Language policy and multilingualism: the example of Finland
| Author |
|---|
Kartushina, Elena |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2018 | 8 | 1 | 188 | 195 |
Straipsnyje autorė pateikia dvi pagrindines problemas planuojant kalbos statusą. Pirma yra susijusi su socialiniais ir ideologiniais dalykais ir apima kalbos, vartojamos bendruomenėje, grynumą. Antra yra susijusi su teisiniais dalykais ir sąlygota tarptautinių sutarčių ir teisės aktų. Straipsnyje analizuojamos tautinių mažumų kalbos, užfiksuotos Suomijos kalbų akte, o taip pat pateikiami tyrimo rezultatai, kurie paremti klausimynu. Klausimynas skirtas rusams gyvenantiems Suomijoje ir atspindi rusų tautybės žmonių požiūrį į rusų kalbos kaip mažumos kalbos pripažinimą Suomijoje. Straipsnyje pažymima, kad oficialus kalbos statuso pripažinimas gali nebūti adekvačia kalbos planavimo priemone, nors sociolingvistinis aprašymas ir/arba edukacinis ir duomenų planavimas gali vesti link geresnių praktinių rezultatų.
The article concerns status language planning under the conditions of multilingualism. The author points out two major types of difficulties with regard to status language planning. The first relates to social and ideological matters and concerns the purity of the language existing in the community. The second one relates to legal matters and is contingent to observing the compliance with several international agreements and treaties. Having analyzed all the minority languages that have been reflected in the Finnish language acts, the article also shares the results of the questionnaire of the Russian people living in Finland on their attitude of recognizing the Russian language as a minority language in Finland. As it is underlined in the end, it is essential to underline that official recognition of a language status may not be an adequate measure of a language policy, though sociolinguistic description and/or educational and corpora planning may lead to better practical results.