Vilniaus baltarusių gimnazijos švietimo koncepcija skiriasi nuo dabartinės. Tai buvo dvikalbis mokymas, kuriame dominavo gimtoji kalba. Gimnazijos istorijos ir pedagoginės patirties nagrinėjimas padeda apibrėžti naujas kryptis, tiriant baltarusių švietimo koncepciją šiandieninėje Lietuvoje.

Straipsnyje akcentuojama būtinybė įdiegti testų metodikas, siekiant nustatyti rusų filologijos bakalaurų profesinio pasiruošimo kokybę. Remiantis mokymo turiniu gali būti rengiama moksliškai pagrįsta aprobuota ir standartizuota testų sistema. Jos taikymas vietoj tradicinių egzaminų bilietų leistų objektyviau nustatyti realias rusų filologijos bakalaurų žinias, patikimiau įvertinti būsimojo absolvento išsilavinimo kokybę ir tuo remiantis įtakoti mokymosi proceso efektyvumą.

Šio straipsnio tyrimų objektas susijęs su masinio informavimo priemonėmis, naudojamomis šeimoje. Didėjant masinio informavimo priemonių pasirinkimui šeima, kaip pagrindinis ugdymo šaltinis, tampa nuolatiniu jų vartotoju. Kasdien jas naudojant šeimoje sukuriama daugybė ugdomojo pobūdžio situacijų. Aptariant šias problemas naudoti savo tyrimų rezultatai. VIII klasių moksleivių tėvų (192 respondentai) apklausa parodė, kad populiariausios masinio informavimo priemonės šeimoje -televizorius, vaizdo magnetofonas, muzikinis centras ir kompiuteris. Moksleiviai savo darbo kambariuose dažniausiai turi įvairius radijo prietaisus. Beveik visos šeimos turi namų bibliotekas, kuriose yra enciklopedinio pobūdžio leidinių, grožinės literatūros, jaunimui skirtų leidinių, žinynų ir kt. Tyrimai rodo, kad 70,8 % moksleivių naudojasi visuomeninių bibliotekų paslaugomis, tuo tarpu jų tėvai -tik 30,7%, tačiau suaugę šeimos nariai dažniau išsinuomoja vaizdajuostes

Straipsnis skirtas dažnumo kriterijaus panaudojimui mokantis rusų kaip užsienio kalbos. Straipsnio tikslas – padidinti rusų kalbos kaip užsienio kalbos mokymosi efektyvumą. Dažnumo kriterijų tikslinga naudoti mokantis įvairių kalbos elementų: mokantis leksikos, morfologinių formų (asmenuojamų veiksmažodžių formų, linksniuojamų daiktavardžių ir būdvardžių). Straipsnyje siūloma naudoti dažnumo kriterijų, kadangi tai leidžia sumažinti mechaninio mokymosi atmintinai apimtis ir greitai įsisavinti leksiką, morfologines formas įvairiose konstrukcijose sakytinėje ir rašytinėje kalboje.

The given article investigates the role and function of metaphors used to present new scientific knowledge which is being illustrated by heuristic scientific texts in English. History of developing different conceptions of metaphors is presented herewith. The science of heuristic is rich with abstract concepts, which are possible to describe only by metaphors. Metaphors are based on analogy. Analogy helps to apply an object or event of one class to quite a different class of objects or events by finding a similarity between them. A human being realizes the unknown by associating it with the known, that is with objects or events of the surrounding physical world. The investigation in this paper is performed with the help of a conceptual analysis, which analyzes the meaning of a word and conceptions associated with that meaning. The language used in heuristic scientific texts to describe mental activity is meta-language which is based on “common sense”.

T he article reveals such an important and ancient concept of traditional culture as a road, a way in its metaphorical expression on the rich versions and variants of the material of folklore riddles of the different ethnic traditions. It is in the folklore metaphor that the deepest sides of the collective consciousness of the people, the traditional mythopoetic ideas of man about the world and himself, about the life path and the last path, about the connection between space and time were expressed. In addition, the report examines the relationship between the image of the road and the key folk motive of movement (locomotion). The composition and characteristics of metaphorical images of vehicles in the riddles of different peoples: horse, sleigh, cart, boat, etc. are analyzed. The common traits in folklore metaforica in various ethnic traditions are detected.

