Vilniaus apskrities suaugusių žmonių fizinio aktyvumo ir gyvensenos įpročių raiška
| Author | Affiliation |
|---|---|
Fomina, Olga | Švietimo akademija / Education Academy |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2025 | 1(107) | 33 | 41 |
Fizinis aktyvumas ir gyvensenos įpročiai yra svarbūs žmogaus gyvenimo elementai, turintys didelį poveikį sveikatai, mažindami lėtinių ligų, depresijos, nutukimo riziką bei gerindami savijautą (World Health Organization, 2020, 2024). Lietuvoje stebimas nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkami gyvensenos įpročiai, prisidedantys prie nutukimo, kurio rodikliai viršija ES vidurkį (Lietuva: Šalies sveikatos profilis 2023, 2024). To priežastys – nesubalansuota mityba, sėdimas gyvenimo būdas, urbanizacija ir technologijų poveikis. Socialiniai, ekonominiai veiksniai bei spartus gyvenimo tempas taip pat prisideda prie šių problemų. Todėl būtina plačiau analizuoti fizinio aktyvumo ir gyvensenos ryšius siekiant spręsti šias problemas. Šio straipsnio tikslas – ištirti suaugusiųjų žmonių fizinio aktyvumo ir gyvensenos įpročių raišką. Tikslui pasiekti yra suformuluoti tokie uždaviniai: 1. Atskleisti suaugusiųjų fizinio aktyvumo lygių raišką pagal amžių ir lytį; 2. Atskleisti suaugusiųjų gyvensenos įpročių raišką pagal amžių ir lytį; 3. Atskleisti ryšius tarp suaugusiųjų fizinio aktyvumo ir gyvensenos įpročių. Tyrimui atlikti yra naudojamas klausimynas, sudarytas: iš šešių klausimų apie respondento bendrąsias charakteristikas (amžių, lytį, svorį ir kt.); Tarptautinio suaugusių žmonių fizinio aktyvumo klausimyno (IPAQ) trumposios versijos; Higienos instituto rekomenduojamo suaugusiųjų gyvensenos klausimyno. Tyrime dalyvavo 403 žmonės, gyvenantys Vilniaus apskrityje. Iš jų 181 (45 proc.) yra vyrai ir 222 (55 proc.) – moterys. Apklaustųjų amžius yra nuo 18 iki 64 m. ir jie yra suskirstyti į tris grupes: 18–25 m. amžiaus grupėje yra 126 (31 proc.) asmenys, 26–44 m. amžiaus grupėje – 160 (40 proc.) asmenų, o 45–64 m. amžiaus grupėje – 117 (29 proc.) apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad fizinio aktyvumo (FA) lygis priklauso nuo amžiaus – 18–25 m. asmenys yra aktyvesni nei vyresni. Tarp moterų yra mažiau žemo FA asmenų nei tarp vyrų. Mitybos įpročiai su lytimi, amžiumi ir FA lygiu ryšių neturi. Tabaką, elektronines cigaretes ir marihuaną dažniau vartoja vyrai ir 18–25 m. asmenys, alkoholį kasdien – 45–64 m. asmenys. Narkotikų vartojimo sąsajų su lytimi ir amžiumi nenustatyta. Su draugais dažniau bendrauja 26–44 m. asmenys ir moterys. Prislėgtos dažniau jaučiasi moterys ir 18–25 m. asmenys. Sveikatą geriausiai vertina 18–25 m. asmenys. Nagrinėjant žalingų įpročių ryšius su FA lygiu, visais atvejais juos dažniau turi žemo FA asmenys. Tiriant gyvenimo kokybę ir bendravimo įpročius, prasčiausi rodikliai irgi yra žemo FA asmenų.
Physical activity and lifestyle habits are important elements of human life, which have a strong impact on health, reducing the risk of chronic diseases, depression, obesity and improving well-being (World Health Organization, 2020, 2024). In Lithuania, insufficient physical activity and bad lifestyle habits are observed, contributing to obesity, the indicators of which exceed the EU average (Lietuva: Šalies sveikatos profilis 2023, 2024). The reasons for this are unbalanced nutrition, sedentary lifestyle, urbanization, and the impact of technology. Social, economic factors and the fast pace of life also contribute to these problems. Therefore, it is necessary to analyse the links between the physical activity and lifestyle more widely in order to solve these problems. The aim of this study is to examine the expression of physical activity and lifestyle habits among adults. To achieve this goal, the following objectives were formulated: 1. Reveal the expression of physical activity levels among adults by age and gender; 2. Reveal the expression of lifestyle habits among adults by age and gender; 3. Reveal the relationship between physical activity and lifestyle habits of adults. The study employs methods such as scientific literature analysis, a questionnaire survey, and mathematical statistical analysis. The research uses a questionnaire consisting of: six questions on general respondent characteristics (age, gender, weight, etc.); the short version of the International Physical Activity Questionnaire (IPAQ); and the adult lifestyle questionnaire recommended by the Hygiene Institute. The study included 403 participants living in Vilnius County, of whom 181 (45%) were men and 222 (55%) were women. The respondents were aged 18–64 years and divided into three groups: 126 individuals (31%) in the 18–25 age group, 160 individuals (40%) in the 26–44 age group, and 117 individuals (29%) in the 45–64 age group. The research revealed that physical activity (PA) levels are age-dependent, with individuals aged 18–25 being more active than older groups. Women exhibited fewer cases of low PA levels compared to men. Dietary habits showed no significant links with gender, age, or PA level. Men and individuals aged 18–25 were more likely to use tobacco, electronic cigarettes, and marijuana, while alcohol consumption on a daily basis was more common among those aged 45–64. Drug use showed no association with gender or age. Social interactions with friends were more frequent among individuals aged 26–44 and women. Feelings of depression were more common among women and individuals aged 18–25. The best self-assessed health was reported by individuals aged 18–25. When examining the links between harmful habits and PA levels, individuals with low PA consistently displayed more harmful habits. In terms of quality of life and social interaction habits, the worst indicators were also observed among individuals with low PA.
Švietimo akademija / Education Academy |