Fizinis aktyvumas ir gyvensenos įpročiai yra svarbūs žmogaus gyvenimo elementai, turintys didelį poveikį sveikatai, mažindami lėtinių ligų, depresijos, nutukimo riziką bei gerindami savijautą (World Health Organization, 2020, 2024). Lietuvoje stebimas nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkami gyvensenos įpročiai, prisidedantys prie nutukimo, kurio rodikliai viršija ES vidurkį (Lietuva: Šalies sveikatos profilis 2023, 2024). To priežastys – nesubalansuota mityba, sėdimas gyvenimo būdas, urbanizacija ir technologijų poveikis. Socialiniai, ekonominiai veiksniai bei spartus gyvenimo tempas taip pat prisideda prie šių problemų. Todėl būtina plačiau analizuoti fizinio aktyvumo ir gyvensenos ryšius siekiant spręsti šias problemas. Šio straipsnio tikslas – ištirti suaugusiųjų žmonių fizinio aktyvumo ir gyvensenos įpročių raišką. Tikslui pasiekti yra suformuluoti tokie uždaviniai: 1. Atskleisti suaugusiųjų fizinio aktyvumo lygių raišką pagal amžių ir lytį; 2. Atskleisti suaugusiųjų gyvensenos įpročių raišką pagal amžių ir lytį; 3. Atskleisti ryšius tarp suaugusiųjų fizinio aktyvumo ir gyvensenos įpročių. Tyrimui atlikti yra naudojamas klausimynas, sudarytas: iš šešių klausimų apie respondento bendrąsias charakteristikas (amžių, lytį, svorį ir kt.); Tarptautinio suaugusių žmonių fizinio aktyvumo klausimyno (IPAQ) trumposios versijos; Higienos instituto rekomenduojamo suaugusiųjų gyvensenos klausimyno. Tyrime dalyvavo 403 žmonės, gyvenantys Vilniaus apskrityje. Iš jų 181 (45 proc.) yra vyrai ir 222 (55 proc.) – moterys. Apklaustųjų amžius yra nuo 18 iki 64 m. ir jie yra suskirstyti į tris grupes: 18–25 m. amžiaus grupėje yra 126 (31 proc.) asmenys, 26–44 m. amžiaus grupėje – 160 (40 proc.) asmenų, o 45–64 m. amžiaus grupėje – 117 (29 proc.) apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad fizinio aktyvumo (FA) lygis priklauso nuo amžiaus – 18–25 m. asmenys yra aktyvesni nei vyresni. Tarp moterų yra mažiau žemo FA asmenų nei tarp vyrų. Mitybos įpročiai su lytimi, amžiumi ir FA lygiu ryšių neturi. Tabaką, elektronines cigaretes ir marihuaną dažniau vartoja vyrai ir 18–25 m. asmenys, alkoholį kasdien – 45–64 m. asmenys. Narkotikų vartojimo sąsajų su lytimi ir amžiumi nenustatyta. Su draugais dažniau bendrauja 26–44 m. asmenys ir moterys. Prislėgtos dažniau jaučiasi moterys ir 18–25 m. asmenys. Sveikatą geriausiai vertina 18–25 m. asmenys. Nagrinėjant žalingų įpročių ryšius su FA lygiu, visais atvejais juos dažniau turi žemo FA asmenys. Tiriant gyvenimo kokybę ir bendravimo įpročius, prasčiausi rodikliai irgi yra žemo FA asmenų.