Feminist problematic is dealt with in many novels by M. Atwood: The Handmaid’s Tale, The Robberbride, A Cat’s Eye. In The Blind Assassin two different women characters are created by the author to investigate the eternal moral problems: love, devotion, treachery, atonement. In this article we concentrate on the author’s narrative strategies in the novel in question. We analyze the many-level structure of the novel, its genre peculiarities, the cross-cultural communications so common for Atwood’s novels and so abundant in The Blind Assassin.

The article concerns status language planning under the conditions of multilingualism. The author points out two major types of difficulties with regard to status language planning. The first relates to social and ideological matters and concerns the purity of the language existing in the community. The second one relates to legal matters and is contingent to observing the compliance with several international agreements and treaties. Having analyzed all the minority languages that have been reflected in the Finnish language acts, the article also shares the results of the questionnaire of the Russian people living in Finland on their attitude of recognizing the Russian language as a minority language in Finland. As it is underlined in the end, it is essential to underline that official recognition of a language status may not be an adequate measure of a language policy, though sociolinguistic description and/or educational and corpora planning may lead to better practical results.

Happiness and bliss are important components of the Russian language picture of the world. These are the positive states when a person experiences a joy of existence. Language representations of these states differ in an everyday and a religious discourse. The article reveals language specifics of happiness and bliss, its difference from the language of the 18-19th centuries. An analysis of the reflexes of biblical expression ‚Blessed is he who‘/ ‚Blazhen, kto...‘... in Russian literature is given. In religious discourse, bliss did not undergo significant changes and is understood as an experienced sense of unity with God. Happiness and bliss in this context act as synonyms. Modern everyday discourse gives a different understanding of bliss and happiness. We associate the differences with modus singularities. In Russian linguistic consciousness, bliss is a hedonistic experience, bodily happiness. The bearer of such a state acts as a modus subject of feeling. The subject of happiness includes both a thinking subject and a feeling one. The reasons that cause these conditions are also different.

Ši straipsnis skirtas patirties apmąstymams, mokant anglų kalbos Rusijos aukštojoje mokykloje, kai kartu mokosi Rusijos ir Taivano magistrantai. Straipsnyje analizuojamos iškilusios ir potencialios tarpkultūrinės komunikacijos problemos tarp dėstytojo ir studentų, o taip pat pateikiamos metodinės rekomendacijos, kaip mokyti tokioje grupėje atsižvelgiant į tautinių atžvilgiu mišrių grupių ypatumus.
Tarp įvardijamų problemų yra šios: etinė (etiketo ypatumų nežinojimas), psichologinė (nacionaliniai tautiniai ypatumai, kurie daro įtaką medžiagos suvokimo pobūdžiui, o taip pat asmenybiniai psichologiniai ypatumai, kurie apsunkina klaidų taisymą), politinė (nežinojimas politinės istorijos ypatumų, o tai gali lemti neatsargius pasisakymus tam tikrais politiniais klausimais), kultūrinė (įvairios foninės Rusijos ir Taivano studentų žinios, pavyzdžiui, Taivano studentai gali turėti žinių apie Europos istoriją ir kultūrą, ypač krikščioniškų siužetų, trūkumą, o Rusijos studentai dažnai neturi žinių apie konfucianizmą), kalbinė (kalbos tarpininkės poreikis). Šios problemos iškyla dėstytojui bendraujant su studentais arba pačių studentų tarpkultūriniame bendravime. Bet kuriuo atveju šie trikdžiai gali turėti neigiamas pasekmes psichologinei atmosferai grupėje ir pačiam mokymosi procesui. Dėstytojui rekomenduojama kuo mažiau kritikuoti ir girti studentus auditorijoje, kurioje yra taivaniečiai arba kinai; sukurti kaip galima mažiau situacijų, kurios visiems parodytų studentų žinių trūkumus; griežčiau moderuoti mokomąją diskusiją naudojant komunikacinį metodą, tam kad studentai, kurie turi daugiau žinių, turėtų mažiau galimybių atsakyti į klausimus, nei tie studentai, kurie turi mažiau žinių; šviestis patiems dėstytojams ir skatinti studentus ne auditorinių užsiėmimų metu sužinoti daugiau apie politinius ir kultūrinius vieni kitų ypatumus, tam kad būtų galima išvengti nejaukių situacijų ir tabu temų. Taip pat skatintina daugiau naudoti vaizdinę medžiagą ir mažiau aiškinti, užkertant galimybę užsienio studentams vartoti gimtąją kalbą.