Lietuvos sporto gimnazijų mokinių motyvacija sportuoti
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2024 | 2(106) | 28 | 35 |
Daugelis atliktų tyrimų koncentruojasi į išsamią jaunųjų ir suaugusių sportininkų motyvacijos analizę skirtingose sporto šakose, tačiau bendrojo ugdymo mokyklų mokinių motyvacijos ypatumai sportuoti yra nepakankamai ištirti, ypač atsižvelgiant į jų motyvų įvairovę. Šio tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių motyvaciją sportuoti lyties, amžiaus ir sporto specifiškumo aspektu. Tyrimo objektas – mokinių motyvacija sportuoti. Tyrimo subjektas – Lietuvos sporto gimnazijų mokiniai. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinę, išorinę motyvaciją ir amotyvaciją sportuoti lyties aspektu. 2. Išsiaiškinti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinę, išorinę motyvaciją ir amotyvaciją sportuoti amžiaus aspektu. 3. Nustatyti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinę, išorinę motyvaciją ir amotyvaciją sportuoti atsižvelgiant į sportinės veiklos specifiškumą. Tyrimo metodai. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa) – vertinant mokinių vidinę motyvaciją (VM), išorinę motyvaciją (IM) ir amotyvaciją (nemotyvuotumą) buvo naudota Lietuvoje aprobuota L. Grajausko (2008) sporto motyvacijos skalė (The Sport motivation scale, Pelletier et al., 1995). Nustatyta, kad Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje besimokančių merginų vidinė motyvacija ir visos jos subskalės (VM sužinoti, VM siekti tobulumo ir VM patirti) buvo reikšmingai aukštesnės lyginant su vaikinais, o 17–18 metų amžiaus grupės mokinių vidinė motyvacija siekti tobulumo buvo reikšmingai aukštesnė, palyginti su 14–16 metų amžiaus grupės mokiniais. Tiriant Vilniaus Ozo gimnazijos vaikinų grupę, buvo atskleista tai, jog išorinė motyvacija identifikuotis, susitapatinti buvo reikšmingai aukštesnė lyginant su merginų. Tiriant Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinę, išorinę motyvaciją ir amotyvaciją sportuoti sporto šakos specifiškumo aspektu nustatyta, kad Vilniaus Ozo gimnazijoje dvikovos sporto šakų atstovai labiau negu individualių ir komandinių sporto šakų atstovai išreiškia aukštesnį išorinės motyvacijos tiesioginio išorinio reguliavimą. Šiaulių sporto gimnazijos individualių sporto šakų atstovai yra linkę labiau pasiduoti išorinės motyvacijos tiesioginiam išoriniam reguliavimui negu komandinių ir dvikovos sporto šakų atstovai.
Scientific studies show a comprehensive analysis of the motivation of young and adult athletes in various sports; however, the specifics of motivation related to sports participation among students in general sports education schools need more research, especially concerning the diversity of their motives. Therefore, this research aims to answer the question of what intrinsic or extrinsic motivations significantly affect the sports motivation of students across different genders, age groups, and disciplines. This study aims to reveal Lithuanian students’ motivations regarding gender, age, and sport specificity. The object of research: motivation to engage in sports among students. The subject of research: students of Lithuanian Sports Gymnasiums. Research objectives: 1. To reveal the internal and external motivation, and motivation of Lithuanian Sports Gymnasium students in terms of gender. 2. To investigate the internal and external motivation and motivation of Lithuanian Sports Gymnasium students concerning age. 3. To determine the internal and external motivation of Lithuanian Sports Gymnasium students, considering the specificity of the sport practiced. Research Methods: A quantitative study using a questionnaire to assess students’ intrinsic motivation (IM), extrinsic motivation (EM), and motivation (motivation) applied the Grajauskas (2008) sports motivation scale validated in Lithuania (The Sports Motivation Scale, Pelletier, et al., 1995); Results. It was found that the internal motivation of female students studying at Panevėžys Raimundas Sargūnas Sports Gymnasium and all subscales (IM to learn, IM to achieve perfection, and IM to experience) were significantly higher compared to males. The internal motivation of students in the 17–18 age group to achieve perfection was considerably higher than those in the 14–16 age group. In examining the group of males from Vilnius Ozo Gymnasium, it was revealed that extrinsic motivation was significantly higher than that of females. By investigating the internal and external motivation and amotivation of Lithuanian Sports Gymnasium students concerning the sport specificity aspect, it was established that representatives of combat sports at Vilnius Ozo Gymnasium express higher levels of extrinsic motivation in terms of direct external regulation compared to those in individual and team sports. Representatives of individual sports at Šiauliai Sports Gymnasium appear more susceptible to the direct external regulation of extrinsic motivation than their counterparts in team and combat sports.