Daugelis atliktų tyrimų koncentruojasi į išsamią jaunųjų ir suaugusių sportininkų motyvacijos analizę skirtingose sporto šakose, tačiau bendrojo ugdymo mokyklų mokinių motyvacijos ypatumai sportuoti yra nepakankamai ištirti, ypač atsižvelgiant į jų motyvų įvairovę. Šio tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių motyvaciją sportuoti lyties, amžiaus ir sporto specifiškumo aspektu. Tyrimo objektas – mokinių motyvacija sportuoti. Tyrimo subjektas – Lietuvos sporto gimnazijų mokiniai. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinę, išorinę motyvaciją ir amotyvaciją sportuoti lyties aspektu. 2. Išsiaiškinti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinę, išorinę motyvaciją ir amotyvaciją sportuoti amžiaus aspektu. 3. Nustatyti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinę, išorinę motyvaciją ir amotyvaciją sportuoti atsižvelgiant į sportinės veiklos specifiškumą. Tyrimo metodai. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa) – vertinant mokinių vidinę motyvaciją (VM), išorinę motyvaciją (IM) ir amotyvaciją (nemotyvuotumą) buvo naudota Lietuvoje aprobuota L. Grajausko (2008) sporto motyvacijos skalė (The Sport motivation scale, Pelletier et al., 1995). Nustatyta, kad Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje besimokančių merginų vidinė motyvacija ir visos jos subskalės (VM sužinoti, VM siekti tobulumo ir VM patirti) buvo reikšmingai aukštesnės lyginant su vaikinais, o 17–18 metų amžiaus grupės mokinių vidinė motyvacija siekti tobulumo buvo reikšmingai aukštesnė, palyginti su 14–16 metų amžiaus grupės mokiniais. Tiriant Vilniaus Ozo gimnazijos vaikinų grupę, buvo atskleista tai, jog išorinė motyvacija identifikuotis, susitapatinti buvo reikšmingai aukštesnė lyginant su merginų. Tiriant Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinę, išorinę motyvaciją ir amotyvaciją sportuoti sporto šakos specifiškumo aspektu nustatyta, kad Vilniaus Ozo gimnazijoje dvikovos sporto šakų atstovai labiau negu individualių ir komandinių sporto šakų atstovai išreiškia aukštesnį išorinės motyvacijos tiesioginio išorinio reguliavimą. Šiaulių sporto gimnazijos individualių sporto šakų atstovai yra linkę labiau pasiduoti išorinės motyvacijos tiesioginiam išoriniam reguliavimui negu komandinių ir dvikovos sporto šakų atstovai.

Sportininko pasiekimų rezultatai ir sportiniai pasirinkimai gali priklausyti nuo susiformavusių sportinių santykių tarp trenerių, sportininkų ir jų tėvų. Trenerių–sportininkų–tėvų tarpasmeniniai santykiai yra psichologinis, pedagoginis ir socialinis vyksmas, kuris yra vienas svarbiausių tiek sportininko karjeros pradžioje, tiek ir visame procese bei siekiant profesionalios karjeros (Lisinskienė, 2016). Šio tyrimo tikslas – atskleisti trenerių–sportininkų–tėvų (T–S–T) tarpasmeninių santykių raišką plaukimo sporto šakoje. Tyrimo objektas – sportininkų, tėvų ir trenerių tarpasmeniniai santykiai. Tyrimo subjektas – 10–16 m. amžiaus sportininkai. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti pozityvią ir negatyvią T–S–T tarpasmeninių santykių raišką atsižvelgiant į sportininkų lytį ir amžių; 2) atskleisti sportininko patirtis apie vyraujančius tarpasmeninius santykius tarp trenerio, sportininko ir tėvų. Tyrimo metodai. Atliktas mišrus tyrimas, pasirinktas aiškinamojo nuoseklaus dizaino (angl. Explanatory sequential design) tyrimas (Creswell, 2014). Kiekybinio tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų. T–S–T santykiai nepriklauso nuo lyties ar nuo amžiaus ir kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad sportininkas turi aktyviai dalyvauti šiuose santykiuose, bendradarbiauti ir bendrauti, prisidėti prie bendrų tikslų siekimo. Tyrimas atskleidė, kad tarpasmeniniuose santykiuose svarbu komunikacija, pasitikėjimas ir atsidavimas. Sportininkas turi suprasti savo atsakomybę už savo dalyvavimą šiuose santykiuose ir prisidėti prie jų sėkmės.

