods of education as well as some postulates of her pedagogical ethics

Vaiko teisių konvencija įpareigoja valstybes dalyves sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui sveikai vystytis bei paruošti jį savarankiškam gyvenimui. Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimai (toliau – FASD, Fetal Alcohol Spectrum Disorders) – dažniausias, tačiau rečiausiai diagnozuojamas iš visų raidos sutrikimų ir atsirandantis dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu. Net ir nedidelė alkoholio dozė nėštumo metu gali lemti FASD. alkoholio vartojimas perinataliniu laikotarpiu įvairiapusiškai veikia fizinę, emocinę ir socialinę vaiko raidą. Ankstyva diagnozė ir specializuota intervencija pagerina vaikų su FASD ilgalaikes prognozes, o laiku neatliepti FASD poreikiai lemia antrinių rizikų išsivystymą – nutrauktą mokslą, priklausomybes, nusikalstamumą, psichikos sutrikimus ir kt., taip pat reikalauja didelių visuomenės išlaidų. Todėl ryškėja FASD prevencijos ir intervencijos aktualumas, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į sveiką vystymąsi (tiek iki gimimo, tiek po jo) ir tolesnę gyvenimo gerovę. Šio tyrimo tikslas – ištirti, kaip būsimi švietimo, sveikatos, socialinių ir teisės srities specialistai yra rengiami FASD prevencijai ir darbui su vaikais ir paaugliais, turinčiais FASD.

Kultūros kongreso 100 metų jubiliejaus akivaizdoje prisimenamas kitas svarbus Lietuvos kultūrai jubiliejus – Lietuvos architektų sąjunga 100 metų jubiliejų šventė 2024 m. spalio mėnesį. (Tiesa, įkurta ji vadinosi Lietuvos inžinierių ir architektų sąjunga). Kodėl šie 100 metų jubiliejai svarbūs Lietuvos valstybei ? Kodėl stiprėjant Lietuvos valstybei atsirado poreikis ir galimybės nagrinėti dinamišką santykį tarp valstybės ir visuomenės, teikiant vis didesnę reikšmę „kultūros visuomenės“ auginimo pagrindams?

Straipsnyje nagrinėjamas kognityvinės ir komunikacinės kalbos mokymo metodikų derinimas mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti šių paradigmų sinergijos principus bei atskleisti jų taikymo galimybes siekiant spartesnio ir efektyvesnio kalbos įsisavinimo. Remiantis kognityvinės lingvistikos, neuromokslų ir šiuolaikinės edukologijos įžvalgomis, kalba traktuojama kaip dinamiškas semantinių, konceptualių ir patyrimo ryšių tinklas. Empirinė tyrimo dalis atlikta su 44 suaugusiais ukrainiečiais, karo pabėgėliais, kurie mokėsi lietuvių kalbos A1–B2 lygiais. Tyrimas parodė, kad kognityvinė prieiga, derinama su komunikacine, reikšmingai mažina kalbėjimo baimę, skatina prasmių konstravimą ir stiprina kalbinį įsitraukimą. 60 proc. pradedančiųjų (A1) pradėjo kalbėti, 70 proc. studentų – vidutinio lygio (A2–B1) patobulino kalbos vartojimą, 20 – pasiekė aukštesnį lygį (A1→A2; A2→B1). Studentų refleksija atskleidė teigiamą požiūrį į šį metodinį modelį. Tyrimas patvirtino, kad kognityvinės ir komunikacinės metodikų sinergija yra veiksmingas būdas skatinti semantinį mąstymą, komunikacinį aktyvumą ir tvarų kalbos įsisavinimą.

Straipsnyje apsibrėžiama komunikacinės kultūros sąvokinė erdvė, išryškinant jos pagrindinius dėmenis: normas, vertybes, procesą, kontekstą. Jame nagrinėjama Z kartos komunikacijos savitumai, aptariant Z kartos bruožus ir remiantis empiriniu tyrimu. Tyrimo tikslas yra atskleisti Z kartos komunikacinius savitumus, remiantis socialinio konstruktyvizmo požiūriu pagal A. Kuklą (2000, p. 6) – žmonės susidaro savo asmeninį supratimą ir „jis nėra jų įgytų žinių veidrodis“. Z kartos komunikacinių savitumų paieškoje taikomi du metodai: mokslinės literatūros analizė, ekspertinė pusiau struktūruota apklausa. Tyrimas parodė, kad Z kartos studentų komunikacija, informantų požiūriu, skiriasi nuo Y kartos didesniu skaitmeniniu raštingumu, pagrįstu virtualiu komunikavimu; orientacija į vizualią, greitą, mažai turinio turinčią informaciją; polinkiu į paviršutiniškumą, neargumentuotumą, nesudėtingumą, dažną nesusietumą su kontekstu. Tačiau jiems svarbus ir vertybinis aspektas, normos.