Be fizinio raštingumo ir fizinio aktyvumo sunku įsivaizduoti bet kokią sportinę veiklą, kur būtų pasiektas sėkmingas rezultatas, įgyvendinti tikslai ir uždaviniai. Sprendžiant ugdymo iššūkius mokyklos siekia ugdyti sąmoningą mokinių požiūrį į fizinį raštingumą ir fizinį aktyvumą. Šio tyrimo tikslas – atskleisti paauglių fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo sąsajas. Tyrimo objektas – fizinio aktyvumo ir raštingumo sąsajos. Tyrimo subjektas – 5–12 klasių mokiniai (mergaitės ir berniukai). Tyrimo uždaviniai: 1) įvertinti mokinių fizinio aktyvumo lygį atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių; 2) įvertinti mokinių fizinio raštingumo lygį atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių; 3) atskleisti mokinių fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo sąsajas atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; kiekybinis tyrimas – apklausa raštu (anketa / klausimynas); statistinė tyrimo duomenų analizė pasitelkiant SPSS 29 versijos programą. Fiziniam aktyvumui nustatyti buvo naudojamas tarptautinis Paauglių fizinio aktyvumo klausimynas (angl. International Physical Activity Questionnaire for children and adolescents) (PAQ-C PAQ-A). Fiziniam raštingumui nustatyti buvo naudojamas tarptautinis Paauglių fizinio raštingumo klausimynas (angl. Perceived Physical Literacy Instrument questionnaire in adolescents). Remiantis tyrimu darytina išvada, kad jaunesni vaikinai ir merginos bus fiziškai aktyvesni nei vyresnės merginos, tačiau fizinio raštingumo žinios vyresniųjų paauglių bus išreikštos aukštesniu lygiu.

Be tarpasmeninių santykių sunku įsivaizduoti bet kokią veiklą, bet kokį sėkmingą rezultatą, įgyvendintus tikslus. Sportas šiuo klausimu nėra išimtis – čia itin svarbu skirti pakankamai dėmesio vienam iš edukologijos ir psichologijos elementų, t. y. tarpasmeniniams santykiams, arba ugdomajai sąveikai (santykių kūrimui ir palaikymui). Šio tyrimo tikslas – atskleisti trenerių–sportininkų–tėvų (T–S–T) pozityvių ir negatyvių tarpasmeninių santykių raišką iš sportininko perspektyvos. Tyrimo objektas – trenerio–sportininko–tėvų tarpasmeniniai santykiai. Tyrimo subjektas – įvairių Lietuvos regionų sportininkai 11–19 metų. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti pozityvių T–S–T tarpasmeninių santykių raišką lyties ir amžiaus aspektu iš sportininko perspektyvos. 2. Atskleisti negatyvių T–S–T tarpasmeninių santykių raišką lyties ir amžiaus aspektu iš sportininko perspektyvos. 3. Palyginti T–S–T tarpusavio santykių raišką pagal sporto šakos specifiškumą. Tyrimo metodai. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa) – tarpasmeniniai santykiai buvo vertinami pagal A. Lisinskienės, M. Lochbaumo, E. May ir M. Humlo (2019) sudarytą T–S–T santykių skalę PNPCAP (Pozityvūs ir negatyvūs T–S–T tarpasmeniniai santykiai, angl. Positive and Negative Processes in Coach–Athlete– Parent interpersonal relationships klausimyną); Matematinės statistikos metodai. Remiantis tyrimu, darytina išvada, kad pozityvių T–S–T tarpasmeninių santykių skalės vidurkis yra dvigubai aukštesnis negu negatyvusis.

Šiame tyrime nagrinėjama T–S–T tarpusavio santykiai bei jų svarba iš sportininko perspektyvos. Taikant anketinės apklausos metodiką, buvo ištirta T–S–T tarpusavio santykių svarba atsižvelgiant į sportininkų lytį, amžių, sportinį meistriškumą ir sportinę patirtį. Tyrimu buvo atskleista pozityvių ir negatyvių santykių raiška. Tai leidžia spręsti skirtingą sportininkų, jų tėvų ir trenerių įsitraukimą į sportinę veiklą, lemia sportininko treniruočių kokybę bei sportininko karjerą ateityje. Tyrimo objektas: trenerio–sportininko–tėvų tarpasmeniniai santykiai sportininkų vertinimu. Tyrimo tikslas – atskleisti trenerių–sportininkų–tėvų tarpasmeninių santykių svarbą iš sportininko perspektyvos. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko lytį. 2. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko amžių. 3. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko sportinę patirtį. Tiriamąją imtį sudarė 11–20 m. sportininkai iš Lietuvos. Tyrime taikytas apklausos metodas (anketa). Dalis klausimų buvo susiję su keliamomis problemomis, kiti skirti demografinėms (lyties, amžiaus, meistriškumo ir t. t.) ir socialinėms charakteristikoms nustatyti. Tarpasmeniniai santykiai buvo vertinami pagal A. Lisinskienės, M. Lochbaumo, E. May ir M. Humlo (2019) sudarytą T–S–T santykių skalę, kurioje iš viso pateikiama 11 teiginių. Teiginiai skirstomi į 5 poskales, iš kurių 4 atspindi pozityvius santykius (P), 1 – negatyvius (N). Išanalizavus T–S–T tarpasmeninių santykių raišką, atsižvelgiant į sportininkų lytį, nustatyta, kad vaikinų grupėje rastas statistiškai reikšmingas negatyvių santykių skirtumas. Išanalizavus T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę pagal sportininkų amžių, 15–17 metų paauglių grupėje rastas negatyvių santykių (N – per daug reikalaujantis poskalėje) statistiškai reikšmingas skirtumas. Šios grupės sportininkų manymu, vienas iš T–S–T dalyvių yra per daug reikalaujantis. Analizuojant T–S–T tarpasmeninių santykių raišką, atsižvelgiant į sportinę patirtį, pastebėta, kad nustatytas statistiškai reikšmingas negatyvių santykių skirtumas, kur didžiausias rodiklis 5+ metų patirtį turinčių sportininkų teiginyje apie bent vieną T–S–T dalyvį (-ę), kuris yra per daug reikalaujantis. Taigi, tai parodo, kad ilgėjant sportavimo patirčiai gali atsirasti ir negatyvių T–S–T santykių. Tačiau visi kiti rodikliai rodo, kad daug kur vyrauja ir pozityvūs T–S–T santykiai.

Scientific literature have shown that in Lithuania, as in most European countries, insufficient physical activity has been recorded in all age groups. Inadequate physical activity leads to health problems such as obesity, heart disease, stress, anxiety. Therefore, it is important to conduct research to analyse the physical activity of adolescents. Research object: physical activity of adolescents; research objective: to reveal physical activity of students aged between 14 and 19 years, in terms of age, gender and family social status. Research methods and material: research sample consisted of 205 adolescents from Vytautas Magnus Gymnasium. A survey was used as a method to conduct the study data, where the adolescents had to answer 8 questions related to physical activity in their free time, at school and back home in a span of a week. After conducting the survey data, the aim was to reveal physical activity in terms of gender, age and family social status. SPSS program version 25 was used to calculate the data of the study. Research findings: it was found that boys were more physically active than girls both at school and upon returning home from school (p < 0.05). No statistically significant differences were found between groups on the other subscales. Comparing adolescents aged between 14 and 16 and 17–19 years, younger adolescents were found to be more physically active in all subscales, statistically significant differences were reported (p from 0.000 to 0.041). During the analysis of the data, it was hypothesized that the social situation of the adolescent family has influence on the physical activity of the adolescent, however, after calculating the data obtained, the hypothesis was not confirmed, considering there was no statistically significant data found (p > 0.05).[...]

Physical activity of Lithuanian students has already reached a critical level and, compared to the physical activity levels of students from other European countries, Lithuania ranks penultimate, surpassing only Slovakia, and physical activity in adolescents in Lithuania is one of the lowest among EU countries – only 10% (Ministry of Health, 2020). Such statistics of the Ministry of Health of the Republic of Lithuania is supported by the data of the World Health Organization (WHO). Corona-virus (COVID-19) is a deadly, previously unknown virus officially called COVID-19. From the Chinese city of Wuhan in late December 2019, the virus spread rapidly not only in Asia but also on other continents. A virus similar to the cause of Acute Respiratory Syndrome (SARS) has claimed millions of lives. The universal quarantine announced in the country has had a significant impact on the physical activity of all people, including children and adolescents. The aim of this study was to investigate the physical activity of students during the global spread of COVID-19 virus. The object of the research is the physical activity of adolescents. The research subject is 18–19 year old students (girls and boys N = 77). Objectives of the study: 1. To reveal the physical activity of adolescents by gender. 2. Find out how many adolescents are physically active depending on where they live. 3. To find out the expression of adolescents’ physical activity in terms of social status. Research methods used in this research: analysis of scientific literature, questionnaire survey, statistical analysis of research data. The results of the study revealed that the physical activity of adolescents during the COVID-19 pandemic is extremely low. The mean of the values is less than 2.13 points (on a 5-point scale). Conclusions: 1. Boys were more physically active than the girls. [...]